Gėlynas yra neatsiejama sodybos ar sodo dalis, suteikianti aplinkai gyvybės, džiaugsmo ir spalvų. Tai ne tik atskira zona, bet ir bendrojo sklypo plano dalis, todėl jį kuriant svarbu atsižvelgti į visumą. Svarbiausia - sukurti harmoningą erdvę, kuri džiugintų akį nuo pavasario iki vėlyvo rudens.
1. Supraskite savo poreikius ir sklypo ypatumus
Prieš pradedant kurti gėlyną, svarbu atsižvelgti į visus šeimos narių, įskaitant ir naminius gyvūnus, poreikius ir pomėgius. Gal jums svarbu auginti ekologiškas daržoves ir vaisius, o gal sode norite matyti tik dekoratyvinius augalus. Nustebtumėte, kiek veiklų galima imtis net labai mažame sklype. Funkcinės zonos turi atsirasti pirmiausiai. Jų vietą ir dizainą lemia sklypas, reljefas, namo padėtis, o kartais ir kaimynai. Jeigu atsižvelgiame į esamą situaciją ir nebandome kardinaliai visko keisti, galime sutaupyti nemažai laiko ir lėšų. Nelygų reljefą panaudokime kurdami atskiras zonas skirtinguose lygiuose. Jei sklypas plokščias, skaidykime jį takais ir vidinėmis gyvatvorėmis, taip kurdami sodo kambarius.
Planuojant augalų išdėstymą didesniame ar mažesniame sklype, reiktų įvertinti esamas aplinkos sąlygas - dirvos pralaidumą, drėgnumą, pH, apšvietimą dieną, vyraujančius vėjus, reljefo ypatumus - lygus, su nuolydžiu ir kt. Taip pat svarbu įvertinti ir regiono, kuriame gyvenate, sąlygas. Jei tai pajūris, kur žiemą vyrauja šiltesni orai nei kitose Lietuvos vietose, galite auginti ir lepesnių rūšių augalų.
Kurdami gėlyną, svarbu atsižvelgti ir į spalvų derinimo taisykles. Geriausiais spalviniais deriniais laikomi raudona su žalia, oranžinė su mėlyna, geltona su violetine. Tokių spalvų išdėstymas šalia suteiks efektyvų, harmoningai kontrastingą derinį, spalvos papildys viena kitą ir atrodys intensyvesnės. Ne tokie efektingi ir harmoningi, tačiau leistini deriniai yra raudona su geltona, geltona su mėlyna, žinė su violetine. Nerekomenduojama derinti oranžinę su raudona, geltona, mėlyną su violetine.
Nepamirškite įvertinti ir augalų lapų išvaizdos. Nubraižykite planelį ir jame sužymėkite gėlių derinį. Pirmiausia, gėlyne sodinkite aukštas, stambiais lapais gėles, paskui vidutinio aukščio ir galiausiai žemiausias.
Nuspręskite, kokio ploto ir kokios įvairovės gėlių norėsite, kiek laiko galėsite jas prižiūrėti. Ne mažiau svarbi gėlynų vieta: ar norima, kad vaizdas būtų gražus vos tik įėjus pro vartelius į sodybą ar kad matytųsi pro tvorą arba gyvatvorę. Be to, vaizdas turi traukti ir žvelgiant pro namų langus.
2. Augalų pasirinkimas ir išdėstymas
Gėlynui pirmiausiai parenkame daugiamečius, dvimečius, vienmečius, svogūninius, gumbasvogūninius augalus. Daugiamečiai augalai yra puikus pasirinkimas, nes jie kasmet atželia ir džiugina savo grožiu. Vienmečiai augalai suteikia galimybę kasmet keisti gėlyno kompoziciją, eksperimentuoti su spalvomis ir formomis. Svogūninės ir gumbasvogūninės gėlės suteikia ankstyvo pavasario spalvų.
