Metas, kai dygsta pirmieji (pieniniai) dantukai, gali būti sudėtingas tiek pačiam mažyliui, tiek tėveliams. Tam, kad dantys kuo ilgiau išliktų sveiki ir gražūs, tinkama priežiūra svarbi jau nuo pat pirmųjų dienų. Skaičiuojama, kad apie 70% vaikų susiduria su negalavimais dantukų dygimo metu. Tad tai iš tiesų gana dažna problema. Kokie simptomai praneša apie dantukų dygimą? Paprastai sunkiausia būna pirmaisiais gyvenimo metais, nes mažylis dar visiškai nesugeba išreikšti savo jausmų ir parodyti, kur jam skauda. Tačiau dantukų dygimą galima atpažinti iš tam tikrųjų dažniausiai pasitaikančių požymių. Paprastai pablogėja kūdikio apetitas, taip pat mažylis gali tapti irzlus ir verksmingas. Itin tipiškas simptomas - rankų ir pirštų kišimas į burną. Mažylis gali graužti įvairius daiktus, o užsigavęs dantenas jis gali pravirkti. Dėl nemalonių pojūčių gali sutrikti miegas, taip pat gali padidėti seilėtekis, o dėl jo atsirasti įvairių bėrimų ant veido ir ant krūtinės srities. Tad jei vaikui pasireiškia panašūs simptomai, tėvai švariais pirštais gali „paieškoti“ paburkusių ir paraudusių dantenų, per kurias jau gali kaltis naujas dantukas. Galbūt tai ir būtų tikroji vaiko neramumo priežastis? Pagrindiniai mažylių dantų dygimo požymiai: paraudusios ir paburkusios dantenos, didelis kūdikio noras kandžiotis ir pirštų čiulpimas, gausesnis seilėtekis, nedideli veido bėrimai aplink lūpas, didesnis vaikučio irzlumas, dažnesni prabudimai naktį ar kiti miego sutrikimai, sumažėjęs apetitas, nežymus karščiavimas.

Ar visiems dantukai dygsta vienu ir tuo pačiu metu? Jeigu tiksliai žinotume dantų dygimo laiką, tuomet vaikelio irzlumo ir neramumo problemą surasti būtų daug paprasčiau. Vis dėlto visi vaikai labai skirtingi. Pieninių dantų dygimo laiką nulemia ne tik genetika, bet ir įvairios ligos, mitybos kokybė, nėščios moters rūpinimasis savimi ir t.t. Manoma, kad iki pirmojo gimtadienio vaikas turėtų turėti 8 dantukus, o štai iki trečiojo gimtadienio jis turėtų šypsotis pilnu 20 dantukų sąkandžiu. Vis dėlto gamtoje būna įvairių nuokrypių - kai kurie gimsta jau su dantukais, o kai kurie pirmąjį gimtadienį dar švenčia be dantukų. Jei kyla įtarimų, tuomet visuomet verta pasikalbėti su gydytoju odontologu. Šiaip ar taip, vaikas pas jį turėtų apsilankyti dar iki pirmojo savo gimtadienio - geriausia tuomet, kai sulaukiama pačių pirmųjų dantukų (dažniausiai tarp 5 ir 7 gyvenimo mėnesių).

Vaikučių burnoje iš viso būna 20 pieninių dantų. Pirmieji iš jų (dažniausiai - apatinio žandikaulio centriniai kandžiai) pradeda dygti maždaug apie 6-8 gyvenimo mėnesį. Ši riba gali būti labai individuali, todėl nereikėtų nerimauti, jei dantukai pradėjo dygti anksčiau ar vėliau. Visi jie įprastai išdygsta iki 2,5-3 metų. Tuomet susiformuoja pieninis sąkandis, kurį vaikai dažniausiai turi iki 6 metų.

