Kai vaikas pradeda lankyti darželį, jis žengia į pasaulį, kuriame kasdien sutinka kitus vaikus - skirtingas asmenybes su savom emocijom, patirtim ir iššūkiais. Tai nauja aplinka, kurioje vaikas ne tik žaidžia ir ugdosi, bet ir pamažu mokosi būti tarp kitų žmonių. Socialiniai įgūdžiai darželyje ugdomi ne atskirų pamokų ar tiksliai suplanuotų užsiėmimų forma. Tai gyvas, nuolat vykstantis procesas, persipinantis su kasdienėmis veiklomis - žaidimais, bendru darbu, ginčais, susitaikymais, pasidžiaugimais ir nusivylimais.
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Yra nustatyta, kad mokymuisi daro įtaką daugybė socialinių ir emocinių veiksnių. Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji (t. y. visos vaiko gerove suinteresuotos šalys) kurtų sveiką, kūrybišką, palaikančią ugdymosi aplinką.
Emocinis socialinis intelektas - tai gebėjimas atpažinti, suprasti, valdyti ir tinkamai reikšti savo emocijas bei suvokti kitų žmonių emocijas, bendrauti empatiškai ir efektyviai prisitaikyti prie socialinių situacijų. Emocinis socialinis ugdymas yra būtinas asmeniniam ir socialiniam žmogaus vystymuisi. Jis padeda vaikams ir suaugusiems ugdyti emocinį intelektą, kuris yra svarbus sėkmingam gyvenimui, bendravimui ir savirealizacijai. Jis ugdo gebėjimą suprasti kitų žmonių jausmus, padeda ugdyti pozityvų požiūrį į save, didina atsparumą stresui. Emociniai ir socialiniai įgūdžiai tiesiogiai prisideda prie geresnių ugdytinių akademinių pasiekimų, nes lavina dėmesio koncentraciją.
Kas yra socialiniai įgūdžiai ir kodėl jie svarbūs?
Socialiniai įgūdžiai - tai gebėjimas kurti ir palaikyti santykius su kitais žmonėmis. Ikimokykliniame amžiuje jie apima labai daug kasdienių dalykų: nuo pasisveikinimo ir akių kontakto iki gebėjimo taikiai spręsti kilusius nesutarimus. Socialinių įgūdžių trūkumas reiškiasi tada, kai šių gebėjimų dar stinga - vaikui sudėtingiau užmegzti ryšį, jis gali dažniau supykti, šalintis bendrų veiklų ar sunkiau reikšti savo poreikius ir jausmus.
Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose. Mokykloje mokoma daugybės dalykų, kurių ne visuomet prireikia tolimesniame gyvenime. Mokytis pažinti savo jausmus ne ką mažiau svarbu nei lavinti skaitymo ar skaičiavimo įgūdžius. Gebėjimas susirasti draugų ir puoselėti draugystę, sėkmingai įsitraukti į grupę, inicijuoti pokalbį ir išklausyti, atskleisti save, drąsiai pasipriešinti skriaudėjams, atjausti kitus, įveikti sunkumus, išspręsti konfliktus, būti savikritiškam, motyvuoti save sudėtingomis aplinkybėmis, drąsiai žvelgti į sunkumus, nesidrovėti artimumo yra tie įgūdžiai, kurie reikalingi gyvenime norint būti sėkmingu ir laimingu.
Kaip teigia Lekavičienė R, Antinienė D. (2012) aplinkinių žmonių ir savo emocijų pažinimas ir supratimas, jų valdymas bei kontrolė, empatija ir t.t. skatina efektyvų tarpasmeninį bendravimą, pozityviai veikia individualius sprendimus bei, apskritai, asmens psichologinį funkcionavimą. Todėl teigiama, kad emocinis intelektas yra gana patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis. Sėkmės susilaukiama tada, kai dėmesys skiriamas savęs pažinimui, lankstumui, savikontrolei, efektyviam konfliktų valdymui. Kognityvinis intelektas (IQ) ir emocinis intelektas (EQ) koreliuoja, tačiau nėra susiję priežasties pasekmės ryšiais. Aukšto intelekto, išsilavinęs žmogus gali būti vienišas ir nelaimingas, nes nepakankamai išugdyti emociniai socialiniai gebėjimai, todėl santykiai su aplinkiniais gali būti komplikuoti. Galime stebėti ir atvirkščiai, žmogus, kuris baigė mokyklą žemais akademiniais įvertinimais ir nepasižymi aukštu intelektu, vėliau gali tapti itin sėkmingu verslininku ir kompanijos lyderiu.
