Kalba yra būtina norint suprasti kitus ir būti suprastam. Kalboje gimsta sąmoninga mąstysena. Sutrikus kalbai, vaikas netenka galimybės visavertiškai bendrauti. Kalbos sutrikimas - tai nukrypimas nuo tam tikroje aplinkoje priimtos kalbinės normos. Kalbos sutrikimų priežastys labai įvairios.
Vaiko kalbos sistemos neišsivystymas gali reikšti nežymų, vidutinį arba žymų kalbos neišsivystymą. Tai sudėtingas procesas, kurio metu gali vėluoti žodyno, gramatinės kalbos sandaros ir kitų kalbos komponentų vystymasis. Tokie sutrikimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant nervų sistemos pažeidimus, klausos sutrikimus, persirgtas ligas ar traumas.
Kalbos sutrikimų priežastys
Kalbos sutrikimų priežastys gali būti labai įvairios. Garsų tarimo trūkumai gali atsirasti dėl artikuliacinio aparato (liežuvio, lūpų, gomurio) sužeidimų, netaisyklingo sukandimo, netikslių liežuvio ir lūpų judesių ar nesugebėjimo klausos skirti panašiai skambančius garsus. Sudėtingesnės kalbos problemos, kai vėluoja žodyno, gramatinės kalbos sandaros ir kitų kalbos komponentų vystymasis, atsiranda dėl kalbos sričių pažeidimų nėštumo metu ar gimdymo metu. Kalbos sutrikimų priežastimi gali tapti cerebrinis paralyžius, klausos sutrikimai, persirgtos smegenų ligos pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, galvos traumos, įvairios somatinės ligos ir jų komplikacijos.
Dažna pirminio kalbos neišsivystymo priežastis - ankstyvas organinis galvos smegenų pažeidimas. Smegenis pažeidžia intoksikacijos, asfiksijos, centrinės sistemos ligos bei traumos. Neigiami faktoriai vaisių gali veikti nėštumo periode, gimdymo metu ir pirmaisiais gyvenimo metais. Sunkiausi kalbos trūkumai atsiranda dėl vaisiaus centrinės nervų sistemos pažeidimo III-IV mėnesį. Kalbos formavimuisi turi įtakos ir pirmaisiais vaiko gyvenimo metais persirgtos ligos bei jų komplikacijos.
Nors atrodo, jog kalba turėtų atsirasti natūraliai bendraujant, pamėgdžiojant artimuosius, ne visiems vaikams tai vienodai pavyksta. Net ir tos pačios šeimos vaikams kalba gali vystytis skirtingai. Kalbos vėlavimui įtakos gali turėti įgyti veiksniai, pavyzdžiui, genetiškai perduodamos ligos, arba neigiama patirtis - mamos persirgtos ligos nėštumo periodu, gimdymo traumos, vaiko patirtos traumos ir ligos ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu, o taip pat ir netipinės situacijos, kaip augimas dvynių poroje, dvikalbystė šeimoje, vaiko augimas nepalankioje aplinkoje, kai tėvai neturi įgūdžių, žinių apie vaiko auginimą. Tiek mažylio fiziniam, protiniam vystymuisi, tiek kalbos raidai reikšmės turi tėvų pasiruošimas motinystei, tėvystei, ar kūdikis buvo laukiamas, ar jo augimui namuose kuriamos tinkamos sąlygos.
Šiuolaikinių tėvų rūpestis - bendravimo su vaiku trūkumas. Intensyvus gyvenimo tempas lemia tai, kad tėvai ne visada gali skirti visą savo laiką buvimui su vaiku, tačiau kalbos raida yra susijusi ne tik su bendravimo trukme, bet ir jo kokybe. Jei vaiko kalba vėluoja, svarbu išsiaiškinti medicinines priežastis ir, atsižvelgiant į vaiko amžių, patarti tėvams, kaip bendrauti, kad kalbos raida būtų sėkminga.