Kūdikio dantukų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai. Todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams. Pastebima, kad berniukams pieniniai dantys dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaitėms. Gali pasitaikyti atvejų, kai kūdikiai jau gimsta su prasikalusiais dantimis (dažniausiai - apatiniais centriniais kandžiais) arba jie išdygsta praėjus vos kelioms dienoms po gimimo. Ankstyvą arba pavėluotą pieninių dantų dygimą gali lemti įvairios ligos. Pavyzdžiui, sergant tymais, dantukai pradeda dygti ankščiau laiko. Vėlesniam jų prasikalimui įtakos gali turėti: rachitas, medžiagų apykaitos sutrikimai ar dažnai pasireiškiančios ūminės infekcinės ligos.

Kada Būtina Kreiptis Į Specialistus?

Dažnai tėveliams iškyla klausimas - kada būtina apsilankyti pas odontologą? Tai galima padaryti vos tik išdygus pirmajam dantukui. Rūpestingi ir savo darbą puikiai išmanantys „Ozo“ klinikos specialistai apžiūrės ir įvertins Jūsų mažylio burnos būklę, pateiks patarimų, kaip ją prižiūrėti.

Pirmųjų (Pieninių) Dantukų Svarba

Pirmieji mažylio dantukai itin svarbūs pieninio sąkandžio formavimui ir taisyklingam žandikaulio padėties palaikymui. Taip jie leidžia užtikrinti normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys padeda laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui. Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Todėl esant pažeidimui, būtinas jo gydymas. Priešingu atveju infekcija gali sutrikdyti nuolatinio danties vystymąsi ir dygimą.

Klaidinga manyti, kad pieniniais dantimis nebūtina rūpintis, nes išaugs kiti (tikimai geresni). Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad nuolatinių dantų mazgeliai formuojasi po pieniniais, todėl neprižiūrėtų pieninių dantų ligos gali “nusileisti” ir iki nuolatinių. Todėl paprastai kalbant - kiek pastangų įdėsite į pieninius, tokių galite tikėtis ir nuolatinių dantų.

Net ir tik motinos pienu maitinamų kūdikių burnytėse gali pradėti kauptis bakterijos. Todėl kol dantukai tik formuojasi ir nėra prasikalę, o kūdikis nėra primaitinamas užteks švelnaus skudurėlio ar marlės. Pasirodžius pirmajam baltam kauburėliui - įsigykite specialų kūdikiams skirtą dantų šepetėlį. Jis turi būti itin minkštas, švelnus, maža galvute ir storu koteliu. Dantukus valykite tik vandeniu sudrėkintu šepetėliu. Pilnai išdygus pirmam dantukui, galima pradėti naudoti mažyliams skirtą dantų pastą (ne daugiau, kaip ryžio dydžio lašelį).

Nuolatinių Dantų Dygimas

Mišraus sąkandžio laikotarpiu vadinama dantų kaita, kai pradeda kristi pieniniai ir dygti nuolatiniai dantys. Dažniausiai jis prasideda apie 6-uosius gyvenimo metus ir baigiasi vaikui sulaukus 12-13 metų. Tai periodas, kai intensyviai auga ir vystosi žandikaulis, susiformuoja nuolatinis sąkandis, išliekantis visą likusį gyvenimą. Įprastai 13-mečiai jau turi 28 nuolatinius dantis. Norint užtikrinti gerą jų būklę, svarbi reguliari priežiūra. Šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti dantų gydymą be skausmo.

Skirtingo tipo pieninių dantų dygimas ir iškritimas:

Skirtingo tipo nuolatinių dantų dygimo laikas:

Protinių dantų dygimas - labai individualus. Pakankamai dažnai pasitaiko atvejų, kai jie prasikala daug vėliau arba iš viso neišdygsta.

Kaip Padėti Mažyliui, Kai Kalasi Dantukai Ir Jis Nieko Nevalgo?

Vaikų dantų dygimas gali būti susijęs ne tik su didesniu mažylio irzlumu, bet ir su visos šeimos nuovargiu. Yra dar vienas svarbus aspektas - kai kalasi dantukai, vaikas gali atsisakyti maisto. Auginant vaikus pasitaiko įvairių etapų. Vienas iš jų - nenoriu, kuris, deja, galioja ir maistui. Tokiu atveju neretai tėveliai pradeda nerimauti ir dairytis patarimų, ką daryti, jei vaikas nevalgo, kaip paskatinti jį įsidėti bent kąsnelį į burną. Deja, bet vieno universalaus atsakymo nėra - kiekvienas vaikas unikalus ir norint jį įkalbėti gali prireikti unikalaus būdo, ar net kelių.