Socialinių emocinių kompetencijų formavimasis ir įtaka gyvenimo kokybei bei mokymuisi yra itin svarbūs. D. Goleman (2003) teigimu, šeima yra mūsų pirmoji emocinio gyvenimo mokykla: bendraudami su artimiausiais žmonėmis, mes mokomės suvokti savo pačių jausmus, į juos reaguoti, numatyti, kaip į juos gali reaguoti kiti, taip pat suprasti ir išreikšti savo viltis ir baimes. Iš visų emocinio intelekto įgūdžių gebėjimas sutarti su kitais labiausiai prisideda prie sėkmės ir pasitenkinimo gyvenimu jausmo.
Vaikystėje patirtas atstūmimas - vienas iš rizikos faktorių, kad paauglystėje vaikas gali prasčiau mokytis, turėti emocinių problemų, nusikalsti. Prasti socialiniai įgūdžiai ypač išryškėja, kada vaikai bando susidraugauti. Tokie vaikai nori dalyvauti kitų veikloje, bet pasirenka klaidingą taktiką. Populiarūs vaikai prie nepažįstamų bendraamžių linkę artėti palaipsniui, kontaktas paprastai pradedamas žodžiu (klausiant, komentuojant). Todėl užsimezgusias vaikų draugystes būtina vertinti rimtai.
Žaidimas - natūrali socialinių įgūdžių ugdymo priemonė
Vaikams žaidimas yra natūraliausia kalba. Per jį darželinukai mokosi visko - taip pat ir buvimo su kitais. Vaidmeniniai žaidimai, vaizduojant šeimą, parduotuvę ar gydytoją, leidžia vaikams išbandyti skirtingus vaidmenis, mokytis empatijos ir suprasti, kad kiekvienas bendruomenėje turi savo vietą bei atsakomybes. Komandiniai žaidimai moko kantrybės palaukti, laikytis taisyklių, bendradarbiauti ir kartu siekti bendro tikslo.
Žaidimas yra pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaiko veikla, natūraliai sukurianti bendravimo ir bendradarbiavimo situacijas. Išskirtinę vietą tenka vaidmeniniams žaidimams tokiems, kaip "Poliklinika", "Šeima", "Ligoninė", "Parduotuvė", "Biblioteka" ir kiti.
Emocinis ugdymas darželyje
Darželyje vaikai mokosi ne tik kalbėti, bet ir klausytis. Mokytojai kasdien padeda vaikams įvardyti savo jausmus žodžiais, skatindami ne tik pasakyti „man liūdna“ ar „aš pykstu“, bet ir suprasti, kas slypi už šių žodžių bei ką su tuo daryti. Mandagus bendravimas - pasisveikinimas, padėkojimas, atsiprašymas - ugdomas ne pamokslaujant, o rodant gyvą pavyzdį.
Darželyje socialinių emocinių įgūdžių lavinimo dalis yra emocinis ugdymas. Tam pasitelkiama ir Kimochis programa, padedanti vaikams atpažinti, įvardyti ir suprasti savo bei kitų emocijas. Didelis dėmesys skiriamas realioms situacijoms - konfliktams, nusivylimams, draugystės išbandymams.
Mokytojų ir tėvų vaidmuo
Aiškios grupės taisyklės suteikia vaikams daug saugumo. Darželyje jos kuriamos kartu su vaikais, todėl vaikai jaučiasi įtraukti ir atsakingi už bendrą tvarką. Mokytojų vaidmuo - būti šalia, stebėti ir padėti vaikams patiems rasti sprendimus. Jie nesprendžia už vaiką, bet palaiko, nukreipia ir padeda įvardyti jausmus bei situacijas.