Viena iš svarbių priežasčių, kodėl vėluoja vaiko kalba, yra išmaniųjų technologijų įtaka. Įvairiausiose vietose galime pastebėti nuošalyje sėdintį vaikutį su įbruktu mobiliuoju telefonu rankose. Taip jis niekam netrukdo, nereikalauja dėmesio, o tik mažu pirštuku braukia per ekraną ir stebi besikeičiančius vaizdus, girdi skirtingus garsus, dažniausiai - jam nesuprantama kalba. Tai tikrai neskatina kalbos spartinimo, nes vaikas yra tik pasyvus žiūrovas, o kalbos vystymuisi reikalingas gyvas pašnekovas, gyvos emocijos ir sveika, gyva supanti aplinka.
Kalbos sutrikimų rūšys
Kalbos sistemos sutrikimai gali pasireikšti įvairiomis formomis:
Dislalija
Dislalija - tai garsų tarimo sutrikimai. Ji skirstoma į kelis tipus:
- Artikuliacinė foneminė dislalija: Garsų tarimo trūkumai atsiranda dėl nepakankamai išlavėjusios foneminės klausos. Panašios artikuliacijos garsai painiojami. Vietoj dviejų skirtingų garsų tariamas vienas. Vaikai kalbėdami keičia vienus garsus kitais. Garsai tariami netinkamai, iškreiptai.
- Artikuliacinė fonetinė dislalija: Garsų tarimo trūkumai atsiranda dėl netinkamos artikuliacijos. Garsai tariami netaisyklingai, iškreiptai. Šių vaikų nepakankamai išlavėjęs artikuliacinis aparatas.
- Akustinė foneminė dislalija: Atsiranda tada, kai vaikas nesugeba atrinkti reikiamos informacijos pagal fonemų akustinius požymius. Vaikai neskiria fonemų pagal kokį nors vieną akustinį požymį, kai kiti požymiai tokie pat. Vaikas negali kontroliuoti savo tarimo ir atsitiktinai ištaria tai vieną, tai kitą iš painiojamų garsų.
- Fiziologinė dislalija: Tarimo trūkumai nulemti amžiaus ypatybių. Tokie garsų tarimo trūkumai išnyksta savaime.
Dizartrija
Dizartrija - kalbos sutrikimas dėl artikuliacijos aparato raumenų inervacijos nepakankamumo. Dizartriko kalba netiksliai artikuliuojama, tyli, su nosiniu atspalviu, sunkiai suprantama aplinkiniams. Dizartrijos laipsniai: nežymi, vidutinė, sunki, labai sunki (anartrija).
Balso sutrikimas
Balso sutrikimas - tai visiška ar dalinė fonacijos sutrikimas dėl anatominių ar funkcinio balso aparato pakitimų. Mažiems vaikams balso sutrikimai nėra dažni, gali būti sunkių gerklės ligų požymis.
Alalija
Alalija - visiškas kalbos sistemos neišsivystymas, esant normaliai klausai ir intelektui. Alalija atsiranda pažeidus kalbos zonas galvos smegenų žievėje nėštumo, gimdymo metu ar ankstyvojoje vaikystėje (iki dvejų metų). Tam tikrame amžiuje sustoja kalbos vystymasis. Kitaip dar alalija apibūdinama kaip vaiko "kurtumas" kalbai.
- Motorinė alalija: Tai centrinės organinės kilmės ekspresyviosios kalbos sutrikimas. Labai pavėluotai kaupiamas žodynas, tobulėja gramatinė sandara, tarimas.
- Sensorinė alalija: Jai būdinga neišplėtota impresyvioji kalba - vaikas nesupranta kitų kalbos ir pats nepradeda kalbėti.
Afazija
Afazija - tai susiformavusios kalbos išnykimas, kurį sąlygoja židininiai arba difuziniai galvos smegenų pažeidimai. Kalba gali visiškai išnykti arba palaipsniui. Vaikų motorinė afazija sutrikdo ekspresyviąją (garsinę, artikuliacinę) kalbą. Kalba netenka sklandumo, daug agramatizmų. Sunkios formos motorinė afazija panaši į totalinę - visiškai išnyksta garsų, skiemenų, žodžių tarimas. Sutrinka ir impresyvioji kalba.
Mikčiojimas
Mikčiojimas - sklandaus kalbėjimo sutrikimas, pasireiškiantis toniniais kalbos organų traukuliais. Mikčiojimas dažniausiai pasireiškia antraisiais - penktaisiais gyvenimo metais, intensyviai vystantis vaiko kalbai. Mikčiojimo požymiai yra garsų, skiemenų kartojimai, garsų tęsimas, tylos pauzės, kai pasireiškia kalbos aparato fizinė įtampa, kalbos raumenatkos spazmai, kalbos raumenatkos kontrakcijos (susitraukimai). Tai minėtas spazminis veiksnis.
