Daugeliui tėvų pažįstama situacija, kai vaikas nenori valgyti. Ši problema dažnai tampa dideliu rūpesčiu, tačiau svarbu suprasti, kad tai gali būti normalus vaiko raidos etapas arba turėti kitų, lengvai išsprendžiamų priežasčių.
Ypač antraisiais vaiko gyvenimo metais daugelis tėvų pastebi sumažėjusį apetitą. Kodėl taip atsitinka? Kūdikis, kuris sparčiai auga pirmaisiais metais, turi nedidelius maisto poreikius. Tačiau dvejų metų ir vyresnis vaikas, nors ir sparčiai auga, tampa savarankiškesnis, labiau domisi aplinka, o kartu ir maistu. Jis pradeda formuoti savo nuomonę apie maisto spalvą, kvapą ir skonį, vadovaudamasis principais „įdomu-neįdomu“, „skanu-neskanu“. Tai gali lemti, kad vaikas, iki tol gerai valgęs, pradeda atsisakyti maisto net dėl menkiausios smulkmenos. Pavyzdžiui, jei bulvė lėkštėje nudažoma burokėlių spalva, vaikas gali atsisakyti tokio patiekalo. Antraisiais-ketvirtaisiais, o kartais ir vėliau - penktaisiais gyvenimo metais, vaikų racionas gali tapti labai siauras, kai jie renkasi tik tam tikrus produktus, pavyzdžiui, vienus sausainius ar vieną duonos rūšį. Mamos dažnai nerimauja, nes nesupranta, kad tai įprastas vaiko raidos etapas, kuris praeina jam augant. Todėl svarbiausia šiuo laikotarpiu apsišarvuoti kantrybe ir ramiai išlaukti.
Kitos Vaikų Apetito Pokyčių Priežastys
Vaiko pablogėjusį apetitą gali lemti ir daugiau veiksnių. Jei vaikas ką tik sirgo arba serga lėtine liga, jo apetitas gali būti prastesnis. Kaip ir kiekvienas žmogus, vaikas vieną dieną gali suvalgyti mažiau, o kitą - daugiau. Apetitas nebūna visą laiką vienodas, nes jis priklauso nuo daugelio veiksnių: nuovargio, per mažai veiklos ar per mažai laiko praleidžiant gryname ore. Grynas oras gerina apetitą. Taip pat gali atrodyti, kad vaikas nieko nevalgo, nors jis visą dieną geria sultis ir dėl to jaučiasi sotus, todėl nenori „normalaus“ maisto. Vaikas turi savo alkio ir sotumo pojūtį, ir labai svarbu jo nesutrikdyti. Nors negerai, jei dėl nevisavertės mitybos išsivysto mažakraujystė, tačiau ne ką geriau ir nutukęs vaikas, kurio mityba nebūtinai yra visavertė ir jam netrūksta tam tikrų maisto medžiagų.
Tėvų reakcija į sumažėjusį vaiko apetitą taip pat turi didelės įtakos. Daugelis mamų įsivaizduoja, kad vaikas turi visą laiką gerai valgyti, ir jei jis kartą ar du atsisako tam tikro maisto produkto, jį jau vadina nevalgiuku. Iš tikrųjų, nieko bloga, jei vaikas nenori vieno ar kito produkto - galbūt jam nepatiko jo skonis, kvapas, spalva, arba jis atsisako karšto ar labai šalto maisto. Juk ir mes patys ne visus maisto produktus mėgstame.
Iš dalies tiesa, kad vaiko organizmas pats atsirenka, ko jam labiausiai reikia. Pastebėta, kad karvės pieno netoleruojantys žmonės dažnai jo nemėgsta, nes išgėrus atsiranda nemalonių pojūčių. Tačiau jei vaikų organizmai patys atsirinktų, kas jiems geriausia, gydymas būtų labai paprastas. Deja, taip yra ne visada. Svarbiausias taisyklingos mitybos principas - kad vaiko mityba būtų įvairi ir visavertė. Kai vaikas sako: „Aš nenoriu to ir ano“, užtikrinti įvairią visavertę mitybą tampa sunku. Nors pienas yra svarbiausias kalcio šaltinis, kalcio turi ir kopūstai, vaisiai, riešutai. Būtent maisto produktų įvairovė užtikrina, kad vaikas gauna visų jam reikiamų maisto medžiagų. Mūsų organizmas turi savybę prisitaikyti: pavyzdžiui, geležį iš maisto jis įsisavina sunkiai (apie 10-15 proc.), tačiau jei jos ima stigti, tuomet ima įsisavinti daugiau (apie 25 proc.).
Kaip Suprasti, Ar Vaikui Pakanka Maisto?
Svarbiausias rodiklis, parodantis, kad vaiko organizmui netrūksta maisto medžiagų, yra tai, kad jis gerai vystosi - proporcingai didėja jo svoris ir ūgis. Tai galima sužinoti pasitelkus ūgio ir svorio lenteles. Jei vaiko ūgis ir svoris atitinka to amžiaus rekomenduojamas normas, vadinasi, nerimauti nėra pagrindo. Jei neatitinka, tai reiškia, kad su maistu vaiko organizmas negauna visų reikiamų maisto medžiagų. Tokiu atveju gali tekti pasitelkti maisto papildus, pavyzdžiui, geležies preparatus, jei vaikui išsivystė mažakraujystė. Tačiau maisto papildų neturėtų pirkti tėvai patys - geriausia, kai vaiko gydytojas nusprendžia, ar tikrai vaikui stinga tam tikrų medžiagų. Gydytojas reguliariai matuoja vaiko ūgį ir svorį, stebi, ar jis didėja proporcingai pagal amžių, ir atlieka tyrimus. Jei mamai kyla įtarimų, kad vaikui gali trūkti geležies, užtenka atlikti bendrąjį kraujo tyrimą.