Svarbus ir bendradarbiavimas su tėvais. Tėvai aktyviai dalyvauja ugdomojoje veikloje, lopšelio-darželio organizuojamuose renginiuose, padeda juos organizuoti. Mokomės mandagumo žodžių. Prieš valgį linkime skanaus, po valgio dėkojame už skanų maistą ir tiems kas pagamino valgį.
Nepamirštame mandagumo žodžių. Vaikai lopšelyje-darželyje mokomi kultūringai elgtis, sąmoningai valdyti savo jausmus. Skatiname pasisveikinti, pasiteirauti, kaip sekasi, padėkoti, pasakyti, kad mylime, laukiame, labai pasiilgome.
Kaip tėvai gali stebėti socialinių įgūdžių raidą?
Socialinių įgūdžių stiprėjimas dažniausiai atsiskleidžia per mažas, kasdienes detales. Vaikas pradeda dažniau pasakoti apie draugus, pats siūlo sprendimus kilus nesutarimui, drąsiau išsako savo jausmus. Ne visi vaikai vienodai greitai mezga ryšius ar drąsiai įsitraukia į bendras veiklas. Vieniems reikia daugiau laiko pabūti nuošalyje, kitiems - daugiau palaikymo.
Darželyje socialinių įgūdžių trūkumas nėra vertinamas kaip problema - tai vaiko raidos individualumo požymis. Socialiniai įgūdžiai, kuriuos vaikas sukaupia darželyje, tampa tvirtu pagrindu ateičiai. Vaikas, gebantis bendrauti, išklausyti ir ieškoti kompromisų, lengviau įsilieja į mokyklos gyvenimą, drąsiau mezga draugystes ir labiau pasitiki savimi.
Programos ir metodai socialiniam emociniam ugdymui
Viena iš svarbiausių veiklų, skatinančių socialinių emocinių įgūdžių ugdymą, yra naratyvinis žaidimas. Jo atspirties taškas yra gera pasakojimų ar pasakų knyga. Savo esme, naratyvinis žaidimas yra bendras čia ir dabar išgyvenamo siužeto kūrimas, bet jokiu būdu ne žinomos pasakos dramatizavimas. Naratyvinis žaidimas sujungia žaidimą ir pasakojimą į visumą. Naratyvinis žaidimas - tai interpretacinė veikla ir svarbiausia čia yra kiekvieno vaiko individualus, asmeninis požiūris į įvykius.
Kimochis - tai žaislai, turintys jausmus! Kimočiai - nuotaikingi personažai su minkštomis jausmų pagalvėlėmis, kurie išmokys vaikus suprasti bei valdyti savo emocijas. Kartais jausmai būna tokie painūs… Vaikai vieną minutę gali juoktis ir krykštauti, o kitą - pykti ir rėkti ant viso pasaulio. Tėvai dažnai nesupranta, ko jų vaikas staiga supyko, o ir patys mažieji nemoka įvardinti priežasties, ar emocijos, kurią jie dabar jaučia. Japonų kalboje kimochi reiškia jausmą. Smagios, įtraukiančios ir inovatyvios pamokėlės ir veiklos, padedančios vaikams įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti spręsti sudėtingas socialines-emocines situacijas. Šie žaislai yra tarsi tiltas tarp suaugusiųjų, vaikų ir netgi mokytojų. „Kimochis“ socialinio- emocinio intelekto ugdymo programa ugdo penkias socialines ir emocines kompetencijas: savęs pažinimą, savęs valdymą, socialinį pažinimą, santykių kūrimo įgūdžius, atsakingų sprendimų priėmimą ir remiasi charakterį ugdančiomis savybėmis: pagarba, atsakingumu, atsparumu, atjauta ir geranoriškumu. „Kimochi“ ikimokyklinio ugdymo programa pateikta pamokomis. Pamokų seka suskirstyta į skyrius.
