Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuomet sveikata ir gerovė tampa dar svarbesnės. Dažnai kyla klausimų dėl kelionių saugumo, ypač kai planuojama keliauti į užsienį. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji respublikos specialistė akušerijos ir ginekologijos srities, profesorė Rūta Nadišauskienė informuoja: jeigu Jūsų nėštumas priskiriamas mažos rizikos grupei, kelionės gali neturėti jokios neigiamos įtakos.
Kada yra geriausias laikas keliauti?
Kai kurios moterys atsisako kelionių nėštumo pradžioje, iki 12-14 nėštumo savaitės, dėl pykinimo bei dažno nuovargio. Kelionės paskutiniais nėštumo mėnesiais taip pat gali būti varginančios ir sukeliančios nepatogumų, todėl dauguma moterų pasirenka keliauti nėštumo viduryje.
Kada reikėtų atsisakyti kelionės?
Kelionę reikėtų atidėti, jeigu:
- Yra didelė persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizika. Svarbu prisiminti, kad nepriklausomai nuo to, ar nėščioji buvo išvykusi į kelionę, ar ne, net mažos rizikos nėštumas gali komplikuotis persileidimu ar priešlaikiniu gimdymu.
- Jūs kraujuojate ar neseniai kraujavote iš makšties.
- Jūs sergate širdies ir kraujagyslių ar plaučių ligomis, dėl kurių pasidaro sunku kvėpuoti.
- Yra kaulų lūžiai.
- Jums neseniai buvo atlikta operacija, kurios metu buvo atvertas pilvas, pvz., kirmėlinės ataugos pašalinimas dėl apendicito.
- Planuojate kelionę lėktuvu, bet atsirado vidurinės ausies uždegimas (otitas) ar sinusitas.
- Sergate cukriniu ar gestaciniu diabetu, preeklampsija ar yra padidėjęs kraujo spaudimas, o kelionės metu, atsiradus būtinybei, gydytojo konsultacija būtų negalima.
Ką reikėtų žinoti planuojant kelionę?
Prieš planuojant kelionę, pasitarkite su Jūsų nėštumą prižiūrinčiu šeimos gydytoju, akušere ar gydytoju akušeriu ginekologu. Taip pat įvertinkite nėštumo rizikos veiksnius, vakcinacijos poreikį. Išsiaiškinkite, ar kelionės metu turėsite galimybę sulaukti medicininės pagalbos.
Kiekviena oro linijų bendrovė turi savo taisykles, kuriomis yra reglamentuojamas nėščiųjų skraidinimas. Kai kurios iš jų draudžia skristi moterims, jei nėštumas yra didesnis nei 36 savaitės. Kitos reikalauja pateikti gydytojo pažymą, kurioje parašyta, kad nėščioji gali skristi. Panašias taisykles turi ir keliones laivu organizuojančios bendrovės. Dėl įvairių skirtumų ir draudimų, nėščioji turėtų perskaityti taisykles prieš kelionę, įvertinti skrydžio ar kelionės laivu galimybę bei pasirūpinti dokumentais, kurių bus prašoma.
Kiekvienas lėktuvo keleivis skrydžio metu yra paveikiamas tam tikra radiacijos doze. Moksliniai tyrimai rodo, kad pavienių verslo ar turistinių kelionių lėktuvu metu, radiacija neturi neigiamos įtakos nei motinai, nei vaisiui. Tačiau, jei nėščioji negali išvengti daug skrydžių, pvz., yra stiuardesė, reikėtų pasitarti su moterį prižiūrinčiu specialistu ir aptarti skrydžių skaičiaus sumažinimo galimybę.
Daugelyje aerouostų keleiviams reikia pereiti per metalo detektorius. Jų veikimas yra paremtas elektromagnetinio lauko veikimo principu, todėl neigiamos įtakos nėštumui neturi.
Saugumas kelionės metu
Skrydžio metu prisisekite saugos diržu. Diržas juosiamas po pilvu, todėl diskomforto neturėtų sukelti. Dėl to, kad neįmanoma nuspėti galimos turbulencijos, keleiviams rekomenduojama segėti diržą visos kelionės metu. Kelionės automobiliu metu taip pat būtina prisisegti saugos diržą. Viena diržo dalis turi būti juosiama per krūtinės vidurį, o kita - po pilvu. Taip pat būtina patikrinti, ar mašinoje yra oro pagalvė. Nors avarijos metu išsiskleidusi oro pagalvė gali paveikti nėščiąją, tačiau jos nauda gali būti didesnė nei žala. Siekiant sumažinti galimą oro pagalvės smūgį, atitraukite ir atlenkite sėdynę kaip galima daugiau, tačiau taip, kad Jums būtų patogu.
