Lietuva siekia užtikrinti aukščiausią ikimokyklinio ugdymo kokybę kiekvienam vaikui iki 2030-ųjų metų. Šis tikslas yra ne tik ambicingas, bet ir labai svarbus, nes „viskas prasideda nuo darželio“ - tai esminė vaiko socializacijos pradžia. Siekiant gerinti ugdymo kokybę, prieš metus startavo projektas „Ikimokyklinio ugdymo gerinimas - I etapas“, kurio vertė siekia beveik pusę milijono eurų. Šis projektas leido spręsti realias, pačių įstaigų išgrynintas problemas, sujungiant jas į teminius tinklus. Ilgą laiką ikimokyklinio ugdymo sektorius pasigedo sistemingo dėmesio pedagogo poreikiams, o šis projektas tapo lūžio tašku, atkreipus dėmesį į tai, ko reikia mokytojui, kad jis galėtų dirbti kokybiškiau.
Nacionalinio lygmens diskusija apie kokybę buvo būtina, kaip teigia projekte dalyvavusios Marijampolės vaikų lopšelio-darželio atstovės. Projekto metu įvykę 44 susitikimai subūrė beveik tūkstantį pedagogų, kurie diskutavo apie dirbtinio intelekto taikymą, naujų ugdymo aplinkų kūrimą ir bendravimą su tėvais. „Pirmą kartą Lietuvoje vadovai, mokytojai ir specialistai galėjo dalintis patirtimi nacionaliniu mastu“, - pabrėžia dr. Asta Tamušauskaitė, Kauno lopšelio-darželio „Linelis“ direktorė. Kokybės siekis apima ne tik infrastruktūrą, bet ir emocinį foną. Ekspertai pastebi, kad įstaigos Lietuvoje yra labai skirtingos - skiriasi jų ugdymo modeliai ir materialinis aprūpinimas. Šiuo metu pedagogų bendruomenė su nekantrumu laukia antrojo etapo.
Ikimokyklinio ugdymo raida ir teisinis pagrindas
Nuo 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, švietimo sistema patyrė reikšmingų pokyčių, įskaitant ikimokyklinio ugdymo reformą. Šie pokyčiai apėmė švietimo valdymo struktūros pertvarką, įstatymų atnaujinimą ir naujų ugdymo įstaigų steigimą. Švietimo įstatymas, priimtas 1991 m. ir atnaujintas 2011 m., apibrėžia ikimokyklinį ugdymą kaip vaikams nuo gimimo iki 6 metų teikiamą paslaugą. Tai apima vaikų lopšelius-darželius, vaikų darželius (1-6 metų vaikams) ir vaikų darželius-mokyklas. Nuo 2016 m. įvestas vienmetis privalomas priešmokyklinis ugdymas vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sukanka 6 metai. Tėvų ar globėjų prašymu ir įvertinus vaiko gebėjimus, šis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau, bet ne jaunesniam kaip 5 metų vaikui.
Ikimokyklinio ugdymo sistemos plėtra ir statistika
Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo nuolatinį ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir jose ugdomų vaikų skaičiaus augimą. 2010 m. veikė 626 ikimokyklinės įstaigos, kuriose ugdėsi 94,8 tūkst. vaikų. Iki 2019 m. pradžios šis skaičius išaugo iki 731 ikimokyklinės įstaigos ir 517 bendrojo ugdymo mokyklų su ikimokyklinio ugdymo klasėmis, ugdant 120,9 tūkst. vaikų.
Priešmokyklinio ugdymo reformos Alytuje: diskusijos ir nuogąstavimai
Pastaruoju metu ypač aktyvios diskusijos kilo dėl priešmokyklinio ugdymo reformos Alytuje, kur planuojama perkelti priešmokyklenes grupes iš darželių į mokyklas. Ši iniciatyva sukėlė susirūpinimą tarp tėvų ir darželių darbuotojų.
