Artėjant rudeniui, darželio sezonui, tėvai jau ima nerimauti, kaip mažiesiems seksis pratintis prie darželio, naujos aplinkos, naujų veidų. Ar yra kokia formulė, kaip reiktų pradėti nuteikti vaiką artėjantiems pokyčiams jog nebūtų vaikui tai lyg šaltas dušas? Pirmiausiai reikėtų suprasti, kad darželis yra naujas etapas vaikui, prie kurio reikėtų pradėti pratinti bent likus 2 savaitėms iki darželio lankymo pradžios.
Vaikams pradėjus lankyti darželį, tėvams kyla didesnė baimė nei patiems vaikams. Dažnu atveju tėvų baimė, kad vaikas nesugebės sėkmingai prisitaikyti, verks išsiskiriant, negalės pasilikti ir pan., veidrodinių neuronų pagalba sustiprina vaiko baimę ir nesaugumo jausmą. Pagalvokime, kaip turi jaustis vaikas, atsidūręs nepažįstamoje aplinkoje, tarp nepažįstamų žmonių ir dar matydamas, kad mamai ar tėčiui baisu. Tikriausiai nejaučia mūsų pasitikėjimo juo, kad jis viską gali įveikti pats. O tai būtina vaikui pajusti, kad galėtų sėkmingai įveikti iššūkius, su kuriais susiduria pradėjęs lankyti darželį. Vaikams reikia tėvų palaikymo ir paramos.
Nenuostabu, kad susidūrę su šitiek pokyčių vienu metu, mažieji patiria didelį stresą, dėl kurio galimi elgesio bei emocijų pokyčiai. Pavyzdžiui, neretai vaikai tampa dirglesni, jautresni ar sunkiai sukalbami, gali neramiai miegoti, prasčiau valgyti, dažnai sirgti. Gali iškilti sunkumų atsiskirti nuo tėvų net ir gerai pažįstamoje aplinkoje. Todėl vaiką prie darželio aplinkos bei ritmo reikėtų pratinti palaipsniui, jautriai priimant jo išgyvenimus, nesistengiant skubinti šio prisitaikymo proceso, bet kantriai nuraminant, palaikant ir padrąsinant savo vaiką.
Adaptacija reiškia prisitaikymą, todėl natūralu, kad reikia laiko tam įvykti. Kaip jau minėjau anksčiau, jei adaptacija užsitęsia, vaikas skundžiasi įvairiais negalavimais, sutrinka vaiko mityba, miegas, pakinta elgesys, tuomet vertėtų sunerimti ir ieškoti papildomos pagalbos. Darželyje vaikas yra apsuptas kitų vaikų, todėl jis mokosi bendrauti, išreikšti savo norus, dalintis, bendradarbiauti, o mušimu ir kandžiojimusi jis gali parodyti nepritarimą, norą kontroliuoti ar lyderiauti, galbūt nežino, kaip priimti pralaimėjimą. Jei toks elgesio būdas padeda pasiekti tikslą, jis jį naudos dažniau, kol neišmoks kito, adaptyvesnio, būdo. Gali būti, kad vaikas namuose jaučiasi nugalėtas, neįvertintas, galbūt stinga pasitikėjimo savimi, todėl darželyje nori atsigriebti ir parodyti savo galią. Pastebėjus tokį elgesį vertėtų ieškoti jo priežasties ir išsiaiškinti ko vaikas iš tikrųjų siekia.
