Ar jūs kada nors svarstėte, kaip reikia tinkamai vežti vaikus automobilyje, kad tai būtų saugu ir neprieštarautų Kelių Eismo Taisyklėms? Rūpestingiems tėvams visada svarbus yra vaiko saugumas. Rūpestis vaiku turėtų atsispindėti visuose vaiko gyvenimo momentuose, įskaitant tai, kaip jis vežamas automobilyje. Ar kada nors susimąstėte, kaip tinkamai vežti vaikus automobilyje, kad būtų užtikrintas jų saugumas ir laikomasi Kelių Eismo Taisyklių?
Vaiko amžiaus ir ūgio kriterijai
Daugelyje Europos šalių kelių eismo taisyklėse, įgyvendinant ES reglamentus dėl vaikų vežimo motorinėse transporto priemonėse, buvo panaikintas vaiko amžiaus kriterijus. Išliko tik ūgio kriterijus. Todėl vaikas, nesiekiantis reikalaujamo 135 cm ūgio, turėtų būti sodinamas į automobilinę kėdutę ar prisegimo sistemą, nepriklausomai nuo to, kiek jam metų. Pagal Kelių eismo taisykles važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti (KET 196 p.). Keleiviai visada turi būti prisisegę saugos diržus ne tik sėdėdami automobilio priekinėje sėdynėje, bet ir galinėje.
Taisyklės aiškiai sako, kad žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai, nesvarbu kokio jie amžiaus, lengvuoju ar krovininiu automobiliu turi būti vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę arba šias grupes:
- 0 grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg;
- 0+ grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg;
- I grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;
- II grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;
- III grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.
Taigi neužtenka vien fakto, kad automobilyje yra vaikui skirta kėdutė - ji turi būti parinkta pagal vaiko masę, ūgį. Be to reikalaujama, kad kėdutės būtų sertifikuotos, atitiktų JT Europos ekonomikos komisijos patvirtintas taisykles.
Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas.
Draudžiama: ... 201.3. vežti mopedais, keturračiais motociklais, lengvaisiais keturračiais motociklais, motociklais (išskyrus priekabas) vaikus iki 12 metų;
Kūdikių kėdutės - lopšiai visuomet privalo būti tvirtinami prieš važiavimo kryptį. Rekomenduojama, kad vaikas specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, būtų vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas). Minėta rekomendacija atsirado įvertinus naujausio tipo sėdynes, kuriose veiką vežti sėdynėje, atsuktoje prieš automobilio važiavimo kryptį galima gerokai ilgiau (bent iki 15 mėn. amžiaus).
Automobilinės kėdutės pasirinkimas ir naudojimas
Automobilinė kėdutė - ne rekomendacija, bet prievolė. Vairuotojai turi naudoti saugumo standartus atitinkančias vaikų prisegimo sistemas, kurias vaikų prisegimo sistemų gamintojai sertifikavo ir kurios turi būti patvirtintos pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos patvirtintų taisyklių Nr. 44/03 ar Nr. 04.
Renkantis vaikui automobilinę kėdutę, reikia žinoti kokios jos savybės yra svarbiausios. Pagrindinė automobilinės vaiko kėdutės užduotis - apsaugoti mažąjį keleivį susidūrimo atveju. Kėdutės saugumo lygį rodo įvairios papildomos saugos sistemos (pavyzdžiui, šoninės apsaugos sistema ir pan.) bei nepriklausomų institucijų ( kaip Vokietijos ADAC ir Švedijos „Test Plus“) atlikti testai. ADAC testuoja nemažą dalį Europoje parduodamų automobilinių kėdučių, tada pagal rezultatus galima įvertinti skirtingų gamintojų kėdučių saugumą. Taip pat verta rinktis kėdutes atitinkančias 2013 m. įvestą „i-Size“ standartą, nes tokių kėdučių saugumo lygis yra žymiai aukštesnis nei tų, kurios atitinka senesnį, bet vis dar galiojantį, ECER44/04 standartą.