„Zipio draugai” moko darželinukus kalbėti apie jausmus. Mes visi skiriame daug dėmesio savo vaikų fizinei sveikatai - norime būti tikri, kad jie sveikai ir sočiai pavalgę, šiltai apsirengę, skatiname juos sportuoti ir taip tapti stipriais. Emocinė sveikata yra itin svarbi kiekvieno mūsų laimei ir sėkmei gyvenime. Nuo vaikystės žmogus mokosi įvairių elgesio būdų, siekdamas palaikyti tarpusavio santykius su aplinkiniais ar įveikti gyvenimo iššūkius. Dažniausiai jų išmoko pats gyvenimas. Programos „Zipio draugai“ tikslas - pagerinti emocinę vaikų savijautą ir padėti jiems įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų. 5 - 7 metų vaikams skirta programa nuo 2000 metų vykdoma Lietuvos ikimokyklinių ir visų tipų bendrojo ugdymo mokyklų priešmokyklinėse grupėse ir pirmosiose klasėse lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. 2017 metais pradėtas įgyvendinti programos segmentas, skirtas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.
Specialistų nuomone, programa „Zipio draugai“ yra išskirtinė programa kitų prevencinių programų tarpe, nes ji skirta ir tinka visiems mažiems vaikams. Kai tuo tarpu daugelis prevencinių programų skirtos paaugliams arba vaikams turintiems specifinių poreikių ar problemų. Ši programa, įvertinus jos ypač pozityvų poveikį vaikams, buvo įtraukta į Nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programą (LRV 2008 m. balandžio 24 d. Nr. 392 nutarimas; VŽ, 2008, Nr. 51-1892) ir Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimu rekomenduojama programą plėtoti ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Programos „Zipio draugai“ įgyvendinimui Lietuvos ugdymo įstaigose pritaria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Grupėje programos „Zipio draugai“ pedagogo kvalifikaciją įgiję vaikų pedagogas (mokytojas) veda savo ugdytiniams 24 programos valandėles.
Pripranta pasidalyti savo liūdesiu, nerimu, o ne užsisklęsti savyje.
Socialinių įgūdžių ugdymo svarba ateityje
Socialiniai įgūdžiai, kuriuos vaikas sukaupia darželyje, tampa tvirtu pagrindu ateičiai. Vaikas, gebantis bendrauti, išklausyti ir ieškoti kompromisų, lengviau įsilieja į mokyklos gyvenimą, drąsiau mezga draugystes ir labiau pasitiki savimi.
Šios išvardintos socialinės emocinės kompetencijos apima daugelio ankstesnių autorių tyrinėtas ir aprašytas socialines emocines kompetencijas.
Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą (ASD), socialinių įgūdžių ugdymas yra ypač svarbus. Daugumai vaikų socialiniai įgūdžiai, tokie kaip savo eilės laukimas ar pokalbio palaikymas, įgyjami lengvai ir greitai. Tačiau autistiškiems vaikams šis procesas yra gerokai sunkesnis. Tipinis socialinių įgūdžių raidos nepakankamumas pasireiškia sunkumais užmezgant pokalbį, reaguojant į kitų norą kalbėtis, palaikant akių kontaktą, interpretuojant neverbalinius signalus ir suvokiant kitų žmonių perspektyvas. Dėl šių sunkumų vaikams sunku vystyti ir palaikyti reikšmingus santykius.
Nepakankamai išlavinti socialiniai įgūdžiai gali sukelti rimtų problemų, tokių kaip mokymosi sunkumai, atstūmimas bendraamžių, nerimas, depresija ir kitos neigiamos pasekmės. Dauguma autistiškų vaikų tėvų nori, kad jų vaikai būtų laimingi ir turėtų draugų. Jie žino, kad jų vaikai turi daug gerų savybių, kurios galėtų patikti kitiems, tačiau žemas socializacijos lygis dažnai trukdo jiems kurti reikšmingus socialinius santykius.
Ikimokyklinis amžius yra itin svarbus vaiko socialiniam vystymuisi. Šiuo laikotarpiu formuojasi socialinio elgesio pagrindai, vaikas "atranda" žmogiškųjų santykių veiklos įvairovę bei socialinių funkcijų pasaulį. Nuo to, kaip sėkmingai bus ugdomi gyvenimo įgūdžiai pradiniame ugdymo etape, priklauso tolesnis vaiko gyvenimas. Socialinė kompetencija, įgyta vaikystėje, yra susijusi su tuo, kaip žmogus prisitaikys prie aplinkybių vyresniame amžiuje.