Pradžioje skatinčiau tėveliams kartu su vaiku nueiti prie būsimo darželio, apžiūrėti, kaip jis atrodo, galbūt pažaisti darželio žaidimų aikštelėje. Namuose galima pavartyti knygučių, paaiškinti, kas yra darželis, ką ten veikia vaikai, kiek laiko būna. Taip pat vertėtų pratinti prie darželio dienotvarkės, kad būtų panašus valgymo, miego, ėjimo į lauką laikas. Galima kartu su vaiku pažaisti, kaip atrodys jo diena darželyje, įtraukiant žaislus. Vaikui būtų naudinga pasakyti, kad darželyje bus daug įvairiausių smagių veiklų ir naujų žaislų, su kuriais galės pažaisti, susipažins su naujais draugais. Taip pat daželyje vaikas išmoks tokių dalykų, kurių dar nemoka, galbūt naujų dainelių, naujų darbelių, žaidimų. Svarbu pabrėžti, kad darželyje bus ne tik linksmybės, bet ten einama ir išmokti tam tikrų dalykų.
Vaiko pasiruošimas darželiui
Kada pradėti pratinti vaiką prie darželio?
Pirmiausiai reikėtų suprasti, kad darželis yra naujas etapas vaikui, prie kurio reikėtų pradėti pratinti bent likus 2 savaitėms iki darželio lankymo pradžios. Namuose galima pavartyti knygučių, paaiškinti, kas yra darželis, ką ten veikia vaikai, kiek laiko būna. Taip pat vertėtų pratinti prie darželio dienotvarkės, kad būtų panašus valgymo, miego, ėjimo į lauką laikas. Galima kartu su vaiku pažaisti, kaip atrodys jo diena darželyje, įtraukiant žaislus.
Kada vaikas yra tinkamiausias darželiui?
Geriausias laikas, nuo kada vaikas pagal raidą labiausiai yra pasiruošęs darželiui, tai 2, dar geriau 3 metai. Tokio amžiaus vaikas jau gali saugiai atsiskirti nuo mamos, yra savarankiškesnis, dažniausiai geba pats užsisegti užtrauktuką ar sagą, apsimauti batus, savarankiškai pavalgyti, taip pat ilgiau išlaiko dėmesį, gali ilgiau vienas žaisti nei mažesnio amžiaus vaikai. Taip pat vyresnis vaikas gali laikytis tam tikrų socialinių taisyklių, lengviau priimti suaugusiųjų požiūrį. Visgi, vertėtų prisiminti, kad visuomet egzistuoja individualūs skirtumai. Vaikai gali skirtis charakterio savybėmis, temperamentu, todėl vertėtų atsižvelgti į individualią vaiko raidą.
Ritualai - saugumo jausmas
Ritualai yra labai sveikintinas dalykas, nes jų pasikartojimas sukuria vaikui stabilumo ir saugumo jausmą. Galite drauge sukurti jūsų sutartinį atsisveikinimą su tam tikra rankų kombinacija ar pabučiuoti vaiką prieš išeidami. Taip pat tinka pamojavimo ritualas, kada tėveliai pamojuoja vaikui iš lauko. Tai turėtų būti tam tikras susitarimo ženklas, po kurio vaikas žinotų, kad jo diena darželyje prasidėjo ir su tėveliais susitiks vakare ar kada yra sutarę. Taip pat vaikui greičiau priprasti prie darželio aplinkos gali padėti atsineštas mėgstamas žaislas (jei leidžia darželio taisyklės), medžiagos skiautelė iš namų ar tėvų nuotrauka, koks nors daiktas, kuris primintų vaikučiui artimuosius ir kad jis žinotų, jog nepaisant to, kad tėvų šalia nėra, jis visada gali pažiūrėti į žaisliuką ar nuotrauką ir juos prisiminti, ir kad tėvai visada galvoja apie jį ir jį myli.
Atsisveikinimas su vaiku turėtų būti trumpas, neužsitęsęs. Natūralu, kad vaikas gali pradėti verkti, tačiau vertėtų išlikti tvirtiems ir jei jūs sau nusistatėte, kad šiandien vedate vaiką į darželį, susitarimo ir reikėtų laikytis, jo nekeisti. Tai turėtų būti trumpas atsisveikinimo ritualas, galite vaiką palydėti į grupę ar perduoti vaiką auklėtojai ir išeiti, geriau nelaukti, kol vaikas nustos verkti, nes atsisveikinimas kiekvieną kartą gali vis ilgėti ir vaikas pajaus, kad verkdamas jis gali valdyti situaciją ir gauti papildomo tėvų dėmesio.
