Daugelis tėvų susiduria su situacija, kai vaikas darželyje atsisako valgyti. Tai gali kelti nerimą ir nepatogumą, tačiau svarbu suprasti, kad tokios problemos priežastys gali būti įvairios, o sprendimai - pasiekiami bendromis pastangomis.
Kodėl vaikas atsisako valgyti darželyje?
Vaikų apetitas gali svyruoti dėl daugelio priežasčių. Viena iš dažniausių - tai natūralūs fiziologiniai apetito šuoliai ir duobės, kada vaikai natūraliai mažiau suvalgo. Gydytoja dietologė B. Jarašūnė pastebi, kad kartais fiziologinis apetito sumažėjimas yra painiojamas su maisto išrankumu ar nevalgumu. Jei iki metų vaikas valgė didesnes porcijas, po metų jo augimo greitis sulėtėja ir kurį laiką jis ima valgyti mažiau - tai normalu.
Kita svarbi priežastis - tėvų lūkesčiai. Tyrimai rodo, kad beveik 80 proc. tėvų vaikams patiekia per dideles porcijas, o kas 10-as tėvas duoda vaikui suaugusiojo porciją. Dėl to daugiau nei 70 proc. tėvų mano, kad jų vaikas yra nevalgus.
Nevalgumo priežastys gali būti ir psichologinės. Vaikai, mažai valgydami, gali demonstruoti savo savarankiškumą ir nepriklausomybę. Taip pat tai gali būti dėmesio trūkumo požymis - vaikas, jausdamasis pamirštas ar patirdamas šeimos kivirčus, gali siekti atkreipti į save dėmesį.
Mažesnis apetitas gali atsirasti po ligos, pavyzdžiui, rotaviruso. Taip pat mažesnį apetitą gali lemti lėtinės ligos, pavyzdžiui, anemija. Jei vaikas ilgą laiką atsisako mėsos, žuvies, vartoja daug pieno produktų, reikėtų išsitirti, ar jam nėra mažakraujystės.
Dažna vaikų „nevalgumo“ priežastis yra per dažnas ir per gausus užkandžiavimas. Tarpuose tarp pagrindinių valgymų vaikas gali suvalgyti daug sūrelių, traškučių, sulčių, saldžių pieno gėrimų, taip gaudamas pakankamai ar net daugiau nei reikia kalorijų, todėl nenori pagrindinių patiekalų.
Vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Bačienė pastebi, kad antraisiais - ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikų racionas tampa labai siauras, jie renkasi tik tam tikrus produktus. Tai yra įprastas vaiko raidos etapas, kuris praeina. Taip pat pablogėjusį apetitą lemia ką tik persirgta liga, lėtinė liga, nuovargis ar nepakankamas fizinis aktyvumas.
Kartais vaikas gali nemėgti sumaišytų maistų, padažų, troškinių, todėl svarbu atsižvelgti į maisto pateikimo būdą.
Vaikas gali atsisakyti valgyti darželyje, nes jis dar nėra pakankamai subrendęs atsiskirti nuo šeimos ir pasitikėti kitu žmogumi. Tai gali būti protestas prieš darželį, ypač jei jis pradėtas lankyti per anksti.
Ką daryti, jei vaikas nevalgo darželyje?
Pirmiausia, gydytoja dietologė B. Jarašūnė siūlo tėvams parašyti kelių dienų dienoraštį, kuriame fiksuotų, ką ir kiek vaikas valgo, ir įsivertinti, ar iš tikro vaikas valgo mažai.
Svarbu suprasti, kad nuspręsti, ką vaikas valgys, turi tėvai, o ne vaikas. Vaikas sugeba reguliuoti energijos kiekį pagal sotumo ir alkio jausmą, bet jis nesugeba tinkamai pasirinkti. Todėl tėvų uždavinys - sudaryti valgymo režimą, kad vaikas išalktų. Geriausias vaistas nuo nevalgumo, jei tai yra psichologiniai dalykai, yra išalkimas.
Vaiko režime turėtų būti trys pagrindiniai valgymai ir du-trys užkandžiai tarpuose. Tarp valgymų nerekomenduojama gerti sulčių, kefyro, pieno. Visos dienos metu vaikams siūloma gerti vandenį, o sultis, kefyrą, pieną geriau gerti kartu su maistu ar užkandžiais. Svarbu išlaikyti pertraukas tarp valgymų, kad vaikas spėtų išalkti.
Galima pasitelkti mažų gudrybių, kaip vaikui įsiūlyti valgyti tai, ko jis atsisako. Jeigu vaikas nevalgo mėsos ar daržovių - juos galima įmaišyti į košes ar blynus. Maistas turi būti patrauklus vizualiai, o valgymo aplinka - rami, be televizorių, telefonų, planšečių.
Tėvai turi rodyti pavyzdį: jei patys nevalgys daržovių ar maitinsis chaotiškai, vaikai taip pat nevalgys. Geriausia, kai šeima kuo dažniau valgo drauge.