Moksliniai tyrimai rodo, kad keliaujant ilgiau nei 8 valandas sėdimoje padėtyje (kai kurie autoriai nurodo 5 valandų ribą), padidėja giliųjų venų trombozės (GVT) tikimybė. Riziką didina nėštumas, gimdymas prieš 6 savaites ir mažiau, nutukimas ar GVT anamnezėje.
Ką galima būtų padaryti, kad išvengti GVT?
- Jei skrendate lėktuvu, stenkitės atsisėsti ten, kur yra daugiau vietos kojoms ir darykite pratimus: sulenkite pėdas, kojas per kelius ir ištieskite.
- Kas 30-60 minučių atsistokite ir pereikite per lėktuvą. Jei skrydžio metu dažnai pasitaiko turbulencijos, pasivaikščiojimą per lėktuvą atidėkite.
- Jei važiuojate mašina, darykite reguliarias pertraukas, pvz., kas 2 valandas, ir per dieną nevažiuokite ilgiau kaip 5-6 valandas. Nepamirškite anksčiau minėtų pratimų.
- Kelionės traukiniu metu galite atsistoti ir pereiti per vagoną. Tai darykite kas 30-60 minučių, tačiau atsiminkite, kad būtina laikytis už ranktūrių.
Visada gerkite pakankamai negazuoto mineralinio vandens, venkite gazuotų ir kofeino turinčių gėrimų. Pasirinkite laisvus, netempiančius ir nespaudžiančius rūbus bei batus. Giliųjų venų trombozės riziką mažina kompresinės kojinės. Jūsų gydytojas patars, kokias kojines įsigyti. Jis taip pat įvertins, ar nereikia papildomai ir trombų susidarymą mažinančių vaistų.
Ką reikėtų žinoti atvykus į užsienio šalį?
Saugiausias vanduo gėrimui yra 1-3-5 minutes pavirtas užviręs vanduo. Nors buteliuose esantis vanduo yra saugesnis nei nevirintas čiaupo vanduo, tačiau kai kuriose šalyse nėra taisyklių, reglamentuojančių, koks vanduo turėtų būti pilstomas į butelius, todėl nėra jokių garantijų, kad jame nebus mikroorganizmų, galinčių sukelti ligas.
- Į gėrimus nedėkite ledukų, kurie buvo padaryti iš nevirinto vandens.
- Negerkite iš stiklinių, kurios galėjo būti išplautos nevirintu vandeniu.
- Išsivalius dantis, burną taip pat skalaukite virintu vandeniu.
- Venkite termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių, nebent Jūs pati nulupsite jų odelę.
- Nevalgykite žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos žuvies, mėsos, kiaušinių ir jūros gėrybių. Taip pat venkite minkštų sūrių bei pâté.
Saugokitės vabzdžių įkandimų. Naudokite specialius, nėščiosioms skirtus repelentus, dėvėkite rūbus ilgomis rankovėmis, kelnes ir ilgas kojines. Miego metu pasirūpinkite specialiais tinkleliais.
Ką dar reikėtų prisiminti?
- Pasirūpinkite kelionės draudimu. Pasitikslinkite, ar draudime yra sąlygos apie su nėštumu susijusių būklių gydymą, gimdymą ir naujagimiui teikiamų paslaugų apmokėjimą.
- Prieš kelionę apsilankykite pas Jūsų nėštumą prižiūrintį specialistą, kad būtų įvertinta Jūsų ir vaisiaus būklė.
- Įvertinkite vakcinacijos būtinybę ir galimybes, ypač keliaujant į Afrikos, Pietų bei Centrinės Amerikos ir Azijos šalis.
- Kelionės metu turėkite su savimi medicininius dokumentus, kuriuose aprašyti su Jumis ar Jūsų nėštumu susiję svarbūs duomenys.
- Turėkite su savimi vitaminus bei vaistus, kuriuos Jums būtina vartoti. Turėkite jų šiek tiek daugiau, nei reikėtų kelionės metu.
- Turėkite Jūsų nėštumą prižiūrinčio specialisto telefono numerį, kad prireikus su juo galėtumėte susisiekti Jūs ar kelionėje Jums pagalbą teikiantys asmenys.