Adaptacijos laikotarpis ir sunkumai
Kiek laiko trunka adaptacija?
Normalu, jei vaiko adaptacija trunka iki 5 - 6 mėn. Vertėtų suprasti, kad vaikui tenka prisitaikyti prie naujos dienotvarkės, naujų žmonių, mažiau skiriamo asmeninio dėmesio, naujų taisyklių, todėl natūralu, kad adaptacija gali užtrukti. Kaip jau minėjau, kiekvienam vaikui adaptacijos periodas yra skirtingas ir gali trukti nuo kelių dienų iki pusės metų. Visgi darželyje vaikai išmoksta daug naudingų dalykų, būdami tarp vaikų jie mokosi socialinių įgūdžių, lavėja žaidimo įgūdžiai, savikontrolė, auga vaikų savarankiškumas, vaikai mokosi laikytis taisyklių. Liekant namuose gali būti sunkiau laikytis tam tikros struktūros ir rutinos, kuomet reikia išbūti atitinkamą laiko tarpą ryto rate, atliekant rankdarbius ir pan. Visgi, jei vaikas per pusę metų nepripranta prie darželio, galbūt tai yra ženklas, kad jis dar tam nepasiruošęs.
Kodėl vaikai verkia/pyksta grįžę namo?
Darželio lankymas yra nemenkas pokytis vaiko gyvenime, todėl nenuostabu, kad tai gali kelti įtampą, nerimą, neigiamas emocijas. Būna, kad vaikai darželyje elgiasi tinkamai, o grįžę namo pratrūksta, pasireiškia pykčiai. Taip gali nutikti, jei vaikas darželyje sulaiko emocijas ir jų neišreiškia, nes tai jam ne tokia saugi vieta kaip namai. Emocijos niekur nedingsta, susikaupusios per dieną, atėjus vakarui jos gali prasiveržti šalia artimiausių žmonių. Žinant tai vertėtų padėti vaikui nemalonias emocijas išveikti aktyvia veikla, tokia kaip pasivažinėjimas dviračiu ar paspirtuku, padūkimas lauke, kamuolio paspardymas ir pan.
Kada sunerimti?
Jei mažylis blogai valgo, sunkiai užmiega ir atsiskiria nuo tėvų, skundžiasi įvairiais negalavimais (pilvo, galvos skausmai, tuštinimosi problemos ir pan.), pakito jo elgesys (tapo labai apatiškas ir irzlus arba pernelyg aktyvus, prieštaraujantis), reikėtų pasikonsultuoti su vaikų pagalbos specialistais. Kadangi kiekvienam vaikui adaptacijos periodas yra skirtingas ir gali trukti nuo kelių dienų iki pusės metų, visgi, jei vaikas per pusę metų nepripranta prie darželio, galbūt tai yra ženklas, kad jis dar tam nepasiruošęs. Galbūt ir tėveliai netiesiogiai perduoda savo nerimą ir nuogastavimus vaikui, kuris tą jaučia.
Adaptacija reiškia prisitaikymą, todėl natūralu, kad reikia laiko tam įvykti. Jei adaptacija užsitęsia, vaikas skundžiasi įvairiais negalavimais, sutrinka vaiko mityba, miegas, pakinta elgesys, tuomet vertėtų sunerimti ir ieškoti papildomos pagalbos.