Vaikams reikia dėti nedideles porcijas, maistą galima patiekti neįprastuose induose, žaismingai jį dekoruoti. Taip pat į svečius galima pasikviesti valgesnių vaikų.
Sąmoningų mamų bendraįkūrėja, medikė Giedrė Veličkienė pataria, kad tarp valgymų reikia daryti apie 3-4 val. pertraukas. Tarpuose gali būti užkandis, tačiau tai galėtų būti vaisiaus gabaliukas, o ne pusė pakelio duoniukų. Vaikui reikia duoti 10-12 kartų naujo maisto paragauti, kol jis pripranta.
Jeigu vaikas atsisako valgyti normalų maistą, jam nereikia vietoj jo siūlyti užkandžių. Reikia pasakyti „kai norėsi valgyti, aš tau duosiu“, ir, vaikui išalkus, siūlyti jam tą patį patiekalą, o ne jogurtuką, sumuštinuką, duoniuką.
Norint, kad vaikas valgytų daugiau, jam reikia duoti valgyti savarankiškai - tada vaikas patiria daugiau valgymo malonumo.
Viena iš priežasčių gali būti žarnyno parazitai. Jeigu vaikas pasidaro irzlus, labai nori saldumynų ir nenori normalaus maisto, reikia kreiptis į gydytojus ir daryti tyrimus.
Vaikų mityba: kaip paskatinti vaiką valgyti viską
Jeigu vaiko nevalgumas trunka ilgesnį laiką, sukelia psichosocialinės adaptacijos sutrikimų ir/ar tėvai pastebi pablogėjusią bendrą sveikatos būklę, reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba dietologu. Gydytojo konsultacija gali padėti išvengti didesnių problemų.
Svarbus rodiklis, parodantis, kad vaiko organizmui netrūksta maisto medžiagų, yra tai, kad jis gerai vystosi, t.y. proporcingai didėja jo svoris ir ūgis. Jei vaiko ūgis ir svoris atitinka to amžiaus rekomenduojamas normas, vadinasi, nerimauti nėra pagrindo.
Jei vaikas nenori valgyti, svarbu jo neversti. Vaikai kartais nevalgymu nori gauti tėvelių dėmesio. Svarbu pabrėžti ne blogus dalykus: „Tu ir vėl nieko nevalgei“, bet, priešingai, gerus: „Šaunuolis šiandien suvalgei visą lėkštę.“
Vaikų ir paauglių psichiatrė G. Bačienė pataria apsišarvuoti kantrybe ir ramiai išlaukti, kol vaikas pereis šį raidos etapą. Taip pat svarbu nesutrikdyti vaiko alkio ir sotumo pojūčio.
Jei vaikas nenori vieno ar kito produkto, tai nereiškia, kad jis yra nevalgiukas. Galbūt jam tiesiog nepatiko jo skonis, kvapas ar spalva.
Vaikų mityba turi būti įvairi ir visavertė. Maisto produktų įvairovė užtikrina, kad vaikas gauna visų jo organizmui reikiamų maisto medžiagų.
Jei vaikas atsisako vieno ar kito produkto, nereikia jo versti. Geriau vaikui pasiūlyti kitų maisto produktų, turinčių panašių maistinių medžiagų.
Jei vaiko ūgis ir svoris neatitinka normų, tuomet gali tekti į pagalbą pasitelkti maisto papildus. Tačiau sprendimą dėl jų skyrimo turėtų priimti gydytojas.
Jei vaikas nenori valgyti, tėvai neturėtų jo versti. Svarbu sudaryti ramią ir malonią valgymo aplinką.
Vaikas turi rinktis, kiek jis suvalgys, o tėvų uždavinys - sudaryti valgymo režimą, kad vaikas išalktų.
Vaikams reikia dėti nedideles porcijas (su galimybe paprašyti dar, jeigu vaikas nori).
Vaiko valgymo sutrikimų priežastys gali būti susijusios su netinkamu atsiskyrimu nuo mamos. Vaikas gali atsisakyti valgyti darželyje, o namie valgyti viską, taip parodydamas, kad jam labai reikia mamos.
Jei vaikas atsisako valgyti darželyje, verta išsiaiškinti, ar jam nebuvo per anksti lankyti darželį. Galbūt jam dar reikia laiko, kad galėtų atsiskirti nuo mamos.
Svarbu, kad tėvai patys būtų ramūs ir nebijotų, kad darželyje bus kas nors negerai, nes kitaip pateksite į užburtą ratą.
Jei vaikas pradeda lankyti darželį, svarbu, kad jis turėtų rutiną. Mažyliams patinka tai, kas pažįstama.
Maisto atsisakymas - vienas iš būdų, kaip vaikas gali pademonstruoti savo valdžią ir nepriklausomybę.
Kai kuriems vaikams nereikia daug maisto, nes jų augimo tempai sulėtėja.