Kurdami gėlyną, svarbu atsižvelgti į augalų aukštį. Gėlių aukštis padeda sudaryti gėlyno pusiausvyrą ir pabrėžti atskirus gėlyno taškus. Nuo jo priklauso gėlyno matomumas. Pagal aukštį gėles galima suskirstyti į žemas (5 - 30 cm), vidutinio aukščio (30 - 80 cm) ir aukštas (daugiau kaip 80 cm). Ruošiantis pirkti gėles, reikia žinoti, ar į gėlyną bus žiūrima iš toli ar arti, iš viršaus, ar kampu. Iš arti ir iš viršaus apžvelgiamiems gėlynams, augalus reikėtų rinktis žemus. Dauguma vidutinio aukščio augalų gražiau atrodo kiek nutolusiuose gėlynuose. Aukštaūgės gėlės sodinamos po kelias, kaip akcentas. Stambūs gėlynai iš jų gali būti daromi tik didelėse atvirose erdvėse arba ten, kur jos atstoja krūmus. Daugelio aukštaūgių gėlių stiebai nėra pakankamai gražūs, todėl iš žiūrimosios pusės reikėtų juos pridengti mažesniais augalais. Taip sudaromi kelių aukštų gėlynai.
Pirmiausia suplanuokite daugiamečių augalų (pagal aukščius, spalvas ir amžių) išdėstymą. Augalai turi būti gerai matomi gėlyne. Kai žiūrime iš visų pusių, augalus pradėkite sodinti nuo centro. Priešais dekoratyvumą po peržydėjimo prarandančius augalus (pvz., bijūnus) galima sodinti astilbes, korėjines chrizantemas ir kt.
Greitai plintančius augalus sodinkite gėlyno pakraštyje ar atskirkite takeliais, spec. ribojimo juostomis ir pan. Nesodinkite greta imlių miltligei augalų (pvz., pentinių, kurpelių, šluotelinių flioksų).
Kiekvienos rūšies augalai turi savo formą. Vienos - tankesniais kereliais, kitos sudaro pusapvalius ar taisyklingus apvalius kupstus. Treti - driekiasi žeme, lipa aukštyn ar svyra žemyn. Nuo gero augalų pasirinkimo ir jų tarpusavyje derinių priklauso gėlyno meninis įvaizdis. Daugumos daugiamečių gėlių kereliai susidaro iš kelių stiebų. Vieną stiebą dažniausiai turi vienmetės gėlės. Labiausiai išsišakojusių augalų žiedai išsidėstę tarp lapų įvairiame aukštyje. Šias gėles geriausia sodinti nedidelėmis grupėmis, o mažesniuose plotuose - pavieniui. Kai kurių gėlių lapai skrotelę sudaro prie pat žemės paviršiaus, o žiedai pakilę į viršų ant stiebelių. Tad didesniame augalų plote išryškėja lapų ir žiedų plokštumos, kurios gražiai atrodo tiek iš arti, tiek iš toli. Vientisą kilimą sudaro žemę dengiančios gėlės. Jų plokštuma minkšta. Apvalios formos gėlių ar žolių kupstai gražiausiai atrodo susodinti nedidelėmis grupėmis. Apsodinus jais didelį plotą, dekoratyvumas pranyksta, o pati visuma primena „šabakštyną“. Perkant vienos ar kitos formos augalus reikia rinktis tokius, kurie tam tikras vietas paryškintu. Geriausiai vieni kitus išryškina kontrastingų formų augalai. Per daug kontrastingų augalų gali kompoziciją susmulkinti.
Saulėtoje vietoje patartina sodinti daugiamečius astrus, flioksus, alūnes, karpažoles, šalavijus, šilokus, miskantus ir kitus varpinius augalus. Pavėsyje puikiai jausis bruneros, viksvos, snapučiai, hortenzijos.
Jūsų gėlyną pagyvins bei naudos duos ir prieskoniniai, vaistiniai ar daržoviniai augalai. Pavyzdžiui, prie namo esančiame gėlyne galima pasodinti rožių ir bijūnų, o tarp jų - vasarą baltai žydinčias katžoles. Alūnės, pasodintos visame gėlyne, apjungia įvairias dalis į visumą.
Jeigu norite, kad gėlynas džiugintų akį nuo pavasario iki rudens, svarbu pasirinkti skirtingu laiku žydinčius augalus. Pavasarį galite pasodinti svogūninių gėlių: tulpių, narcizų, sniegžydrių. Vasarą pražys bijūnai, rožės, flioksai, o rudenį - chrizantemos, astras. Taip pat svarbu atsižvelgti į augalų žydėjimo laiką, lapų spalvą ir formą.