Tėvų vaidmuo adaptacijos procese
Labai svarbus šiuo atveju yra tėvų nusiteikimas dėl darželio lankymo. Suaugusieji turėtų būti tvirtai apsisprendę vaiką leisti į darželį ir stengtis kuo mažiau perduoti savo nerimą atžaloms, nes nuo tėvų savijautos labai priklauso ir paties vaiko savijauta bei elgesys. Labai svarbu, kokią informaciją apie darželį skleidžia tėvai. Jei vaikas jaus tėvelių vidinę ramybę, pozityvų nusiteikimą, tuomet pats vaikas jausis ramus ir drąsus. Jei tėvai pradėję vesti vaiką į darželį pamato, kad vaikas verkia, nenori eiti, ir nusprendžia jo nebevesti, vaikas gali lengvai suprasti, kad kitą kartą, kai jis kažko nenorės, galima paverkti. Tėvai turėtų palaikyti, atjausti ir padrąsinti vaiką, suprasti, kad jam dabar yra iššūkius keliantis laikotarpis, tačiau tvirtai laikytis savo pozicijos ir stengtis nekeisti nuomonės.
Svarbiausia vidinis nusiteikimas, paklauskite savęs ar jau esate pasirengusios paleisti vaiką pabūti atskirai nuo jūsų. Sumažinti nerimą gali padėti tam tikri “namų darbai”, atlikti norint surinkti kuo daugiau reikiamos informacijos apie darželį. Susitikite su būsimomis auklėtojomis, pabendraukite, išsiaiškinkite darželio taisykles, valgiaraštį, dienos veiklų planą, kokius daiktus reikia pasiimti į darželį. Papasakokite auklėtojoms apie savo vaiką, ką jis mėgsta, kas jį sudirgina, kaip geriausiai sekasi užmigti ar jį nuraminti ir pan. Aptarkite su auklėtoja pirmasias savaites darželyje, sužinokite, kiek laiko galėsite pabūti su vaiku, ar bus galimybė susisiekti su auklėtoja ir paklausti, kaip sekasi jūsų mažyliui.
Vaiko ruošimas darželio lankymui turėtų prasidėti iš anksto. Vieną kartą per savaitę galima lankyti pamokėles, daug laiko praleisti lauke su kitais vaikais, mokytis bendrauti ir suprasti kitų vaikų jausmus. Jei su vaiku kalbėsisitės apie darželį, jam tai nebus naujiena. Jei pratinsite jį kurį laiką pabūti be mamos ir tėčio bei mokysite savarankiškumo - pačiam pavalgyti, apsirengti ir kt. - tuomet pradžia darželyje bus gerokai lengvesnė.
Kaip elgtis tėvams, kai vaikas nenoriai pasilieka darželyje?
Jei nepaisant tėvų pastangų pasiruošti, vaikas vis tiek nenoriai pasilieka darželyje, psichologė pataria dėmesį atkreipti į kelis dalykus. Pirmiausia, labai svarbu suprasti bei priimti vaiko jausmus - jam tiesiog sunku ir nesinori išsiskirti su tėvais bei pasilikti svetimoje aplinkoje, jis ilgisi namų ir artimųjų. Tuomet vaikai gali imti kovoti už poreikio saugiai būti kartu su tėvais patenkinimą taip, kaip gali: verkti, rodyti pyktį, priešintis pasilikimui darželyje tvirtai įsikimbant tėvų, kuriems taip pat kyla pasimetimas, bejėgiškumas, kaltė ir dvejonės, ar reikia palikti taip nerimaujantį vaiką darželyje.
Kad šis kupinas emocijų laikotarpis neužsitęstų, ji pataria skirti laiko atsisveikinimui, tačiau ne per daug - šis turi būti trumpas ir ryžtingas. Tam puikiai tinka susikurtas trumpas atsisveikinimo ritualas, pavyzdžiui, piešinukas vaiko delne ir apsikabinimas. Anot specialistės, struktūra vaikui suteikia saugumo ir nuramina, o delsimas - priešingai, dar pastiprina nerimą. Jei vaikas jau pradėjo verkti, skirkite jam dėmesio arba pasirūpinkite, kad tai padarytų grupėje dirbantys suaugusieji. Verkiantiems vaikams reikia, kad kas nors dėmesingai ir su meile būtų kartu, kad žinotų, jog yra mylimi, kad ir ką jaučia. Verkdami vaikai dažnai siekia fizinio kontakto, jiems reikia, kad kas nors būtų šalia ir priimtų jų jausmus.