Tėvai turėtų būti kūrybingi, patiekdami maistą vaikams. Sumuštiniai gali atrodyti kaip automobiliai ar širdelės.
Naujus produktus įveskite po truputį, vos pastebimai. Tyrimai rodo, kad reikia vidutiniškai 10 kartų pasiūlyti, kad vaikas pradėtų valgyti.
Stenkitės, kad maistas būtų kuo sveikesnis. Jei vaikas mėgsta keksiukus, gaminkite juos su daržovėmis.
Jei vaikas pageidauja kokios nors netradicinės maisto kombinacijos, geriau leiskite jam pabandyti.
Kuo mažiau duokite vaikui sulčių ir gaiviųjų gėrimų. Geriausias gėrimas - vanduo.
Nebijokite kompromisų. Jei vaikas nori šokoladinių dribsnių, maišykite juos per pusę su sveikesniais.
Leiskite vaikui padėti ruošti maistą. Kai kurie vaikai yra labiau linkę išbandyti maistą, jei patys jį gamino.
Būkite pavyzdžiu. Pasistenkite bent kartą dienoje prie stalo susėsti visa šeima.
Nesijaudinkite, jei vaikas visko nesuvalgo ir jokiu būdu neverskite jo suvalgyti visko, kas paduota.
Jei vaikas valgo per mažai, pabandykite įvesti rutiną. Įveskite tris užkandžių laikus per dieną, kurių metu reikia atsisėsti prie stalo.
Išneškite iš namų visus saldumynus ir nesveiką maistą.
Sultis vaikas turėtų gerti tik pusryčiams, pietums ir vakarienei. Jei nori gerti tarp valgymų - siūlykite vandenį.
Saldumynus siūlykite tik kartą savaitėje arba tuo pačiu metu, pavyzdžiui, prie popietinės arbatėlės.
Jei vaikas valgo per daug angliavandenių, jam gali pritrūkti cinko ir geležies. Mėsą virkite/troškinkite ilgiau, kad ji taptų kuo minkštesnė.
Jei vaikas nevalgo daržovių, nebijokite pagardų. Šaukštelis sviesto ant brokolių gali padėti.
Prisiminkite, kad veiksmai daro didesnį įspūdį, nei žodžiai: patys valgykite įvairų maistą, kasdien patiekite daržoves, pasigardžiuokite, pakomentuokite tai, kas jums patinka.
Jei vaikas protestuoja ir sako: „aš darželyje nieko nevalgysiu“, tai yra sąmoningas jo pasirinkimas. Vaikas neserga, yra sveikas, juda, sportuoja, jo mityba turi būti subalansuota.
Tėvai turėtų stengtis išlikti ramūs ir pozityvūs. Neleiskite vaikui perimti streso, kurį jaučiate dėl jo nevalgiadienių darželyje.
Darželyje pasidomėkite, kada vaikas pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja, ir pabandykite tokio pat grafiko laikytis ir namuose.
Jei vaikas ką tik pradėjo lankyti darželį ir dėl įspūdžių bei emocijų gausos net nepažvelgia į maistą, kelias dienas pusryčių ar pietų metu galite pasėdėti prie vaiko, padėti jam pavalgyti.
Vaikui į darželį laikinai, kol jis įpras valgyti, galite įdėti maisto iš namų, jei darželis neprieštarauja.
Tėvai turėtų leisti vaikui liesti, tyrinėti pirštais ir valgyti rankomis, palengva mokantis naudotis šaukštu, šakute, peiliu.
Vaikas turi matyti priežastis ir pasekmes, mokytis planuoti, dalyvauti namų ūkyje, būti aktyviai veikiančiu šeimos nariu.
Tėvai turėtų turėti kantrybės, leisti savo vaikui mokytis, dirbti savo tempu, tyrinėti aplinką.
Rekomenduojama namuose gaminti maistą taip, kad vaikas matytų gaminimo procesą, pradžią, eigos etapus, rezultatą.
Prieš daugelį dešimtmečių šeimos narių susėdimas už stalo, bendras valgymas buvo įprastinė šeimų gyvenimo sudedamoji dalis. Šiuo metu vis dažniau to pasigendama.
Jei vaikas rodo ir pripažįsta, kad jau yra sotus, pavalgęs, leiskite jam pakilti nuo stalo.
Tarp maitinimų jokiu būdu negalima duoti vaikui užkandžiauti. Reikėtų vaikui suprantamai pasakyti ir parodyti, kad vėl valgysite, kai bus kito valgymo laikas ir vėl susėsite prie stalo.
Gerti, jei norėtų ir prašytų, vaikas turėtų gauti visuomet, bet tik vandens (ne sulčių).
Visus užkandžius reikėtų paslėpti.
Vaikas pradeda valgyti nustatytu laiku, o negaudamas užkandžių, saldžių sulčių ir pan., išmoksta pažinti alkio jausmą, sėsdamas už stalo nori valgyti, išmoksta pažinti, kada jau pasisotino.