Argumentai prieš reformą
Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ darbuotoja Beata Purvinienė išreiškė nuogąstavimus, kad reformos tikslai nėra aiškiai komunikuojami, o kokybės kėlimas ir lėšų taupymas kelia abejonių. Ji pabrėžė, kad pasikeitimai palies ne tik įstaigų vadovus, bet ir tiesiogiai paveiks vaikų ugdymą. Tėvams nerimą kelia ir tai, kad mokyklose būna daugiau atostogų nei darželiuose, o tai gali sukelti papildomų sunkumų tėvams, norintiems derinti darbą ir vaikų priežiūrą. Lopšelio-darželio „Volungėlė“ direktorė Aušra Plytninkaitė teigė, kad darželiai praranda vaikus, o tai lemia jų tuštėjimą. Ji įžvelgia „ikimokyklinio ugdymo mokyklų donorystę dėl bendrojo ugdymo mokyklų išgyvenimo“. Pasak jos, tėvai praranda pasirinkimo teisę, o darželio sąlygos dažnai yra geresnės nei mokykloje. Taip pat prognozuojama, kad darželių mokytojai ir personalas gali netekti darbo, o savivaldybės kaštai, jos manymu, nesumažės, nes darželis-mokykla yra brangus išlaikyti. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Alumnų draugija taip pat kreipėsi į valdžios institucijas, išreikšdama susirūpinimą dėl Alytaus švietimo pertvarkos. Jie pabrėžė, kad tokie pokyčiai atspindi bendras švietimo pertvarkos problemas Lietuvoje.
Argumentai už reformą
Alytaus miesto vicemerė Kristina Daugelevičienė teigia, kad pertvarka palies tik ugdymo įstaigų administraciją, o tėvai, vaikai ir pedagogai pokyčių nepajaus. Ji pabrėžė, kad tokie sujungimai vyksta ne tik pasaulyje, bet ir daugelyje Lietuvos mokyklų. Vicemerė taip pat nurodė, kad kai kurių Alytaus darželių užimtumas siekia vos 30 proc., o sujungus įstaigas, darželiai galės naudotis mokyklos patalpomis, įranga, valgykla ar salėmis. Tai leis užtikrinti pilnus etatus sporto treneriams, meno mokytojams, padėjėjams ar logopedams. K. Daugelevičienė taip pat akcentavo, kad vaikai, lankantys priešmokyklinę klasę mokyklose, vėliau lengviau adaptuojasi pirmoje klasėje, o jų pažangumas būna geresnis. Ji paminėjo, kad atlaisvintose patalpose bus galima įrengti miegamas grupes mažesniems vaikams. Be to, priešmokyklinis ugdymas ir maitinimas mokyklose yra nemokamas, o vaikų saugumu bus užtikrintas, nes priešmokyklinio ugdymo grupės įrengtos atskirai nuo kitų klasių.
Švietimo sistemos reformos ir jos tikslai
Vyriausybė pristatė švietimo sistemos reformą, kurios tikslai apima mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų algų didinimą, atotrūkio tarp kaimo ir miesto mokyklų mažinimą bei jaunimo nedarbo mažinimą. Ši reforma apima visus sistemos lygius - nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Viena iš reformos dalių - mokyklų tinklo optimizacija ir švietimo paslaugų kokybės didinimas. Buvo vykdomos struktūrinės reformos, įskaitant universitetų jungimus. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetai buvo sujungti. Taip pat vykdoma ugdymo turinio atnaujinimo programa.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pokyčiai nuo 2023 m.
Nuo 2023 m. Lietuvoje bus sudarytos galimybės labiau individualizuotam ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui, pagerės sąlygos šeimoms, auginančioms tokio amžiaus vaikus. Priešmokyklinis ugdymas galės būti pradedamas anksčiau, nuo 5 metų, ir trukti dvejus metus. Tėvai galės pasirinkti, ar leisti vaiką nuo 5 metų ir priešmokyklinio ugdymo programą baigti per dvejus metus, ar leisti vaiką nuo 6 metų ir privalomą priešmokyklinę programą baigti per metus. Į priešmokyklinio ugdymo grupę galės ateiti vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos sueitų 5 metai. Priešmokyklinio ugdymo įgyvendinant atnaujintas programas planavimas tampa svarbus, nes pedagogams kyla daug klausimų: kaip dabar ugdyti šio amžiaus vaikus, į ką orientuotis, kaip organizuoti veiklas? Vienas svarbiausių atnaujintų programų įgyvendinimo aspektų yra sistemingas planavimas.