Kaip padėti nemalonius dantų dygimo simptomus patiriančiam mažyliui? Gali padėti šalti kramtymo žaislai arba atšaldyto maisto gabaliukai (jei mažylis jau valgo kietą maistą). Pavyzdžiui, puikiai tiks šaldytuve palaikyta morka, agurko juostelė ar nesaldus riestainis. Jei mažylis atsisako valgyti, tuomet nereikėtų per daug jaudintis. Jis valgys vėl, kai tik pasijaus geriau. Svarbiausia užtikrinti pakankamą skysčių kiekį. Vertėtų išmėginti pažeistų dantenų masažą šaltu pirštu ar silikoniniu antpirščiu. Jei vaikui ši procedūra patinka, tuomet tai gali būti puikus būdas pagerinti kraujotakos procesus pažeistoje vietoje ir šiek tiek paspartinti besikalančių dantukų dygimą.

Kitas puikus būdas - Anaftin Baby gelio dygstant dantukams naudojimas. Anaftin Baby gelis dygstant dantukams yra lipnus biologinis burnos gleivinės gelis. Jis greitai suformuoja nematomą plėvelę, kuri apsaugo dantenas nuo diskomforto ir skausmo. Natūralios sudėtyje esančios medžiagos pažeistose dantenų vietose padeda malšinti skausmą ir paraudimą. Galima naudoti taip dažnai, kaip to reikia. Be to, vaikams dažniausiai labai patinka malonus bananinis skonis, o patogus silikoninis aplikatorius papildomai masažuoja dantenas.

Gali padėti šalti kramtukai. Specialūs guminiai kramtukai, ypatingai šiek tiek atvėsinti šaldytuve (jokių būdų ne šaldyti kameroje), padės nuraminti suirzusias dantenas. Guminius kramtukus gali padėti pakeisti kietesni vaisiai, ar padžiūvęs riestainis ar duonos pluta, kuriuos taip pat galima pavėsinti šaldytuve.

Jei vaikas dėl dygstančių dantukų yra neramus, galite naudoti specialius šaldomojo poveikio kramtukus. Taip pat verta išbandyti dantenų masažą (jeigu tik mažylis leidžia tą daryti). Šalto maisto gabalėliai irgi gali padėti sumažinti skausmą, tačiau šis būdas tinka tik jei vaikas jau ragauja papildomo maisto ir neužsprings.

Jeigu lyginsite su savo (suaugusio žmogaus) burna, kurioje turėtumėte rasti 32 dantis, tai pamatysite, kad vaikai jų turi kur kas mažiau. Vaikas turėtų turėti tiek dantų, koks skaičius gaunamas iš jo amžiaus (skaičiuojant mėnesiais) atėmus šešis. Pieniniai dantys tarsi paruošiamieji dantukai, padeda formuoti taisyklingą sąkandį ir vystyti tinkamą žandikaulio formą, ruošdami vietą nuolatiniams dantims.

Prasikalus dantukams laikas pradėti galvoti apie burnos ir dantų higieną ir apsilankyti pas odontologą. Greičiausiai, gydytojas patars valyti dantukus porą kartų per dieną. Vaikams pirmieji dantys kartais pradeda dygti nuo 3 mėn., tačiau dažniausiai sulaukus 6 mėn. amžiaus. Tėveliams nereikėtų išgyventi, nes kartais iki pirmo gimtadienio vaikas neturi nė vieno dantuko.

Kaip ir suaugusiųjų, taip ir kūdikių dantukus reikia valyti ryte ir vakare. Tai padeda sumažinti seilėtekį ir pagerinti savaiminį burnos apsivalymą. Kai išdygsta daugiau dantukų, reikia pradėti naudoti vaikišką šepetėlį su maža minkšta galvute ir befluorę dantų pastą. Vyresniems vaikams (nuo 3 metų) rekomenduojamos nedidelį (250-500 ppm), o paaugliams didesnį (1000-1100 ppm) fluoro kiekį turinčios pastos. Vaikučiams iki 6-7 metų gali būti sunku patiems kruopščiai išsivalyti dantukus, todėl jiems turėtų padėti tėveliai. Tai pat labai svarbus tinkamo pavyzdžio rodymas.

