Kiekvienas tėvas nori užtikrinti savo vaikui geriausią sveikatą, tačiau kai kurie klausimai, susiję su intymia vaiko higiena ir sveikata, gali kelti nerimą. Vienas iš tokių klausimų - kada ir kaip turėtų atsismaukti vaiko apyvarpė, ir ką daryti, jei tai neįvyksta savaime. Šiame straipsnyje nagrinėsime fimozės, arba apyvarpės susiaurėjimo, problemą, jos priežastis, simptomus ir gydymo būdus.
Kas yra apyvarpė ir kodėl ji svarbi?
Apyvarpė - tai oda, dengianti varpos galvutę. Naujagimių apyvarpė dažnai būna sulipusi su galvute, ir tai yra normali fiziologinė būklė, kuri netrukdo kūdikiui šlapintis, nes šlaplės anga nėra uždengta. Paprastai apyvarpė nuo varpos galvutės atsismaukia per pirmuosius gyvenimo metus. Tačiau kartais šis procesas užtrunka arba apyvarpė pilnai neatsismaukia.
Fimozė: apibrėžimas ir tipai
Fimozė - tai medicininis terminas, apibūdinantis apyvarpės susiaurėjimą, kai negalima pilnai atitraukti apyvarpės nuo varpos galvutės. Ši būklė gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant skausmą, infekcijas ir šlapinimosi sunkumus. Fimozė gali būti dviejų tipų:
- Fiziologinė fimozė: Tai natūrali būklė kūdikiams ir mažiems vaikams, kai apyvarpė dar nėra visiškai atskirta nuo varpos galvutės. Dažnai ši būklė išnyksta savaime vaiko augimo eigoje.
- Patologinė fimozė: Ši būklė atsiranda dėl uždegimų, infekcijų ar traumų, kai apyvarpė tampa ne tik standi, bet ir negali būti atitraukta nuo varpos galvutės.
Fimozės priežastys
Fimozės atsiradimui įtaką daro įvairūs veiksniai:
- Įgimta struktūra: Kaip jau minėta, naujagimiams fiziologinė fimozė yra normali.
- Infekcijos: Dažna fimozės priežastis yra infekcijos, pvz., balanitas ar postitas (varpos galvutės ir apyvarpės uždegimai).
- Netinkama higiena: Nepakankama higiena gali lemti infekcijų vystymąsi, kurios savo ruožtu gali sukelti patologinę fimozę.
Simptomai, kuriuos verta pastebėti
Fimozė gali sukelti įvairių simptomų, kurie skiriasi priklausomai nuo būklės sunkumo. Vienas iš dažniausių simptomų yra skausmas ir diskomfortas, ypač kai bandoma atitraukti apyvarpę. Jei ikimokykliniame amžiuje ši problema savaime neišsprendžiama, gali prireikti medicininio įsikišimo.
Kiti simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Skausmas liečiant, ypač šlapinantis (vaikas gali verkti, sulaikyti šlapimą).
- Apyvarpė šlapinantis išsipučia, o šlapimas teka plonyte srovele.
- Paraudimas, patinimas, išbėrimas varpos galvutės srityje.
- Baltos išskyros, pūlinukai ar nemalonus kvapas.
- Vaiko neramumas, dirglumas.
- Pakilusi temperatūra (retais atvejais, jei vystosi infekcija).
Ką daryti, jei įtariate fimozę?
Jei pastebite, kad jūsų sūnui neatsismaukia apyvarpė ir jis skundžiasi skausmu ar turi sunkumų šlapinantis, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jokiu būdu negalima naudojant jėgą stengtis atitraukti apyvarpę, tai gali sukelti pažeidimus.
Gydytojas urologas dr. Mindaugas Danilevičius pataria: "Iš Jūsų pasakojimo galima manyti apie berniuko apyvarpės susiaurėjimą, vadinamąją fimozę. Tokiu atveju, jei ikimokykliniame amžiuje nesusitvarko ši problema savaime, gali tekti Jūsų sūnui atlikti cirkumciziją, vadinamąjį apipjaustymą. Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą."
Jei apyvarpė taip glaudžiai prigludusi prie varpos galvutės, kad atsidengus lieka atvira tik nedidelė skylutė, tai yra pirminė fimozė. Tokiam vaikui šlapinantis apyvarpė išsipučia, o šlapimas teka plonyte srovele. Būtinai kreipkitės į gydytoją.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į higieną. Jei apyvarpė parausta, pasirodo baltų arba gelsvų išskyrų, tai gali būti balanopostitas - apyvarpės ir varpos galvutės infekcija. Tokiu atveju gali padėti nuolatinis plovimas vandeniu be muilo ar kitų prausiklių. Jeigu higiena nepadeda, reikia kreiptis į gydytoją. Jis gali pasiūlyti antibiotikų tepalą arba sirupą.
Gydymo būdai
Yra keletas gydymo metodų, priklausomai nuo fimozės sunkumo:
- Steroidinių kremų naudojimas: Vienas iš pirmųjų neinvazinių fimozės gydymo būdų. Šie kremai gali padėti apyvarpei tapti lankstesnei, todėl ji lengviau atitraukiama.
- Švelnus apyvarpės tempimas: Tai konservatyvus metodas, kuriuo pacientas palaipsniui ir švelniai atitraukia apyvarpę. Šis metodas gali būti taikomas ilgą laiką ir dažnai derinamas su steroidiniais kremais. Jei apyvarpė per anksti nesitraukia, nebūtina jos priverstinai tempti.
- Apipjaustymas (cirkumcizija): Esant sunkiai fimozei, ypač kai kiti gydymo būdai nėra veiksmingi, gali būti rekomenduojamas apipjaustymas. Tai chirurginė procedūra, kurios metu apyvarpė pašalinama. Nors šios procedūros dėka išsprendžiamos kai kurios problemos, sveikatai ir higienai ji neturi jokios įtakos.
- Preputioplastika: Tai alternatyva apipjaustymui, kai chirurgai atlieka apyvarpės išplėtimą, o ne visišką jos pašalinimą.
Jei berniukas dažnai serga balanitu (varpos galvutės ir/ar apyvarpės uždegimu), gydytojas gali įtarti lėtinę fimozę, kuri gali pareikalauti chirurginės apyvarpės korekcijos, arba netinkamą higieną, kai svarbu išmokyti vaiką tinkamai praustis.
Apibendrinimas
Apyvarpės susiaurėjimas yra gana dažna problema tiek vaikystėje, tiek suaugusiems vyrams. Nors fiziologinė fimozė dažnai išnyksta natūraliai, patologinė fimozė gali reikalauti medicininio gydymo. Laiku diagnozavus ir gydant šią būklę, galima išvengti rimtesnių komplikacijų. Svarbiausia - nebijoti kreiptis į specialistą ir atidžiai stebėti vaiko sveikatą.
tags: #vaikui #neatsismaukia #apyvarpe