Prieš sodindami išsidėliokite augalus: įvertinsite, ar visko pakanka ir ar gražiai žiūrisi. Tokiu būdu galėsite lengviau suplanuoti galutinę kompoziciją.
3. Gėlynų tipai ir formos
Sodybose gali puikuotis tiek laisvų, tiek taisyklingų formų gėlynai. Laisvos formos, arba peizažiniai, gėlynai tai pavieniai augalai, grupės ir masyvai. Šių formų gėlynai dažniausiai komponuojami iš daugiamečių aukštų ir vidutinio aukščio, tankios kero formos vienos ar kelių rūšių gėlių. Laisvos formos gėlynai geriausiai tinka didelių erdvių sodybose. Taip pat jie puikiai dera mažų sklypų poilsio zonose.
Gėlių grupės yra bene labiausiai paplitę laisvos formos gėlynai. Jų dydis gali įvairuoti nuo kelių iki keliasdešimties kvadratinių metrų. Dažniausiai grupėmis auginamos daugiametės gėlės, rečiau komponuojama iš vienamečių. Kuriant grupes reikėtų vengti ovalių ir griežtai simetrinių formų. Tolygiai vingiuoti gėlyno kontūrai padidina jo apimtį ir dydį.
Dideliuose plotuose tinkamiausia įrengti masyvus- nuo 50 kv.m ir didesnio ploto gėlynus. Jie puikiai dera prie medžių grupių, tvenkinių, laukymėse ar sumedėjusių augalų kompozicijai užbaigti. Masyvuose auginami tik vienos ar kelių rūšių augalai, kurių kerai sudaro dideles spalvines dėmes.
Taisyklingos formos gėlynai - tai apvadai, lysvelės, klombos, parteriai ir gėlinės. Šiuos gėlynus būtų tikslinga sodyboje įrengti reprezentacinėje zonoje: prie įėjimo į namą ar takų, kurie veda į sodybą. Juose dažniausiai sodinamos žemaūgės ar vidutinio aukščio vienametės, dvimetės ir daugiametės (svogūninės ir (ar) gumbasvogūninės) gėlės.
Apvadas - tai siaura gėlių juosta, įrėminanti vejas ar kitus gėlynus. Juostos plotis - 0,1-0,3 m. Jose sodinamos augimo pradžioje žydinčios ir augimo laikotarpio pabaigoje puošnios išliekančios gėlės.
Lysvelė - tai 0,5-3 m pločio, įvairaus ilgio juostiškas gėlynas. Gėlės parenkamos pagal aukštį, žydėjimo laiką, žiedų ir lapų spalvingumą. Lysvelės dažniausiai daromos prie pastatų, gyvatvorių, tvorų, takų.
Klombos - tai apskritimo, stačiakampio ar kvadrato formos gėlynai, kuriuose sodinamos ilgai būnančios dekoratyvios, dažniausiai vienodo aukščio gėlės. Klombos plotas - 4-30 kv.m.
Parteris - tai ornamentuotas vejos, vandens ir gėlyno derinys: komponuojami dekoratyviniai žoliniai ir sumedėjantys augalai, kuriuos galima formuoti, architektūros elementai, dažniausiai įrengiami prie didelių pastatų. Parteriai mėgstami sodybos reprezentacinėje dalyje.
Gėlines galima pavadinti mažutėliais kilnojamais sodeliais, mat jie gali būti perkeliami į kitas vietas. Tai gėlėmis užsodinti lauke statomi įvairių dydžių, spalvų, formų indai: vazos, loveliai, vazonai, krepšeliai, net išskaptuoti kelmai.
4. Praktiniai patarimai
Jeigu sklypas mažas ir ant žemės vietos nedaug, apželdinkite ir vertikalias plokštumas - gėlynų plotas gerokai padidės. Vienmečiai vijokliai per vasarą plačiai išsikeroja, tad tinka sodinti siekiant greito rezultato. Vijokliniai augalai, tarkim, vinvytis, gali būti auginami palei žemę, kad sužaliuotų žalialapis kilimas.