Išdygus nuolatiniams dantims, esminiai burnos higienos principai nesikeičia. Dantys turėtų būti valomi mišriais (sukamaisiais ir šluojamaisiais) judesiais du kartus per dieną, ryte ir vakare, tam skiriant po 2-3 minutes. Paaugliams rekomenduojami vidutinio kietumo šepetėliai, kurie geriau nuvalo apnašas nuo dantų paviršiaus. Nuo 10-12 m. jau galima pradėti naudoti tarpdančių siūlą.

Dantų būklei didelę įtaką turi ne tik jų priežiūra, bet ir mityba. Dažnas daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas skatina ėduonies vystymąsi. Dėl šios priežasties patariama riboti suvalgomų saldumynų kiekį, pasmaližiavus išsiskalauti burną.

Kokie Simptomai Praneša Apie Kitas Bėdas?

Dar iki šiol pasitaiko atvejų, kai vaiko karščiavimas, viduriavimas, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai siejami tik su dantų dygimu. Taip neturėtų būti, nes minėtieji simptomai dažniausiai jau rodo virusinę arba bakterinę infekciją. Dėl dantų dygimo temperatūra pakilti gali tik labai nežymiai, pavyzdžiui, iki 37,5 laipsnių Celsijaus ar šiek tiek daugiau. Jei vaikas viduriuoja, vemia ir karščiuoja, tėveliai turėtų atkreipti dėmesį, nes tai nėra būdingi dantų dygimą lydintys požymiai.

Kai tėveliai pastebi pirmų dantukų dygimą, pravartu apsilankyti pas gydytoją, o vėliau - pas odontologą. Atsiradus naujiems dantukams vaiko, vyresnio nei 6 mėn. amžiaus, kasdienė mityba ir rutina turėtų būti papildyta fluoridais: jų vaikas turėtų gauti tiek su maistu ir papildais, tiek jų turėtų būti ir dantų pastoje. Fluoridai stiprina danties emalį ir apsaugo nuo karieso. Būtina vaikui kelis kartus per dieną valyti dantis žirnio dydžio danties pastos kiekiu. Žinoma, su tėvų priežiūra, kad vaikas nenurytų pastos ir neužspringtų, nebent jis jau savarankiškas ir moka išsivalyti dantukus pats.

Jeigu tėveliai pastebi, kad vaikui pradėjo dygti dantukai, galima padėti palengvinti simptomus. Švariomis rankomis tėveliai gali pamasažuoti vaikučio dantenas, duoti kramtuką, geriausia - be skysčio užpildo. Jeigu skausmas didesnis, vyresniam nei 6 mėn. amžiaus vaikui galima skirti ibuprofeną. Šis vaistas ne tik mažina karščiavimą, bet tinkamas ir vidutiniam bei silpnam skausmui malšinti. Žinoma, visada dėl vartojimo reikia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jei vaikutis nejaučia didelio diskomforto, dantų dygimui palengvinti puikiai tinka „Anaftin Baby“ gelis. Tai biologinis gelis, kuris suformuoja nematomą apsauginę plėvelę ant dantenų ir sumažina nemalonius pojūčius dygstant dantims: skausmą, diskomfortą, patinimą ir paraudimą. Geriausia šią priemonę naudoti vaikui pavalgius ar prieš miegą, nes taip gelio poveikis išlieka ilgiau. Gelis labai gerai toleruojamas (sudėtyje nėra cukrų ar vietinio poveikio anestetikų), todėl galima pakartotinai naudoti, kada tik prireikia. Šis preparatas turi švelnų masažuojantį aplikatorių, kuriuo be skausmo vaikučiui užtepamas reikiamas kiekis gelio. Žinoma, visada rekomenduojama dėl preparato vartojimo pasitarti su gydytoju ar vaistininku, atkreipti dėmesį į padidintą jautrumą sudėtinėms medžiagoms.