Ikimokyklinis ugdymas tampa visuotinis. Tai nėra privalomas ikimokyklinis ugdymas. Visuotinumas reiškia, kad šeimoms garantuojama galimybė gauti vietą įstaigose, kurios vykdo ikimokyklinio ugdymo programas. Jeigu tėvai norės, kad jų vaikas ugdytųsi tokioje ugdymo įstaigoje, savivaldybė ar kitas įstaigos savininkas privalės rasti jam vietą. Tai aktualu ir didžiuosiuose miestuose, kurių ikimokyklinio ugdymo įstaigose ne visiems užtenka vietų, ir kaimuose, kuriuose galbūt net nėra darželio. Visuotinis ikimokyklinis ugdymas įsigaliotų palaipsniui: nuo 2023 m. - galimybės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą būtų suteiktos visiems 4 metų vaikams, 2024 m. - 3 metų vaikams ir 2025 m. - 2 metų vaikams. Privalomas ikimokyklinis ugdymas išlieka vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose. Kaip ir dabar, socialinę riziką patiriantiems vaikams galės būti skiriamas privalomas dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo programoje. Nauja tai, kad, įsiteisėjus šioms Švietimo įstatymo pataisoms nuo 2021 metų rugsėjo, daugiau įsipareigojimų prisiims valstybė. Visiems vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose, bus skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas, o pats ugdymas bus finansuojamas nebe iš savivaldybių biudžetų, o valstybės lėšomis.
Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. vaikams, kurie patiria socialinę riziką, ugdyti iš valstybės biudžeto bus skiriama apie 1,3 mln. eurų. Lėšos skiriamos ugdymui, maitinimui, pavėžėjimui. 2021 m. ir 2022 m. valstybės biudžete planuojama skirti po 30 mln. eurų, kurie bus panaudoti naujoms ikimokyklinio ugdymo grupėms įsteigti - patalpoms, baldams, įrangai ir mokymo priemonėms įsigyti.
Iššūkiai ir perspektyvos
Moksliniai tyrimai akivaizdžiai patvirtina, kokia svarbi aplinkos įtaka pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, kai per trumpą laiką ir labai intensyviai formuojasi žmogaus smegenys. Kuo vaikas anksčiau pradedamas kryptingai ugdyti, tuo jo pasiekimai vyresnėse klasėse yra geresni. Kaip pažymėjo prieš keletą metų Lietuvoje lankęsi EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) vadovai, Lietuvos ikimokyklinis ugdymas geros kokybės, rodikliai net lenkia ES vidurkį. Tačiau problema išlieka ikimokyklinio ugdymo prieinamumas ir jo kokybė vaikams, gyvenantiems kaimuose. Švietimo reformos procese kyla įvairių iššūkių. Vienas iš jų - mokytojų etatinio darbo apmokėjimo sistemos įvedimas, kuris sukėlė nepasitenkinimą ir streikus. Taip pat kyla klausimų dėl ugdymo programų gairių rengimo ir mokyklų finansavimo pokyčių. Oficialiai 2024-ieji - tai metai, kada į švietimo įstaigas bus pilnai integruojami skirtingų poreikių turintys vaikai. Reikia pripažinti, kad įtrauktis vyksta jau dabar ir ypatingų ugdytinių darželio grupėse dažnai yra net po kelis.
| Amžius | Metai |
|---|---|
| 4 metai | Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. |
| 3 metai | Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. |
| 2 metai | Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. |
tags: #ikimokyklinio #ugdymo #pokyciai