Piktžolė - tai augalas, užaugęs ne vietoje. Taigi jei piktžolėms vietos nebus, tai jos ir nežels: susodinus gėlės taip, kad dengtų visą plotą, atsiras konkurencija ir „nereikalingos“ žolės neaugs. Kitas, modernesnis būdas, - žemę uždengti plėvele.
Augalus galite sodinti nebūtinai pavasarį, jeigu tik jie auginti vazonuose. Kaip žinoti, ar augalas augintas vazone? Apverskite atsargiai vazoną ir išimkite augalą. Jeigu šaknynas kartu su žemėmis išlaiko vazono formą, vadinasi, augalas augintas vazone. Jeigu išėmę iš vazonėlio matote, kad šaknys yra susivijusios, galite jas pradraskyti arba padaryti negilias įpjovas - tik tiek, kad būtų galima išskaidyti šaknis.
Veja visada “lipa” į gėlyną, todėl norint užkirsti tam kelią, galima gėlyno zoną atskirti nuo vejos su “Plastbort” borteliais. Jie gaminami Lietuvoje, aukštos kokybės, todėl lengvai susiveria ir ilgai išlaiko formą. Gėlyno forma gali būti ir tiesi, ir lenkta, priklausomai nuo poreikio.
Kad žolė ne taip greitai augtų, ir kad iš dirvos neišgaruotų drėgmė, naudojamas grikių lukštų mulčias. Iš grikių lukštų mulčio gali išaugti grikiai - tai nejuokauju!
Nukirpkite rykštenių ir bandrenių žiedynus, rytinių aguonų dėžutes, kad neplistų sėklos gėlyne. Po pirmo peržydėjimo pakirpkite iki jaunų lapų burbulius, rasakilas, žiognages, Andersono tradeskantes. Kai kuriuos aukštus daugiamečius (šiurkštusis astras, rudeninė saulainė), vienmečius (šluotelinė kochija, paprastoji kosmėja) augalus galima pakirpti 1-2 kartus iki pusės metro (birželio pab. - liepos pr.). Kerai bus žemesni, kompaktiškesni, vėliau žydės.
Jei norite, kad Jūsų gėlynas puošniai atrodytų nuo pavasario iki rudens, pasistenkite kartu susodinti skirtingu metu žydinčias gėles. Taip pat čia tiks augalai su gražios formos bei spalvos išraiškingais lapais. Gėlynui skirtoje vietoje visų pirma susodinkite stambesnius augalus įvairių formų lapais - gaures, vienadienes, arunkus, vilkdalgius ir pan. Prie sienos ar tvoros idealiai tiks aukštaūgiai augalai: flioksai, raganės, piliarožės, vijokliniai sausmedžiai ir t. t. Tarp aukštaūgių gėlių įterpkite vidutinio ūgio gėlių: ramunėlių, chrizantemų, rytinių aguonų. Na, o priekiniame gėlyno plane tegul bus įkurdintos žemaūgės raktažolės, šilagėlės, įvairūs kiliminiai augalai.
Jei sodinate daugiamečius augalus, palikite jiems pakankamai erdvės, kad po kelerių metų suvešėję jie nenustelbtų vieni kitų.
Specialisto patarimai apie tujų, vejos ir gėlynų priežiūrą
Gražiai suformuotas bei prie aplinkos priderintas gėlynas gali paversti Jūsų sodą ar kiemą tikra atgaiva akims ir širdžiai oaze. Prieš formuodami savo gėlynus, pamąstykite, kokį vaizdinį rezultatą norite pasiekti. Pavaikštinėkite po teritoriją bei įvertinkite, kuri vieta labiausiai tiks žydinčiai oazei. Gėlynas neturėtų būti užslėptas nuo akių - juk norėsite kasdien juo grožėtis. Apsisprendę dėl vietos, galite planuoti, kokios gėlės joje labiausiai tiks. Pavėsiui tiks vienokie augalai, saulėkaitai kitokie. Nedideliuose ploteliuose gerai atrodo tradicinių paprastų formų gėlynai - stačiakampiai, rombiniai, ar apvalūs. Juos galite apdėlioti akmenukais, aptverti tvorelėmis. Puikiai atrodys ir plytelėmis grįsto takelio įrėmintos žydinčios bei žaliuojančios “salelės”.
tags: #geliu #darzelio #formavimas