Autizmas
Autizmas - neurologinis raidos sutrikimas, kuris paprastai lemia nepakankamą vaiko socialinį gebėjimą, kalbos ir elgesio išsivystymą ar jo vystymosi sulėtėjimą. Autizmo lemiami raidos sutrikimai apima tam tikrą spektrą, todėl autizmas pasireiškia skirtingai kiekvienam individui.
Mutizmas
Mutizmas - balso ir kalbos nebuvimas (nebylystė), esant normaliai klausai. Verbalinio bendravimo netekimas dėl psichinės traumos. Mutizmas gali būti selektyvus, kai bendraujama su atskirais asmenimis, ir absoliutus arba visiškas tylėjimas bet kokiose situacijose.
Vaiko kalbos vystymosi etapai ir kada sunerimti
Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra svarbūs vaiko kalbos atsiradimui ir tolygiam vystymuisi. Įprastai jau pirmajame savo gyvenimo pusmetyje mažylis išreiškia poreikį bendrauti guguodamas, čiauškėdamas, ūbaudamas, palaikydamas akių kontaktą su jį kalbinančiu asmeniu. Išreikšdami savo poreikius, kūdikiai vartoja įvairaus sudėtingumo bei skirtingų tonacijų garsus, skiemenų eiles. Augant kiekvieną pirmųjų metų mėnesį mažylio tariami skiemenys sudėtingėja, ilgėja, pasidaro panašūs į dainavimą. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus, artimųjų balsus ir į juos reaguoja, guviau čiauškėdami, judindami rankas ir kojas, tokiu būdu norėdami atkreipti į save dėmesį. Labai svarbu vaikutį šnekinti, šypsotis, kaitaliojant veido mimiką palaikyti malonų bendravimą, jam dainuoti.
10-12 mėnesių vaikai jau suvokia nuolat girdimus žodžius ir patys bando juos ištarti. Dažnai pirmieji žodžiai būna „mama“, „tėtė“, „dede“, „baba“, garsiažodžiai, imituojantys gyvūnų ar paukščių skleidžiamus garsus. Mažyliai jau suvokia žodžių prasmę, vykdo paprastus nurodymus, veiksmu atsako į savo vardą. Pamažu tarp vienerių metų vaikučių ir jo artimųjų prasideda prasmingas bendravimas, paremtas ne vien prisilietimais, gestais, bet ir žodiniu bendravimu.
Antraisiais gyvenimo metais vaikų kalba sudėtingėja. Jie jau pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus, gali pasakyti aplinkos daiktų pavadinimus. Vis dažniau savo norus reiškia žodžiais. Vartojamų žodžių reikšmė gali būti pritaikyta nebūtinai tik vienam objektui, pavyzdžiui, žodžiu „lialia“, pavadinama ne tik lėlė, bet taip vaikutis gali vadinti ir save ar kitą vaiką. Mažyliai vis labiau domisi aplinkos daiktais, apie juos klausinėja. Antraisiais gyvenimo metais reikėtų skatinti vaikus pakartoti nesudėtingus 2-3 skiemenų žodžius. Suaugusieji kalboje turėtų vartoti vis naujus žodžius ir, kad vaikas įsimintų, juos dažnai kartoti. Bendraujant su vaiku rekomenduojama įvardinti visus atliekamus veiksmus.
Artėjant trijų metų gimtadieniui, vaikų aktyvusis žodynas sparčiai kinta, neretai kalboje vartojamos jau trijų-keturių žodžių frazės. Augant vaikui kalba vis plečiasi ir tobulėja.
Kada reikėtų sunerimti?
- Jei 2 metų vaikas dar netaria nė vieno prasminio žodžio, jo kalboje vyrauja vien garsiažodžiai ar ūbavimas, atskirų garsų skleidimas.