Dantų sluoksniai ir tipai: Emalis - išorinis danties sluoksnis ir kiečiausia žmogaus kūne esanti medžiaga. Tai lemia struktūrinis kalcio apatito (hidroksiapatito) nanokristalų išsidėstymas. Dentinas - šis sluoksnis šiek tiek minkštesnis už emalį ir savo sandara yra panašus į kaulinį audinį. Jis yra gelsvos spalvos. Pulpa - gyva danties dalis, sudaryta iš nervų ir kraujo ląstelių. Cementas - jungiamojo audinio sluoksnis, laikantis dantų šaknis prie dantenų ir žandikaulio. Šie sluoksniai glaudžiai susiję tarpusavyje ir užtikrina gerą danties būklę. Todėl bet kurio iš jų pažeidimas gali tapti odontologinių problemų priežastimi.

Tiek pieniniai, tiek nuolatiniai dantys būna skirtingų tipų: Kandžiai - priekiniai dantys, skirti maisto kandimui. Jie yra plokščios formos su plonu kraštu. Vaikai ir suaugusieji jų turi vienodai: po 2 dantis viršutinėje ir apatinėje eilėje. Kapliai - jie jau gerokai didesni už priekinius, su daug keterų, padedančių smulkinti maistą. Maži vaikai kaplių neturi. Krūminiai - tai didžiausia dantys iš visų. Jie turi didelį plokščią paviršių su keteromis, skirtomis galutiniam maisto susmulkinimui prieš jį nuryjant. Įprastai krūminiai dantys turi nuo 2 iki 4 šaknų. Suaugusiųjų burnoje yra 12 tokių dantų: po 6 viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje. Vaikai turi 8 pieninius krūminius dantis. Paskutinieji suaugusiųjų krūminiai dantys dar vadinami protiniais, kurių iš viso yra 4.

Maištauja. Augdami vaikai pereina daug etapų. Vienas iš jų - maištavimas, arba kitaip - ribų ieškojimas. Maždaug po antrojo gimtadienio vaikai pradeda tyrinėti tėvų kantrybės ir meilės ribas. Jie daro neleistinus dalykus ir stebi, kokia bus tėvų reakcija, kur yra veiksmų ribos. Taip pat ir su maistu - kas bus, jei nevalgysiu, jei atsisakysiu vieno ar kito patiekalo. Nemėgsta. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vaikas nevalgo vieno ar kito patiekalo, nes jo arba vieno iš ingredientų tiesiog nemėgsta. Pabandykite paeksperimentuoti ir ką nors pakeisti įprastiniame patiekale, pridėti ar kažko jame atsisakyti.

Galbūt iš tiesų nėra išalkęs? Reikėtų nepamiršti, kad vaiko skrandis yra kur kas mažesnis, nei suaugusio žmogaus. Vaikai linkę valgyti nedaug, tačiau dažnai. Ir tai, kad jūsų atžala vakar valgė itin mažai, o šiandien valgo neišpasakytai daug - normalu. Besivystantis organizmas nėra nuoseklus, tad ir maisto poreikis gali būti paprasčiausiai nestabilus.

Jūsų vaikas atsisako ragauti naujų, jam neįprastų patiekalų? Nesibaiminkite, tai - natūralu. Kaip ir jums, taip ir jam pirmą kartą ragauti neaiškius patiekalus nedrąsu. Labai natūralu, kad pamačius įtartiną patiekalą iš karto yra atsisakoma jo net paragauti. Tačiau tai nereiškia, kad jūsų vaikas šio patiekalo niekada ir nevalgys... Norėdami paskatinti vaiką ragauti naują patiekalą jums prireiks kūrybos. Galite jam pasiūlyti gaminti kartu - taip mažylis matys visus naudojamus produktus, galbūt net vieno ar kito paragaus gaminimo eigoje. Jei jau patiekalas pagamintas - papasakokite vaikui apie jo ingredientus ir taip neutralizuokite jo nepasitikėjimą nauju vaizdu lėkštėje. Galbūt visi naudojami ingredientai vaikui yra žinomi ir taip jis naują patiekalą greičiau priims.