Gyvenimo įgūdžiai - tai gebėjimai prisitaikyti visuomenėje ir elgtis pozityviai, individo gebėjimas veiksmingai susidoroti su kasdieninio gyvenimo poreikiais ir problemomis. Tai tokie gebėjimai, kurie jauniems žmonėms padeda išlaikyti psichikos sveikatą ir pasitikėjimą savo jėgomis, kai jie susiduria su gyvenimo realijomis. Gyvenimo įgūdžių ugdymas yra laikomas viena veiksmingiausių geros vaikų psichinės sveikatos užtikrinimo ir smurto prevencijos priemonių, mažinanti rizikos veiksnius vaikams. Formuodami gyvenimo įgūdžius, galime padėti vaikams tapti psichologiškai atspariems ir ateityje išvengti daugelio problemų.
Socialiniai emociniai gebėjimai (vadinamasis emocinis intelektas, socialinis intelektas) - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Gyvenimo įgūdžiai veikia vaiko sveikatą: fizinę, protinę, emocinę, socialinę, asmeninę ir dvasinę sveikatą. Socialinė sveikata - susijusi su žmogaus požiūriu į save kaip visuomenės narį. Tai žmogaus sugebėjimas prisitaikyti prie visuomenės ar socialinės grupės, kuriai jis priklauso. Ji atspindi žmogaus santykius su šeima, draugais, bendradarbiais ir kitais žmonėmis. Emocinė sveikata padeda mums suprasti savo jausmus ir išmokti pagrįstai juos reikšti.
Ugdant sveikatą ikimokykliniame amžiuje svarbiausia paties vaiko veikla, jo aktyvumas. Svarbu ne suteikti žinių, o ugdyti sveikos gyvensenos gebėjimus, vertybines nuostatas per patyrimą, išgyvenimus, veiklą. Vaikų motyvavimui, sudominimui pasitelkiami žaidimai, piešimas, konstravimas, pokalbiai, diskusijos, tautosakos bei grožinės literatūros skaitymas ir kt. Socialinę patirtį vaikas įgyja bendraudamas ir bendradarbiaudamas, veikdamas kartu su suaugusiuoju.
Tinkamai suformuoti asmens higienos įgūdžiai svarbūs siekiant išlaikyti sveikatą. Asmens higienos taisyklių laikymasis - daugelio ligų profilaktika. Tvarkingumo būtinybę, kūno bei aprangos švarą diktuoja ne tik higienos reikalavimai, bet ir žmonių santykių normos. Tyrinėdami ir atrasdami vaikai aiškinasi higienos taisyklių laikymosi svarbą. Atlieka tyrimus: "Kas kenkia mano dantukams?", "Ar švarios mano rankelės?" ir kt. Žaidybinėse situacijose vaikai imituoja prausimąsi, rankų plovimąsi, šukavimąsi, drabužėlių priežiūrą.
Grūdinimasis - puiki susirgimų profilaktikos ir sveikatos stiprinimo priemonė. Lopšelyje-darželyje suteikiame vaikams žinių ir formuojame įgūdžius, kuris jiems reikės namuose, kieme, gatvėje. Mokome vaikus pasirūpinti savimi, aiškinamės, kas ir kodėl yra saugu, o kas ne, ko vaikai negali daryti ir kodėl.
Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad žmonių sveikata 20% priklauso nuo gyvenamosios aplinkos. Vaikai įgyja žinių apie galimus pavojus dėl neatsargaus vaistų vartojimo, netinkamo buitinių cheminių medžiagų vartojimo, kokios yra neigiamos rūkymo bei alkoholio vartojimo pasekmės. Formuojamos nuostatos: saugoti ir stiprinti sveikatą, laikytis saugos buityje, vengti kenksmingų medžiagų ir rizikingo elgesio.
Ugdant sveikatos saugojimo kompetenciją, vaikai ne tik įsisąmonina sveikos gyvensenos pagrindus, bet taip pat formuojasi jų gyvenimo įgūdžiai: savarankiškumas, pasitikėjimas ir savikontrolė, gebėjimas laikytis taisyklių, susirasti draugų, bendrauti bei spręsti problemas ir kt.
tags: #socialiniai #emociniai #igudziai #vaiku #darzelyje
