Senelių globos namai tampa vis populiaresne išeitimi žmonėms, neturintiems galimybių pasirūpinti savo senstančiais ir specialių poreikių turinčiais giminaičiais. Ateina laikas, kai tenka pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių.
Demencija sergančiųjų priežiūra globos namuose
Sergančiuosius demencija gydant vaistais, ne visada pavyksta sulaukti gerų rezultatų. Todėl labai svarbios nemedikamentinės priemonės, ypač - bendravimas. Tačiau daugelis globėjų neturi pakankamai žinių, kaip bendrauti su artimaisiais, kuriems pasireiškia sutrikęs elgesys ir emocijos. Demencija (lot. dementia) - tai sindromas, kuriam būdingas pažinimo funkcijų, tokių kaip atmintis, mąstymas, orientacija, supratimas, skaičiavimo ir mokymosi gebėjimai, pablogėjimas. Sutrikus pažinimui, paprastai pablogėja emocijų kontrolė, socialinis elgesys ar motyvacija. Dėl to tampa sunkiau formuluoti mintis, bendrauti.
Pagrindiniai demencijos gydymo būdai yra elgesio terapija ir nemedikamentinės priemonės. Gydant demenciją, ypač svarbus bendravimas su sergančiuoju. Tačiau globėjams kyla nemažai rūpesčių. Pavyzdžiui, su sergančiuoju sunku ilgai kalbėti, nes jis negali sukaupti dėmesio. Kadangi sergantysis gali susitelkti tik į vieną užduotį, sudėtingos instrukcijos jį glumina. Jis gali stengtis apibūdinti daiktą, kurio pavadinimo jau nebežino, ar sukurti naują žodį jam apibūdinti. Pablogėjus atminčiai, žmonės nuolat kartoja mintis, greitai pamiršta, kas buvo ką tik pasakyta. Pablogėjusi klausa ir regėjimas dar labiau sunkina bendravimą, gali pasireikšti net pyktis, agresija.
Bendravimui su pacientu gali turėti įtakos ne tik atminties pablogėjimas, bet ir kalbos sutrikimai, dažnai pasireiškiantys kartu su demencija, taip pat nesugebėjimas koncentruoti dėmesio, apatija ar nerimas. Iniciatyvos stoka, didėjanti apatija sutrikdo kasdienę veiklą, pacientas mažiau rūpinasi savimi, higiena. Sergantysis demencija dažnai savo elgesiu stengiasi išreikšti jausmus, taigi net kai elgiasi agresyviai, reikėtų pagalvoti, ką ligonis nori tuo pasakyti. Pirmiausia, norint sėkmingai įveikti elgesio problemas, reikia nustatyti priežastis. Dažniausiai jas įmanoma tik nuspėti, tačiau, tiksliau išsiaiškinus, galima labai padėti ligoniui.
Bendravimo strategijos sergantiesiems demencija:
- Užmegzkite ryšį: kreipkitės vardu, stengitės sugauti žvilgsnį.
- Kalbėkite aiškiai, trumpai ir neskubant, maloniu, ramiu tonu, įsijausdami į pašnekovo padėtį.
- Aplinkoje neturi būti daug dirgiklių.
- Kalbėkitės atsisukę veidu į pašnekovą, geriausiai - prieš šviesos šaltinį, kad veidas būtų apšviestas.
- Klausimus formuluokite taip, kad į juos būtų galima atsakyti „taip“ arba „ne“.
- Jei reikia, klausimus ar teiginius pakartokite arba perfrazuokite.
- Naudokite neverbalines priemones: klausiant rodyti, liesti, pradėti daryti tai, ko prašoma iš sergančiojo.
- Svarbu žinoti, kurie žodžiai pacientui žinomi ir stengtis juos dažniau vartoti.
- Kalbant pabrėžkite svarbiausią žodį (pvz., „Prašau, tai JŪSŲ arbata“).
- Nevartokite vaizdingų ir perkeltinės reikšmės posakių, nes pacientas gali suprasti tiesiogiai.
- Negatyvius teiginius keiskite pozityviais (pvz., užuot sakę „Neikite čia“, sakyti „Eikite čia“).
- Venkite klausiamosios formos (pvz., „Ar prisimenate, kad…“) arba teiginių „Turėtumėte žinoti, kas jus aplankė“.
- Nekalbėkite prie paciento taip, lyg jo nebūtų.
- Rodykite pagarbą, meilę ir rūpestį.
- Nesakykite, kad pacientas neteisus, nekritikuokite ir netaisinkite jo.
- Svarbus neverbalinis bendravimas: žvilgsnis, šypsena ir prisilietimai, nuraminantys ir parodantys, kad paciento klausomasi.
- Svarbu pajusti jo nuotaiką ir teisingai suprasti emocijas (pvz., kai sergantysis sako laukiantis mamos, gali reikšti, kad jis jaučiasi vienišas, nesaugus ir įsibaiminęs).