Atsisveikinant galima įvardinti vaiko jausmus, pasidalinti ir savaisiais. Pavyzdžiui, galite pasakyti, kad pasiilgsite ir apie jį galvosite darbe, o dabar turite išeiti, tačiau grįšite po vaiko miego, žaidimų lauke ar po kitos veiklos, numatytos dienotvarkėje. Nerimą keliančią pasilikimo situaciją darželyje taip pat galima žaisti su vaiku namuose, pasitelkiant gyvūnus ar kitokius jo mėgstamus veikėjus. Kuriant scenarijų, reikėtų stengtis įvardinant galimus veikėjų jausmus ir poreikius.
Kai kurie vaikai nepaprastai stipriai ir atkakliai priešinasi atsiskyrimui, nes jaučia tėvų nerimą. Tuomet, anot jos, svarbu patyrinėti savo pačių jausmus išsiskiriant ir ieškoti tinkamų sprendimų jiems sumažinti. Rekomenduojama, kad vaiką atvestų tas žmogus, su kuriuo vaikas įprastai lengviau gali atsiskirti, ir kuris iš tėvų pats jaučiasi ramiau. Rytinį atsisveikinimą gali palengvinti ir pozityvus tėvų požiūris bei geri atsiliepimai apie vaiko darželį.
Kol vaikui dar nėra aiškus išsiskyrimo ir susitikimo ciklas, visada svarbus patikinimas, kad tėvai ateis ir pasiims jį namo: „Pasakykite vaikui, kada ateisite jo pasiimti, o atėję pasidžiaukite, kad vaikas buvo kantrus ir sugebėjo laukti.“ Taip pat psichologė pataria skirti vaikui daugiau individualaus dėmesio vakare, kad būtų kompensuotas jo poreikis pabūti su tėvais.
Svarbu suprasti, jog sunkumų kyla ir vaikams, ir suaugusiems. Jeigu pradėjus lankyti darželį vaiko savijauta keletą mėnesių blogėja, gali būti, kad jis darželio lankymui ir atsiskyrimui nuo artimųjų dar nėra pasiruošęs. Kartais net nežinome, kaip reaguoti, tačiau visada galima pasitarti su vaiko pedagogais ar psichologu.
Ką daryti, jei vaikas nenoriai pasilieka darželyje?
Jei nepaisant tėvų pastangų pasiruošti, vaikas vis tiek nenoriai pasilieka darželyje, psichologė pataria dėmesį atkreipti į kelis dalykus. Pirmiausia, labai svarbu suprasti bei priimti vaiko jausmus - jam tiesiog sunku ir nesinori išsiskirti su tėvais bei pasilikti svetimoje aplinkoje, jis ilgisi namų ir artimųjų. Tuomet vaikai gali imti kovoti už poreikio saugiai būti kartu su tėvais patenkinimą taip, kaip gali: verkti, rodyti pyktį, priešintis pasilikimui darželyje tvirtai įsikimbant tėvų, kuriems taip pat kyla pasimetimas, bejėgiškumas, kaltė ir dvejonės, ar reikia palikti taip nerimaujantį vaiką darželyje.
Kad šis kupinas emocijų laikotarpis neužsitęstų, ji pataria skirti laiko atsisveikinimui, tačiau ne per daug - šis turi būti trumpas ir ryžtingas. Tam puikiai tinka susikurtas trumpas atsisveikinimo ritualas, pavyzdžiui, piešinukas vaiko delne ir apsikabinimas. Anot specialistės, struktūra vaikui suteikia saugumo ir nuramina, o delsimas - priešingai, dar pastiprina nerimą.