- Turėkite vietinės gydymo įstaigos ir gydytojo kontaktus, nes mieste, į kurį keliaujate, Jums gali prireikti pagalbos.
- Turėkite su savimi žodyną, nes šalies, į kurią keliaujate, gydytojai gali nemokėti jokios užsienio kalbos.
Vaistų vartojimas nėštumo metu: specialūs atvejai
Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai sveikata ir gerovė tampa dar svarbesnės ne tik jai, bet ir besivystančiam kūdikiui. Vienas iš dažniausiai iškylančių klausimų per šį laikotarpį yra apie vaistų vartojimą, ypač kai kalbama apie skausmo malšinimą.
Vaistų pasirinkimas ir saugumas
Ne visi vaistai nuo skausmo yra vienodai saugūs nėštumo metu. Vieni iš jų gali būti saugūs, jei vartojami tinkamomis dozėmis ir laiku, tačiau kiti gali kelti pavojų besivystančiam vaisiui.
Paracetamolis (acetaminofenas)
Paracetamolis yra vienas iš dažniausiai rekomenduojamų vaistų nuo skausmo nėštumo metu. Jis laikomas saugiu, jei vartojamas pagal gydytojo nurodymus ir neviršijant rekomenduojamos dozės. Paracetamolis veiksmingai malšina galvos, dantų, raumenų ir sąnarių skausmus, taip pat gali būti naudojamas karščiavimui mažinti. Vis dėlto, svarbu paminėti, kad ilgalaikis ar per didelis šio vaisto vartojimas gali būti susijęs su padidėjusia kai kurių sveikatos sutrikimų rizika kūdikiui, todėl būtina konsultuotis su gydytoju.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas, aspirinas ir naproksenas, paprastai nerekomenduojami nėštumo metu, ypač trečiąjį trimestrą. Šie vaistai gali padidinti kraujavimo riziką, sukelti vaisiaus kraujotakos sutrikimus ir kitus sveikatos sutrikimus. Ibuprofenas gali būti saugus pirmojo ir antrojo trimestro metu, tačiau trečiajame trimestre jo reikėtų vengti.
Opioidiniai vaistai nuo skausmo
Opioidiniai vaistai, tokie kaip kodeinas, morfinas ar oksikodonas, gali būti skiriami tik labai ypatingais atvejais ir tik gydytojo priežiūroje. Šie vaistai gali sukelti priklausomybę tiek motinai, tiek vaisiui, ir yra susiję su didesne įgimtų apsigimimų, kvėpavimo problemų bei abstinencijos sindromo naujagimiui rizika.
Alternatyvos ir natūralios priemonės
Daugeliui nėščiųjų skausmo malšinimui gali padėti ir natūralios priemonės bei alternatyvūs gydymo būdai, kurie dažnai yra saugesni ir gali būti veiksmingi.
Fizinis aktyvumas ir kineziterapija
Reguliarus fizinis aktyvumas, tokie kaip vaikščiojimas, tempimo pratimai ir specialios nėščiųjų mankštos, gali padėti sumažinti nugaros, sąnarių ar kitus skausmus. Kineziterapeutas gali rekomenduoti saugius pratimus ir padėti sureguliuoti laikyseną, kad būtų sumažintas skausmas.
Šilumos terapija
Šilumos kompresai ar šiltos vonios gali veiksmingai malšinti raumenų ir sąnarių skausmus. Tačiau reikia vengti per didelės šilumos, ypač ties pilvu, kadangi tai gali pakenkti vaisiui.
Akupunktūra ir masažas
Akupunktūra ir masažas yra populiarūs alternatyvūs skausmo malšinimo būdai, kurie gali būti saugūs nėštumo metu, jei juos atlieka kvalifikuoti specialistai.
Vaistų vartojimas nėštumo metu: peršalimo ir alergijos gydymas
Peršalimas ar alerginis rinitas nėštumo metu gali sukelti nemalonius simptomus, tokius kaip nosies užgulimas, sloga, spaudimas galvoje. Svarbu žinoti, kokie vaistai yra saugūs naudoti šiuo laikotarpiu.