Orientacija turi įtakos bendravimui, todėl reikia stengtis ją gerinti. Suvokti laiką padeda didelis laikrodis (tačiau nerekomenduojami skaitmeniniai), kalendoriai su didelėmis ir aiškiomis raidėmis, su nurodyta data ir savaitės diena (arba dienos-nakties kalendorius, „Forget-me-not“). Rašytinės instrukcijos ir užrašai su pavadinimais ant daiktų (pvz., ant virtuvės reikmenų) primena pamirštus daiktų pavadinimus.

Aplinkos pritaikymas ir saugumas
Aplinkos pritaikymas yra vienas svarbiausių veiksnių, rūpinantis sergančiaisiais demencija. Aplinka turi būti jauki ir pažįstama. Padėti įvertinti namų aplinką dėl galimų pavojų (paslepiant ar užrakinant potencialiai pavojingus daiktus) ir ją optimaliai pritaikyti sergančiajam galėtų ergoterapeutas. Patalpa turi būti tinkamai apšviesta, kad būtų išvengta klaidžiojimo naktį. Žiemą miego ir būdravimo ciklui reguliuoti taikoma šviesos terapija. Švenčių metu, pavyzdžiui, per Kalėdas ir Naujuosius metus, aplinką derėtų puošti saikingai, kad ji būtų atpažįstama. Tualeto ir vonios duris vertėtų nudažyti šviesia išsiskiriančia spalva, kad būtų lengviau rasti. Duris, skirtas tik personalui, galima nudažyti maskuojama spalva. Jei veidrodžiai trikdo, juos reikia uždengti. Patalpos turi būti pakankamai erdvios ir su stabiliais baldais, pastatytais taip, kad būtų patogu bendrauti. Nuotraukos, paveikslai, įvairios puošmenos turi būti atpažįstami, turintys ryšį su praeitimi.
Procesas, kaip patekti į senelių globos namus
Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl senjoro apgyvendinimo globos namuose, kaip ir dėl kitų socialinių paslaugų, visų pirma reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose.
Pateikus prašymą savivaldybei, senjoro namuose, suderintu laiku, apsilankys socialinis darbuotojas, kuris įvertins socialinių paslaugų poreikį. Ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslauga apibrėžiama, kaip kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba, visiškai nesavarankiškiems asmenims.
Gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia dokumentus, kurie siunčiami į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (www.anta.lrv.lt). Per nustatytą terminą tarnyba atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio - didelio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis) arba vidutinio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis).
Reikalingi dokumentai pateikiant prašymą
Norintys gyventi senelių slaugos namuose, tačiau negalintys už tai susimokėti, turi kreiptis į seniūniją arba savivaldybę, socialinės paramos skyrių, atsižvelgdami į registracijos adresą. Prieš kreipiantis būtina turėti sutvarkytus šiuos dokumentus:
- Galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą.
- Neįgalumą įrodantį pažymėjimą ir (arba) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopiją.
- Užpildytą medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a). Išrašas turi būti pateiktas sveikatos priežiūros įstaigos, jame privalo būti nurodyti diagnozė bei asmens sveikatos būklė.
- Gydymo įstaigos pažymą apie asmens sveikatos būklę, siuntimus gydymo procedūroms bei operacijoms atlikti ir kitus dokumentus, jeigu reikalinga trumpalaikė globa.
Atlikus šiuos darbus, senyvo amžiaus žmogus turi kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių ir užpildyti prašymą apgyvendinti jį senelių globos namuose. Per 30 kalendorinių dienų socialinis darbuotojas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Gavę išvadas, komisija turi įvertinti paraišką ir galimybes skirti paramą. Tai turi padaryti per 30 kalendorinių dienų.
Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti senelių namus Lietuvoje. Senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos. Pateikiant SP-8 formą, reikės nurodyti tikslią įstaigą, kurioje norėtumėte apsigyventi. Svarbu žinoti, jog įstaiga privalo turėti licenciją. Jeigu pasirinktuose senelių globos namuose yra vietos, tuomet iš karto sudaroma trišalė sutartis ir senjoras apgyvendinamas globos namuose.
Pabradės socialinės globos namai | Auditorija su pernešamais kėdžių blokais | UAB Vertika
Finansiniai aspektai ir parama
Lietuvoje veikia kelių tipų senelių globos namai - įkurti valstybės, savivaldybės ir privatūs. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Senjorui jis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. Tiesa, asmens nekilnojamasis turtas nevertinamas, jeigu jo plotas mažesnis nei 50 kv. m.
Vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimas brangus. Jiems tenka mokėti ne tik už komunalinius mokesčius ir maistą, bet ir vaistus, įvairias procedūras, konsultacijas, priežiūrą ir kt., todėl nenuostabu, jog pensijos pragyvenimui neužtenka. Visgi, net ir gaudami mažas pensijas, senjorai turi galimybę turėti orią senatvę.
Gyvenimo senelių slaugos namuose kaina auga, tačiau vienišiems senjorams nerimauti nereikėtų. Senyvo žmogaus išlaikymas neretai kainuoja apie 1000 - 1400 eurų. Tam tikrais atvejais, kai vyresnio amžiaus žmogaus poreikiai yra didesni, išlaikymas gali būti dar brangesnis. Natūralu, jog pensijos neužtenka, kad žmogus galėtų save išlaikyti. Dėl to senjorams neretai tenka kreiptis į seniūniją, jog bent dalį išlaidų padengtų valstybė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, už socialinių paslaugų organizavimą savo teritorijos gyventojams yra atsakinga savivaldybė. Dėl socialinių paslaugų, taip pat ir dėl patekimo į socialinės globos namus, asmuo turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę. Kreiptis gali jo globėjas (rūpintojas) ar kiti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo negali kreiptis pats.