Jei vaikas jau pradėjo verkti, skirkite jam dėmesio arba pasirūpinkite, kad tai padarytų grupėje dirbantys suaugusieji. Verkiantiems vaikams reikia, kad kas nors dėmesingai ir su meile būtų kartu, kad žinotų, jog yra mylimi, kad ir ką jaučia. Verkdami vaikai dažnai siekia fizinio kontakto, jiems reikia, kad kas nors būtų šalia ir priimtų jų jausmus.
Ji priduria, jog atsisveikinant galima įvardinti vaiko jausmus, pasidalinti ir savaisiais. Pavyzdžiui, galite pasakyti, kad pasiilgsite ir apie jį galvosite darbe, o dabar turite išeiti, tačiau grįšite po vaiko miego, žaidimų lauke ar po kitos veiklos, numatytos dienotvarkėje. Nerimą keliančią pasilikimo situaciją darželyje taip pat galima žaisti su vaiku namuose, pasitelkiant gyvūnus ar kitokius jo mėgstamus veikėjus. Kuriant scenarijų, reikėtų stengtis įvardinant galimus veikėjų jausmus ir poreikius.
V. Kašubienės teigimu, kai kurie vaikai nepaprastai stipriai ir atkakliai priešinasi atsiskyrimui, nes jaučia tėvų nerimą. Tuomet, anot jos, svarbu patyrinėti savo pačių jausmus išsiskiriant ir ieškoti tinkamų sprendimų jiems sumažinti. „Rekomenduojama, kad vaiką atvestų tas žmogus, su kuriuo vaikas įprastai lengviau gali atsiskirti, ir kuris iš tėvų pats jaučiasi ramiau“, - siūlo psichologė.
Rytinį atsisveikinimą gali palengvinti ir pozityvus tėvų požiūris bei geri atsiliepimai apie vaiko darželį.
V. Kašubienė atkreipia dėmesį, jog kol vaikui dar nėra aiškus išsiskyrimo ir susitikimo ciklas, visada svarbus patikinimas, kad tėvai ateis ir pasiims jį namo: „Pasakykite vaikui, kada ateisite jo pasiimti, o atėję pasidžiaukite, kad vaikas buvo kantrus ir sugebėjo laukti.“ Taip pat psichologė pataria skirti vaikui daugiau individualaus dėmesio vakare, kad būtų kompensuotas jo poreikis pabūti su tėvais.
Svarbu suprasti, jog sunkumų kyla ir vaikams, ir suaugusiems. Jeigu pradėjus lankyti darželį vaiko savijauta keletą mėnesių blogėja, gali būti, kad jis darželio lankymui ir atsiskyrimui nuo artimųjų dar nėra pasiruošęs. Kartais net nežinome, kaip reaguoti, tačiau visada galima pasitarti su vaiko pedagogais ar psichologu.
Kaip padėti vaikui adaptuotis mokykloje? I Pokalbis su edukologe Indre Neimante
Dažnai užduodami klausimai
Kokie pokyčiai vaikui yra natūralūs adaptacijos metu, o kurie turėtų sunerimti?
Adaptacija reiškia prisitaikymą, todėl natūralu, kad reikia laiko tam įvykti. Kaip jau minėjau anksčiau, jei adaptacija užsitęsia, vaikas skundžiasi įvairiais negalavimais, sutrinka vaiko mityba, miegas, pakinta elgesys, tuomet vertėtų sunerimti ir ieškoti papildomos pagalbos.
Ar mušimas, kandžiojimas yra vaiko apsauga naujoje vietoje?