Antihistamininiai vaistai
Anafilaksinių reakcijų metu būtina naudoti antihistamininius vaistus. Daug metų sėkmingai yra naudojami nėštumo metu chlorfeniraminas (įeinantis į Coldact; Chlor Trimeton) ir difenhidraminas (Dimedrol, Benadryl), pastarasis turėtų būti pirmo pasirinkimo preparatas. Šie senieji antihistamininiai vaistai dažnai sukelia mieguistumą. Naudojant antros kartos, neslopinančius antihistamininius vaistus, kaip loratadinas (Claritin) ir cetirizinas (Zyrtec), trūksta duomenų apie jų įtaką nėščioms moterims. Tačiau esant ryškiam nepageidaujamam senųjų antihistaminikų poveikiui, manoma, kad jų vartojimas pakankamai saugus.
Vietiniai dekongestantai
Vietinių dekongestantų (mažinančių nosies gleivinės paburkimą) naudojimas rekomenduojamas ne ilgiau kaip 3-5 dienas paeiliui. Oksimetazolinas laikomas saugiausiu nėštumo metu, dėl jo minimalaus patekimo į kraujotaką. Nors pseudoefedrinas (Sudafed) naudojamas jau ilgus metus, neseniai pastebėta, kad jo vartojimas padidina kūdikių su pilvo sienos defektais gimimo riziką. Taip pat reikėtų vengti jį vartoti pirmą nėštumo trimestrą.
Priešuždegiminiai į nosį purškiami vaistai
Priešuždegiminiai į nosį purškiami vaistai yra saugūs gydant alerginį rinitą ar šienligę nėštumo metu. Budezonidas (Rhinocort), flutikazonas (Flixonase, Avamys), mometazonas (Nasonex) yra saugūs, jų patekimas į kraują yra minimalus, todėl galimas pavojus vaisiui yra abejotinas.
Imunoterapija
Imunoterapija gali būti saugiai tęsiama nėštumo metu, nesant jokių pašalinių reakcijų. Tačiau būsimo kūdikio ji neapsaugo nuo galimo alergijos išsivystymo. Nepatariama imunoterapijos pradėti nėštumo metu, dėl esančios anafilaksinių reakcijų rizikos.
Vaistų naudojimas maitinant krūtimi
Praktiškai visi motinos vartojami vaistai patenka į pieną, o tuo pačiu ir kūdikiui. Mažiausia vaistų koncentracija piene susidaro panaudojus vaistą 15 minučių po maitinimo krūtimi ar 3-4 valandas iki kito maitinimo.
Astmos gydymas nėštumo metu
Labai svarbu atidžiai stebėti astmos ar kitos alerginės ligos eigą nėštumo metu. Daugumoje atvejų nėštumas praeina sėkmingai ir motinai, ir kūdikiui, net ir esant sunkiai astmai. Svarbu atsiminti, kad deguonies trūkumas vaisiui gali turėti žymiai daugiau ir blogesnių pasekmių nei antiastminiai vaistai. Nėščiųjų astma dabar yra sėkmingai gydoma. Jei prieš pastojant moteris vartojo antiastminius vaistus, gydymas yra tęsiamas toliau. Paprastai nėščiosioms skiriami inhaliaciniai antiastminiai vaistai, kadangi jie pasižymi tik vietiniu veikimu (bronchuose) ir beveik nepatenka į kraujotaką.
Svarbiausia vengti sisteminio poveikio (patenkančių į kraujotaką) vaistų vartojimo pirmąjį nėštumo trimestrą, nes tuomet formuojasi vaisius. Maitinant kūdikį tinka vartoti tuos pačius vaistus kaip ir nėštumo metu.
Bronchus plečiantys vaistai
Inhaliuojami trumpo veikimo β2 agonistai naudojami ūmiam astmos priepuoliui nutraukti. Visi jie, pvz., salbutamolis (Ventolin) yra saugūs vartoti nėščiosioms. Kai kurie jų yra išbandyti gydant nėščiasias. Jų injekcijos kartais naudojamos priešlaikinio gimdymo gydymui. Ilgo poveikio inhaliuojamų β2 agonistų (salmeterolio, Serevent) ar peroralinių (geriamų) jų formų poveikis nėščiosioms nėra ištirtas, todėl juos naudoti reikia atsargiai, nors jie galėtų pagelbėti esant naktiniams astmos simptomams.