Antroji svarbi savybė - patogumas. Patogumui įtakos turi kėdutės forma, apmušalų medžiaga, galimybė reguliuoti atlošą, galvos atramą, saugos diržus, kojų atramos aukštį. Labai svarbu, kad vaiko tėvams būtų patogu naudotis automobiline kėdute. Kai kurie modeliai yra nepatogūs, juos tikrai sunkoka naudoti kasdien. Todėl verta rinktis tas automobilines kėdutes, su kuriomis įvairiausius veiksmus galima būtų atlikti greitai, viena ranka, kurių aptarnavimas jūsų nevargintų.
Svarbi savybė ir kėdutės universalumas, t. y. galimybė transformuoti kėdutę, pagal greitai augančio vaiko besikeičiantį kūną. Tai įmanoma jei kėdutė turi reguliuojamus komponentus, kad augant vaikui kėdutę galima pritaikyti prie jo kūno pokyčių, kad nereiktų nuolat pirkti naujos.
Įsidėmėkite, kad pirmą kartą autokėdutę labai svarbu sumontuoti pagal visas instrukcijas, o kaskart prieš keliones su kūdikiu būtina patikrinti, ar kėdutė yra pritvirtinta tinkamai. Labai dažnai autokėdutės diržai būna per laisvi. Kūdikis rankų gal ir neišsitrauks, tačiau vyresni vaikai puikiai moka tai padaryti, o įvykus avarijai pasekmės dėl to gali būti rimtos. Jeigu iš dirželio pavyksta suformuoti klostę, reiškia, pritvirtinta netinkamai. Tarp vaiko kūno (ne drabužių) ir kėdutės saugos diržo rekomenduojamas tik 1,5-3 cm tarpas.
Automobilinės kėdutės turi galiojimo laiką, kuris yra nurodomas ant kėdutės priklijuotame lipduke arba pridėtoje instrukcijoje.
Saugiausios vietos automobilyje
Vaiką visada rekomenduojama vežti ant galinės sėdynės, nors vežti jį ant priekinės sėdynės taip pat yra teisėta, tačiau tokio vežimo saugumas yra ginčytinas. Pagrindinė to priežastis yra oro pagalvė - nepriklausomai nuo to, kuria kryptimi vaikas sėdi, oro pagalvės suveikimas gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai. Jeigu vaikas vežamas ant priekinės sėdynės pritvirtintoje kėdutėje, labai svarbu, kad automobilio oro pagalvė būtų išjungta, nes susidūrimo metu ji gali sukelti itin rimtus ir negrįžtamus galvos, stuburo ir vidaus organų sužalojimus, o kraštutiniais atvejais - net kūdikio mirtį.
Eismo saugumo ekspertai vieningai sutaria, kad kūdikį daug saugiau vežti ant galinės sėdynės. Ilgą laiką buvo teigiama, kad saugiausia vieta yra už vairuotojo, nes vairuotojas susidūrimo atveju nevalingai gelbsti savo gyvybę, tad iškilus pavojui kelyje, automatiškai pasuks transporto priemonę taip, kad patirtų kuo mažiau sužalojimų. Tačiau tyrimai rodo, kad tai klaidingas įsitikinimas: statistiniai duomenys rodo, kad šoniniai smūgiai dažniau tenka kairei, o ne dešinei automobilio pusei. Remiantis šiuo įsitikinimu, geriausia vieta saugumo požiūriu yra vaiko kėdutę įrengti galinės sėdynės viduryje. Ši vieta yra toliau nuo aktyvių šoninio smūgio oro pagalvių, tad vaikas bus apsaugotas ir nuo jų smūgių. Tai įmanoma, jei automobilyje įrengti trijų taškų saugos diržai arba ISOFIX tvirtinimo įtaisai.
Pakankamai saugus sprendimas vaikui, be to kartu ir patogus tėvams - tvirtinti kėdutę už keleivio sėdynės - lengviau pasieksite vaiką bei turėsite gerą kontaktą su juo, kai transporto priemonė stovi.