Vyresnio amžiaus žmonės, gavę paramą, vis tiek turės prisidėti prie savo išlaikymo. Mokėjimo sąlygos yra šios:
- 80 % asmens pajamų (senatvės pensija, ir kitos asmens gaunamos pajamos).
- 100 % slaugos ir priežiūros (pagalbos) tikslinė kompensacija (jei tokia yra paskirta).
- Jeigu suaugusio asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokamas 1 % nuo turimo nekilnojamo turto vertės (jei sudaroma ilgalaikė globos sutartis).
- Už trumpalaikę socialinę globą, kuri tęsiasi iki 6 mėnesių per metus, 1 proc. mokestis nuo turimo turto vertės neskaičiuojamas.
Likusią sumos dalį dengia iš valstybės arba savivaldybės biudžeto.
| Poreikio lygis | Kaina (Eur/mėn.) |
|---|---|
| III arba IV | 1820 |
| I arba II | 1900 |
Privatūs senelių globos namai: kokybė ir paslaugos
Privatūs senelių slaugos namai yra tinkamiausias pasirinkimas tiems, kurie ieško ne pigiausio, o kokybiškiausio prieglobsčio. Senjorų globos/slaugos namuose „Lumos“ Batėgaloje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti erdviai ir patogiai. Senjorai gali rinktis dvivietį, trivietį arba keturvietį kambarį, kiekviename iš jų yra įrengti privatūs vonios ir tualeto kambariai. Be to, senjorai gali leisti laiką ir bendroje erdvėje, kur galima ruošti maistą, žiūrėti televiziją bei žaisti stalo žaidimus. Erdviai įrengti namai tinkami ne tik ramiam poilsiui, bet ir aktyviam laisvalaikio leidimui.
Gyventojai kasdien aktyviai dalyvauja užimtumo grupėse kartu su socialine darbuotoja: žaidžia stalo žaidimus, mankštinasi, piešia, šoka ir dainuoja, žiūri filmus, kartu skaito ir t.t. Užimtumo veikla kiekvienam siūloma individualiai, pagal savarankiškumą, galimybes ir pomėgius. Senjorų globos/slaugos namuose „Lumos“ Batėgaloje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti nuo 1100 eurų per mėnesį. Už šią kainą senjorai ne tik yra apgyvendinami, bet ir gali džiaugtis visaverčiu maitinimu, profesionalių ir rūpestingų slaugytojų priežiūra bei kitais malonumais.
Įtraukimas ir pasiruošimas persikraustymui
Būtina žinoti, jog dažnai senelių globos namai ir gyvenimas juose senjorams kelia nepasitikėjimą ir baimę vien dėl informacijos stygiaus. Tad kalbėkitės! Argumentuotai, suprantamai bei ramiai paaiškinkite savo artimajam, kodėl senelių namai yra tinkamiausia vieta jaukiai praleisti senatvę. Jei tik turite galimybę, kiek įmanoma labiau įtraukite būsimąjį globos namų rezidentą į planavimo ir pasiruošimo išvykimui procesą. Senelių globos namai senjorui kels mažesnį nepasitikėjimą, jei prieš persikraustydamas pastarasis turės galimybę aplankyti senelių globa užsiimančią įstaigą ir susipažinti su jos vadovais, darbuotojais bei kitais gyventojais. Ypač puiku, jei būsimajam senelių namų gyventojui pavyks užmegzti draugiškus santykius su kitais rezidentais - tokios pažintys yra ypač padrąsinančios.
Taipogi, su garbaus amžiaus giminaičiu aptarkite bendravimo intensyvumą jam išsikrausčius: kaip dažnai atvyksite aplankyti, bendrausite telefonu, siųsite įvairius siuntinius iš namų ir t. t. Taipogi, paaiškinkite senjorui, kaip po persikraustymo keisis jo dienotvarkė. Nepamirškite paminėti, jog senelių globos namai teikia ne tik būtiniausias kasdienines globos paslaugas, bet ir įvairius laisvalaikio užsiėmimus - papasakokite savo garbaus amžiaus artimajam, kokias būtent rekreacijos galimybes siūlo būsimieji senelių namai. Iš anksto sudarykite daiktų sąrašą, kuriuos senjoras pasiims išvykdamas. Nepamirškite pasidomėti taisyklėmis, kurias yra nustatę pasirinkti senelių globos namai. Nuspręskite, ar vykdysite kokius nors kosmetinio remonto ar pertvarkymo darbus būsimoje senjoro gyvenamojoje vietoje. Ar senelių namai, kuriuos pasirinkote, leidžia vykdyti tokius pakeitimus? Jei kambarys dvivietis - ar pertvarkai neprieštarauja ten jau įsikūręs senjoras?