Priešuždegiminiai vaistai
Priešuždegiminiai vaistai vadinami astmą kontroliuojančiais, mažinančiais uždegimą bronchuose. Jiems priklauso inhaliuojami kortikosteroidai ir leukotrienų antagonistai. Šie vaistai naudojami lengvai pastoviai, vidutinio sunkumo ar sunkiai astmai gydyti. Tarp inhaliacinių kortikosteroidų dažniausiai naudojami kortikosteroidai (flutikazonas, Flixotide; budezonido,) yra saųgūs. Kartais esant sunkiai astmos eigai, gali būti pavartoti injekciniai ar peroraliniai kortikosteroidai (prednizolonas, deksametazonas). Tyrimais nustatyta, kad juos vartojant pastoviai truputį padidėja priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos ar mažo svorio kūdikio gimimo rizika, bet jų suteikiama nauda yra žymiai didesnė.
Žinoma, kad nėštumo metu trečdaliui moterų astmos eiga palengvėja (dažniausiai sergančioms lengva astma), trečdaliui pablogėja (dažniausiai sergančioms sunkios eigos astma), o likusiųjų moterų astma lieka stabili. Visi astmos eigos pokyčiai, atsiradę nėštumo metu, išnyksta iki 3 mėnesių po gimdymo ir astmos eiga tampa tokia pačia kaip ir prieš nėštumą. Paprastai astma paūmėja tarp 24 ir 36 nėštumo savaitės ir tik mažiau nei 10% pacienčių astma paūmėja gimdymo metu. Svarbiausias ir pavojingiausias astmos poveikis vaisiui pasireiškia sumažėjusiu deguonies kiekiu motinos, o tuo pačiu ir vaisiaus, kraujuje, kuris ypatingai ryškus būna paūmėjimų metu. Paskutiniąsias 4 nėštumo savaites astmos eiga palengvėja daugeliui moterų.
Nėštumas moteriai, sergančiai astma, turi keleriopą poveikį:
- Nėštumo metu moters organizme padaugėja estrogenų, kurie sukelia nosies kapiliarų (smulkiųjų kraujagyslių) persipildymą krauju, dėl ko atsiranda nosies užburkimas, ypač ryškus III trimestre.
- Padidėjęs progesterono kiekis padažnina kvėpavimą ir sukelia oro trūkumo jausmą. Visi šie simptomai gali sudaryti įspūdį, kad astma paūmėjo, nors to nėra. Astmos paūmėjimą galima įrodyti tik objektyviais tyrimais - plaučių funkcijos tyrimais.
Astma nėštumo metu - priežastys, simptomai ir gydymas
Alergijos prevencija kūdikiams
Jei šeimoje yra alergiškų kūdikių ir vaikų:
- Rekomenduojama papildomus maisto produktus ir sultis kūdikiui pradėti duoti ne anksčiau kaip šeštą gyvenimo mėnesį.
- Naujus maisto produktus patartina duoti po vieną ir tik po vieną naują produktą per savaitę.
- Iki 9-12 mėnesių amžiaus geriau neduoti ragauti kiaušinių, žuvies ir kviečių miltų produktų.
- Jei įtariama alergija, būtina kreiptis į gydytoją, alergologą, kuris atliks odos dūrio mėginius, patvirtinančius alergiją.
- Jei yra pažeista kūno oda, tas vietas reikia ypatingai saugoti nuo traumų, dirgiklių, kartais gali prireikti gydymo antibiotikais bei eliminacinės dietos laikymosi.
- Namuose, kur auga alergiškas kūdikis, nereikėtų laikyti gyvūnėlių su kailiu - jie aktyvina ligą.
Nasodren® purškalas nėštumo metu
Nasodren® purškalas yra gaminamas iš ciklamenų (Cyclamen europaeum L.) šviežių šakniagumbių sulčių ir šių šakniagumbių natūralaus vandeninio ekstrakto. Jis naudojamas simptomams: nosies užsikimšimui, sekrecijai iš nosies, uoslės praradimui, galvos ir veido skausmams, palengvinti. Jis pašalina susikaupusį gleivinės sekretą iš prienosinių ančių, nosies ertmės ir viršutinių kvėpavimo takų bei juos išvalo.
Nėštumo ir žindymo laikotarpis: Prieš pradedant naudoti Nasodren®, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Nėra duomenų apie Nasodren® naudojimą nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Todėl Nasodren® nėštumo ir žindymo metu negalima naudoti, nebent paskirtų gydytojas.
Galimas šalutinis poveikis: Kreipkitės į gydytoją, jei akių ašarojimas arba seilėtekis trunka ilgiau nei 2 valandas. Jei pasireiškė sunkus šalutinis poveikis arba pastebėjote šiame informaciniame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
tags: #nasodren #vartojimas #nestumo