Darželyje vaikas yra apsuptas kitų vaikų, todėl jis mokosi bendrauti, išreikšti savo norus, dalintis, bendradarbiauti, o mušimu ir kandžiojimusi jis gali parodyti nepritarimą, norą kontroliuoti ar lyderiauti, galbūt nežino, kaip priimti pralaimėjimą. Jei toks elgesio būdas padeda pasiekti tikslą, jis jį naudos dažniau, kol neišmoks kito, adaptyvesnio, būdo. Gali būti, kad vaikas namuose jaučiasi nugalėtas, neįvertintas, galbūt stinga pasitikėjimo savimi, todėl darželyje nori atsigriebti ir parodyti savo galią. Pastebėjus tokį elgesį vertėtų ieškoti jo priežasties ir išsiaiškinti ko vaikas iš tikrųjų siekia.
Kaip pakoreguoti laisvalaikio leidimą su vaikais po darželio?
Laisvalaikio leidimas po darželio labai priklauso nuo vaiko temperamento, elgesio ypatybių. Jei matote, kad mažylis po darželio trykšta energija, nenustygsta vietoje ar kaip tik pasireiškia pykčiai, prieštaravimai, tuomet geriau laisvalaikį praleisti aktyviai, kad vaikas galėtų išsikrauti. Jei matote, kad vaikas jūsų išsiilgęs, nori pabūti kuo daugiau laiko su jumis, tuomet galite užsiimti ramesne veikla, kartu pasigaminti kokį patiekalą, pažaisti. Turbūt svarbiausias dalykas - neperkrauti vaikų įvairiais būreliais, nes vaikai per dieną ir taip yra užimti. Taip pat svarbu stengtis kiek įmanoma labiau savaitgalį laikytis panašios rutinos kaip ir darželyje, panašiu metu valgyti, miegoti, nes dažniausiai pirmadieniais vaikams būna itin sunku sugrįžti prie nustatytos darželio tvarkos.
Ar vaikų ligos darželyje yra nuo streso?
Adaptaciniu laikotarpiu vaikai dažniau serga dėl streso, vykstančių pokyčių. Imuninė sistema labai susijusi su mūsų emocine savijauta, todėl natūralu, kad ligos šiuo laikotarpiu gali padažnėti ir to išvengti gali būti sunku. Taip pat darželyje jos ir plinta daug greičiau, nes vaikai dažniausiai būna dideliame kolektyve. Vienintelis būdas - stiprinti vaiko imuninę sistemą, neperduoti vaikui papildomo streso savo nerimavimu, neigiamu nusiteikimu darželio atžvilgiu. Būdamas namuose vaikas gali kažkiek atsigauti tiek fiziškai, tiek emociškai, todėl tokios “pertraukos” kartais yra į naudą. Pasveikus su vaiku vėl reikėtų prisiminti darželio dienos rutiną, taisykles, galima pirmą dieną vaiką palikti trumpiau, kad jis galėtų po truputį grįžti į darželio ritmą.
Ką daryti, jei adaptacija užsitęsė?
Dažnai pasitaiko atvejų, kad pirmas dvi savaites vaikas noriai eina į darželį, o po kurio laiko pradeda priešintis, nebenorėti ten keliauti. Tai yra natūralus procesas, nes vaikas pradeda suprasti, kad tai nėra laikinas projektas, kad tėvai jį ves nuolat. Vertėtų stengtis nedaryti pertraukų, nes vaikas gali pajusti, kad jam išreiškus nepasitenkinimą galima išvengti darželio. Dėl to nuo pat pradžių labai svarbu vaikui akcentuoti, kad darželyje nėra vien tik smagūs žaidimai, tačiau ir veiklos, kurios gali kelti iššūkių, nes tokiu būdu mes mokomės.
Jeigu vaikas ilgai nepripranta darželyje, jeigu atsiranda anksčiau minėti streso požymiai ir jie užsitęsia. Kad vaikas nepatirtų dar didesnio streso, kartais geriau jo visai nebevesti. Tuomet galvotume apie tokias bėdas, dėl kurių vaikai negali lankyti darželio - tai būtų aukštas išsiskyrimo nerimas, bendravimo įgūdžių stoka, sunkumai prisitaikant naujomis aplinkybėmis.
tags: #vaikas #nepripranta #darzelyje