- Jei trečiaisiais gyvenimo metais vaikas dar vis nenaudoja žodžių, o savo prašymus iliustruoja gestais, mimika, ima namiškius už rankos ir veda, rodo tuos objektus, kurių jis nori, pavyzdžiui, veda prie šaldytuvo ir rodo, ką norėtų valgyti arba veda prie spintos ir rodo aukštai padėtą žaislą.
- Jei trimetis vis nekalba arba kalba tik namiškiams suprantama kalba.
Tėvams neretai kyla nerimas, jei tokio amžiaus vaikai neskuba jungti žodžių į sakinius ar apskritai „atsisako“ kalbėti. Vėluojanti vaiko kalba gali sukelti nėštumo, gimdymo komplikacijos ar ankstyvajame periode po gimimo sutrikdyta kalbos centrų veikla. Svarbu kuo anksčiau atskirti organinius pažeidimus, kurie sutrikdo įvairių sričių raidą ir funkcinio pobūdžio sutrikimus, nes ir vienu, ir kitu atveju, kalbos raida gali vėluoti. Priklausomai nuo centrinės nervų sistemos pažeidimų pobūdžio ir sunkumo, gali vėluoti vaiko motorikos, kognityvinių procesų arba tik kalbos raida. Vaikų kalbai įtakos gali turėti ir neurologiniai susirgimai, raumenų tonuso, klausos sutrikimai, vėluojanti motorikos raida ir kitos priežastys.
Kaip vystosi vaiko raida nuo 1 iki 2 metų?
Pagalba vaikams, turintiems kalbos sistemos neišsivystymą
Jei pastebima, kad vaiko kalbos raida vėluoja, svarbu laiku kreiptis į specialistus. Tėvams reikėtų ramiai pamąstyti, kodėl šis pedagogo siūlymas sukėlė tiek nerimo? Gal jie ir patys atkreipė dėmesį į kai kurias vaiko problemas, tiktai save ramino: „Nieko, išaugs“. Gal jiems neramu dėl galimo sutrikimo? Kartais bijoma, kad vaikas bus „išmestas“ iš grupės, nerimaujama dėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčių, agresyviai besielgiančių vaikų, vaikų autistų ir t.t. Pasitaiko ir taip, kad tėvai abejoja, ar rodyti specialistų pateiktą vaiko įvertinimo išvadą bei rekomendacijas pedagogams. Jie bijo, kad pedagogas „nurašys“ vaiką, natūralias vaikiškas išdaigas interpretuos kaip negalios pasekmes. Šiuo atveju reikia pasikalbėti su pedagogu.
Įstaigoje vaikui, turinčiam kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, teikiama logopedo (specialioji pedagoginė) ir informacinė pagalba tėvams (globėjams). Atsižvelgiant į kalbos sutrikimo pobūdį ir laipsnį bei vaiko amžių, sudaromas pratybų tvarkaraštis bei individualus pagalbos planas. Skiriamų pratybų skaičius - 1-3 pratybos per savaitę, trukmė - 20-30 min. priklausomai nuo konkretaus vaiko poreikių.
Kiekvieno vaiko kalbos formavimosi tempas yra skirtingas, todėl pastebėjus, kad vaikas kalba mažiau nei jo bendraamžiai ir dėl to nerimaujant, patariama kreiptis į logopedą. Specialistas turėtų kvalifikuotai įvertinti vaiko kalbą, atsakyti į jūsų klausimus ir patarti, kaip skatinti vaiko kalbą namuose. Tėvams dažnai sakoma: dar mažas, išaugs, palaukite iki 3 metų. Kai kuriais atvejais, taip ir nutinka, kad mažylis staiga pradeda daug kalbėti, bet geriau kreiptis anksčiau, nes raminantys patarimai kartais nebūna teisingi.
Vaikų kalbai lavinti yra daug skirtingų būdų, žaidimų ir ankstyvojo ugdymo metodų. Patarti, kurie iš jų geriausia tinka konkrečiam vaikui, galima tik atsižvelgiant į kiekvienos šeimos situaciją, vaiko pomėgius ir gebėjimus.
Socialinis pedagogas lopšelyje-darželyje teikia pagalbą vaikams, tėvams (globėjams) ir pedagogams, siekiant užtikrinti vaiko emocinę gerovę, sėkmingą socializaciją ir pozityvią ugdymo aplinką.
tags: #vaiko #kalbos #sistemos #neissivystymas