Kaip Skatinti Vaiką Valgyti?
Nors vaikas neturėtų būti alkanas visą dieną, svarbu nepamiršti, kad kartais vaikai nevalgymu tiesiog nori gauti tėvelių dėmesio. Tėvai dažnai labiau atkreipia dėmesį į blogus vaiko darbus, o pagirti už gerus - pamiršta. Todėl siekiant paskatinti vaiko apetitą, svarbu pabrėžti ne blogus dalykus („Tu ir vėl nieko nevalgei“), bet, priešingai, gerus: „Šaunuolis, šiandien suvalgei visą lėkštę.“
Specialistai pataria nesiversti vaiko valgyti. Verčiamas vaikas gali jaustis spaudžiamas į kampą ir ateityje dar labiau priešintis maistui. Verčiau palikti vaiką ramybėje, ir jis po kurio laiko vėl valgys patiekalą, dėl kurio raukėsi. Taip pat svarbu neleisti vaikams kramsnoti saldžių užkandžių prieš pagrindinius valgius, nes jie slopina apetitą. Atkreipkite dėmesį į tai, kiek tarp valgymų vaikas išgėrė sulčių ar suvalgė trapučių, sausainių ar vaisių. Gal jis ką tik užkando ir yra pasisotinęs?
Tinkamas Režimas ir Aplinka
Vaikas turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną, geriau tomis pačiomis valandomis. Pusryčiai, pietūs ir vakarienė turėtų būti gausiausi, pageidautina šiltas maistas. Tarp valgymų turėtų būti apie 6 valandų pertrauka. Priešpiečiams ir pavakariams galima duoti mažesnę porciją ir lengvo maisto: jogurto, sūrelio, vaisių, duoniukų, varškės. To paties patiekalo geriausia pasiūlyti po 6-10 dienų.
Vienas pagrindinių būdų skatinti vaiką valgyti - sukurti teigiamą valgymo aplinką. Vaikams labai svarbu, kad valgymo procesas būtų ramus ir malonus, be skubėjimo ar spaudimo. Jeigu valgymo metu kyla konfliktų arba vaikas verčiamas suvalgyti viską, tai gali sukelti dar didesnį pasipriešinimą maistui. Geriausia paversti valgymą malonia šeimos veikla, kai visi kartu sėdi prie stalo ir mėgaujasi maistu. Taip pat verta atkreipti dėmesį į porcijų dydžius. Kartais vaikai atsisako valgyti, nes jų lėkštėse būna per daug maisto. Geriau duoti mažesnes porcijas ir leisti vaikui paprašyti daugiau, jei jis dar jaučia alkį.
Žaismingumas ir Kūrybiškumas
Vaikams labai svarbu, kad maistas atrodytų patraukliai. Galima žaisti su maisto spalvomis ir formomis - pavyzdžiui, sudėti vaisių ar daržovių gabalėlius į smagius paveikslėlius arba pasiūlyti spalvingų kokteilių iš natūralių ingredientų. Kepdami blynus pietums, pabandykite samčiu išvedžioti raides, skaičius, įvairius voratinklius ar neaiškias formas. Vaikams greitai atsibosta įvairūs dalykai, tame tarpe ir maistas. Žaisdami su maistu, galite pasakoti netikėtas istorijas. Jei jūsų vaikas jau geba atlikti nesudėtingas užduotis, pakvieskite jį kartu gaminti. Įduokite šaukštą ir paprašykite ką nors išmaišyti, perpilti, sudėti, suminkyti. Žinoma, venkite aštrių ar kitų pavojingų įrankių. Gaminimas gali būti smagus, jei paversite jį žaidimu - prieš gamindami iš popieriaus išsilankstykite virtuvės šefo kepures, užsidėkite prijuostes ar kartu servirukite stalą, lyg tai būtų restoranas.
Jei vaikas atsisako valgyti tam tikrus produktus, neverta jo versti, tačiau galima pasiūlyti alternatyvų. Pavyzdžiui, jei jis nemėgsta daržovių, jas galima įmaišyti į mėgstamus patiekalus, tokius kaip makaronai ar sriubos. Svarbu išlikti kantriems ir nesipykti, jei vaikas iš karto nepriima naujų skonių - kartais jam reikia kelis kartus paragauti, kol pripranta. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko emocinę būseną. Stresas, nerimas ar pervargimas gali turėti didelę įtaką apetitui. Todėl svarbu užtikrinti, kad vaikas pakankamai ilsėtųsi, turėtų galimybę išreikšti savo emocijas ir jaustųsi saugus.
Svarbiausia - nepanikuoti ir nekurti įtampos dėl valgymo. Kaip pataria specialistai, vaikų organizmas dažniausiai pats padiktuoja, kiek vaikui reikia valgyti. Vaikų skrandžiai yra kur kas mažesni nei suaugusiųjų, todėl jei vaikas valgo mažomis porcijomis, tikėtina, jog jis yra sotus. O kad būtumėte įsitikinusios vaikų sotumu, skatinkite mažylius daugiau judėti.
Padėkite savo kūdikiui pamilti maistą (8 patarimai, kaip tai padaryti lengvai!)
Jei apetito stoka tęsiasi ilgą laiką, o vaikas ima prarasti svorį ar atrodo vangus, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nes tai gali būti ženklas, kad organizmui trūksta tam tikrų maistinių medžiagų arba yra sveikatos sutrikimų.