Dažniausios klaidos ir mitai
Nors taisyklių reikalavimai ir rekomendacijos labai aiškios ir nedviprasmiškos, tačiau ne visada tėvai laikosi šių reikalavimų. Dažniausi pasiteisinimai: „aš vairuoju saugiai, esu geras vairuotojas“, „važiuoju trumpą atstumą, tad nieko mums nenutiks“. Pastarasis pasiteisinimas ypač dažnas ir tuo paprastai piktnaudžiaujama važiuojant nuo namų iki parduotuvės, nuo namų iki darželio ir pan. Kartais vaikas trumpų kelionių metu ne tik nesodinamas į kėdutę, bet jam leidžiama stovėti priekyje, šalia vairuotojo esančioje keleivio vietoje, rankomis įsikibus į automobilio panelę.
Na, o pasiteisinimą „aš vairuoju saugiai, esu geras vairuotojas“, atremti galima labai paprastai: „ mes net neabejojame, kad esate geras vairuotojas, tačiau kelyje jūs beveik nebūnate vienas, kartu su jumis eisme dalyvauja kiti automobiliai ir vairuotojai. Ar galite garantuoti, kad kiti vairuoja saugiai, kad kas nors neužsižiopsos ir neatsitrenks į jus?
Trumpų kelionių metu tėvai kūdikius ir vaikus į kėdutes sodina ne tik neprisegtus, bet ir su viršutiniais drabužiais - kombinezonais, striukėmis. Kartais vaikai jose sėdi net su kuprinėmis. Staigiai stabdant arba susidūrimo metu visi ant sėdynių ar bagažinės dangčio palikti daiktai į saloną skrenda su didžiule jėga, tad taip pat gali sužeisti kūdikį arba vaiką.
Bandymų metu nustatyta, kad 65 km/val. greičiu važiuojančiam automobiliui susidūrus su kliūtimi be saugos priemonių vežamas 11 kg gyvūnas gali smūgiuoti maždaug 450 kg, o 27 kg šuo - apie 1300 kg jėga. Net ir mažiau ekstremaliais atvejais be specialiųjų priemonių vežami gyvūnai gali patys susižaloti krisdami, atsitrenkdami ar išsiskleidus oro pagalvėms.
Bendrosios saugos rekomendacijos
Saugos diržą automobilyje turi segėti visi, nes kitaip vaikai neįgis gerų įpročių - niekada nepamirškite, kad tėvai yra geriausias pavyzdys savo vaikams, tad visada užsisekite saugos diržą, visada sodinkite vaiką į jam skirtą kėdutę. Jei vaikai nuo mažens mokosi saugaus eismo taisyklių, jos natūraliai tampa įpročiu. Labai svarbu ir įvertinti naujausiais Kelių eismo taisyklių rekomendacijas.
Pirmą kartą saugos diržai panaudoti 1902 m. per automobilių lenktynes Niujorke. Inžinierius Volteris Berkeris, vairavęs elektromobilį, pavadintą „Torpeda“, nusprendė dėl atsargumo prisirišti prie sėdynės diržais. Pirmasis automobilio saugos diržas buvo patentuotas 1907 metais prancūzo Giustavo Libau. Tačiau iki 6-ojo dešimtmečio pradžios saugos diržai dažniausiai buvo naudojami tik aviacijoje.
Daugelyje automobilių saugos sistemos reaguoja ir į saugos diržų judesius ir esant tam tikro stiprumo smūgiui išsiskleidžia oro pagalvės. Jos skirtos apsaugoti galvą, krūtinę, kaklą, o saugos diržas ne tik sulaiko nuo iškritimo iš automobilio, bet ir suteikia galimybę išvengti sunkių sužalojimų.
Vaikus vežančio mokyklinio autobuso ir transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais salone turi būti vienas suaugęs lydintis asmuo.