Rodykite pavyzdį. Mūsų atžalos dažnai net nejausdami mus mėgdžioja. Taip gali būti ir su valgymu. Valgykite tuo pačiu laiku ir tą patį ką siūlote ir savo mažiesiems ir, tikėtina, vaikai mažiau spyriosis. Naudokite jiems skirtus indus. Žaismingi vaikiški indai ar indai kūdikiams gali taip pat paskatinti jūsų atžalą valgyti. Juk iš lėkštutės-zuikučio ar meškučio daug maloniau kabinti šaukštais košę, nei iš paprastos nuobodios lėkštės. Žaismingai patiekite pietus. Vaikams greitai atsibosta įvairūs dalykai. Tame tarpe ir maistas. Kepate blynus pietums? Šaunu - pakeiskite jų formą ir nustebinkite savo vaiką! Pildami paruoštą blynų masę į keptuvę pabandykite samčiu išvedžioti raides, skaičius, įvairius voratinklius, neaiškias formas.

Papasakokite netikėtą istoriją. Pietums trinta sriuba su špinatais, kurios, nujaučiate, jūsų vaikas atsisakys? O jei papasakotumėte apie tą keistą žalią sriubą dar keistesnę istoriją? Gaminkite kartu. Jei jūsų vaikas jau geba atlikti nesudėtingas užduotis, pakvieskite jį kartu gaminti. Įduokite šaukštą ir paprašykite ką nors išmaišyti, perpilti, sudėti, suminkyti ar panašiai. Žinoma, toli gražu neduokite mažam vaikui aštrių ar kitokių įrankių, kuriais jie gali užsigauti. Gaminimas gali būti išties smagus, jei paversite tai žaidimu - prieš gamindami iš popieriaus išsilankstykite virtuvės šefo kepures, užsidėkite prijuostes ar kartu serviruokite stalą, lyg tai būtų restoranas.

Kai kuriems kūdikiams dantukai išdygsta palyginti lengvai, o kiti būna neramūs ištisas dienas ar net savaites. Gali būti, kad dar prieš dantukams prasikalant, mažylio dantenos patins ir taps jautrios, skausmingos. Dėl to vaikutis gali tapti irzlus, neramiai miegoti naktį. Masažas. Kramtukai. Galite duoti kūdikiui pakramtyti atšaldytą drėgną frotinę skiautę arba guminį kramtomąjį žiedą ar žaisliuką. Vaistais nuo skausmo. Prieš duodant mažyliui kokių nors vaistų pasitarkite su gydytoju. Burnos skausmą malšinantys vaistai gali suteikti mažyliui laikiną palengvėjimą, tačiau gali sutrikdyti žiaukčiojimo refleksą arba sukelti alerginę reakciją.

Kalantis dantukams padidėja seilėtekis, o nuolatinis seilėjimasis dirgina odą, todėl dažnai mažylių smakras, sritis apie burnytę parausta, ima šerpetoti, gali atsirasti smulkių spuogelių. Nelabai ką dėl to galite padaryti, tiesiog kuo dažniau medvilnine skiaute švelniais judesiais, netrinant, nušluostykite seiles. Prieš miegą galite patepti paraudusias vietas bekvapiu vazelinu (jis apsaugo odelę nuo drėgmės), tačiau jei bėrimas yra rimtesnis, yra šlapiuojančių vietų, pasitarkite dėl bet kokių kremų ar tepalų naudojimo su gydytoju.

Pasirūpinkite, kad pieninių ir nuolatinių dantų dygimas Jūsų vaikams būtų kuo sklandesnis. „Ozo“ klinikos odontologai pasiruošę suteikti profesionalią pagalbą, kai jos labiausiai reikia.

tags: #vaikui #kalasi #dantukas #jis #nieko #nevalgo

• Verslo lyderystė ir kovos
• Gamtos mokykla – pažinimas gamtoje
• Juokingos gimtadienio nuotraukos čia
• „Senas dvaras“: citatos
• Maisto kokybės užtikrinimas senelių globos namuose