Menu Close

Naujienos

IVF ir Dvynukų Gimimo Statistika: Viskas, Ką Turite Žinoti

Dvynukų gimimas yra ypatingas ir dažnai intriguojantis reiškinys. Nors dvynukai nėra labai dažni, vis dėlto daugeliui žmonių kyla klausimas, kokia tikimybė jų susilaukti ir, kokie veiksniai tam turi įtakos.

Dvynukų Tipai

Prieš kalbant apie tikimybę, svarbu suprasti, kad yra dvi pagrindinės dvynukų rūšys:

Identiški dvynukai (monozigotiniai dvyniai)

Identiški dvynukai (monozigotiniai dvyniai) susidaro, kai vienas apvaisintas kiaušinėlis dalijasi į dvi dalis, sukeldamas dviejų genetiškai identiškų embrionų formavimąsi. Ši rūšis yra retesnė ir nepriklauso nuo paveldimumo.

Neidentiški dvynukai (dizigotiniai dvyniai)

Neidentiški dvynukai (dizigotiniai dvyniai) atsiranda, kai dvi atskiros kiaušialąstės apvaisinamos dviem skirtingomis spermatozoidų ląstelėmis. Tokie dvynukai nėra genetiškai identiški ir gali skirtis pagal lytį. Neidentinių dvynukų tikimybė yra labiau susijusi su paveldimumu ir aplinkos veiksniais.

Schema, kaip susidaro identiški ir neidentiški dvynukai

Veiksniai, Įtakojantys Dvynukų Gimimą

Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką dvynukų gimimui:

  • Paveldimumas: Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos dvynukų gimimui, yra paveldimumas. Jei jūsų šeimoje jau buvo dvynukų, ypač jei motina ar jos linija yra linkusi turėti dvynukus, jūsų tikimybė susilaukti dvynukų yra didesnė.
  • Motinos amžius: Vyresniame amžiuje (ypač po 30 metų) moterys turi didesnę tikimybę susilaukti dvynukų. Tai atsitinka dėl to, kad su amžiumi didėja tikimybė, kad per vieną ovuliacijos ciklą išsiskirs daugiau nei viena kiaušialąstė.
  • Kūno sudėjimas: Moterys, turinčios didesnį kūno masės indeksą (KMI) arba aukštesnio ūgio, gali turėti didesnę tikimybę susilaukti dvynukų. Nors šis ryšys nėra pilnai suprantamas, manoma, kad papildomas kūno riebalų kiekis gali turėti įtakos hormonų lygiui.
  • Geografinė vietovė ir etninė kilmė: Tyrimai rodo, kad dvynukų gimimo tikimybė skiriasi priklausomai nuo geografinės vietovės ir etninės kilmės. Pavyzdžiui, Afrikos tautose dvynukai gimsta dažniau, o Azijos tautose - rečiau.

IVF ir Dvynukų Tikimybė

Šiais laikais rašyti apie šeimas, kurios vaikų susilaukė po dirbtinio apvaisinimo, - jokia sensacija. Tačiau, sutikite, atvirumo dar trūksta.

Moterims, kurios naudoja pagalbinio apvaisinimo technologijas, tokias kaip IVF (in vitro apvaisinimas), dažniau pasitaiko daugiavaisiai nėštumai, nes procedūros metu į motinos gimdą įdedama daugiau nei vienas embrionas. Tais atvejais, kai gaunami keli geros kokybės embrionai, paprastai rekomenduojama likusius embrionus užšaldyti. Taip padidėja sveiko nėštumo tikimybė, nes į gimdą perkėlus du embrionus gali gimti dvynukai arba trynukai.

Infografika apie IVF procedūrą ir galimus rezultatus

IVF Procedūros Eiga

IVF gydymo metu atliekami šie etapai:

  1. Vaistų vartojimas kiaušidžių stimuliacijai.
  2. Reguliarūs ultragarso ir kraujo tyrimai.
  3. Kiaušialąsčių pašalinimas (maža operacija).
  4. Apvaisinimas laboratorijoje (sumaišant kiaušialąstes su spermatozoidais).
  5. Embriono perkėlimas į gimdą.
  6. Nėštumo testo atlikimas po 12-14 dienų.

IVF Sėkmės Rodikliai Turkijoje

IVF gydymo Turkijoje sėkmės rodiklis gali būti proporcingas moters amžiui. Tačiau kai kurie tyrimai ir programos su šiuolaikinėmis technologijomis gali būti atliekami vyresnėms nei 40 metų moterims, o nėštumas gali būti 25-30 %. Paprastai tai pastebima moterims, kurios, kaip manoma, turi gerą kiaušidžių pajėgumą.

Palyginti su kai kuriomis Europos šalimis, Turkijoje įstatymai gana griežtai reglamentuoja, kas gali gydytis ir koks gydymas yra leidžiamas. IVF gydymas Turkijoje siūlomas tik susituokusioms poroms, naudojančioms savo spermą ir kiaušinėlius. Vienišų moterų ir lesbiečių porų gydymas yra neteisėtas.

Daugiavaisis Nėštumas: Rizikos ir Priežiūra

Daugiavaisio nėštumo metu moters organizmui tenka kur kas didesnis krūvis nei įprastai, todėl būtina išskirtinė gydytojų priežiūra bei didesnės pačios būsimos mamos pastangos.

Daugiavaisio Nėštumo Rizikos

Dažniausios daugiavaisio nėštumo problemos - gresiantis persileidimas ir priešlaikinis gimdymas. Gana dažnai moterys dviejų ir daugiau vaikelių neišnešioja iki gimdymo termino. „Laukiantis dvynukų, padidėja persileidimo ir priešlaikinio gimdymo rizika, tačiau ji nėra labai didelė. Ypač svarbu vengti fizinio krūvio, streso, naktinio darbo ir skirti sau daugiau dėmesio bei poilsio.

Pasak specialistų, trynukus išnešioti yra kur kas sunkiau nei dvynukus ir savaiminio persileidimo rizika yra dar didesnė. Taip pat dažnai pasitaiko, kad iki 12-os nėštumo savaitės vienas iš trynukų žūva. Nešiojant trynukus moters organizmui tenka gerokai didesnis krūvis. Tik 15-30 proc. moterų nėštumo eiga būna normali, kitoms prisideda įvairių nėštumo ir gimdymo komplikacijų. Tyrimai rodo, kad moterims, nešiojusioms dvynukus, trynukus ar ketvertukus keliolika kartų dažniau pasitaiko širdies priepuoliai ir dvigubai dažniau nustatomos venų trombozės.

Statistinė diagrama apie daugiavaisio nėštumo rizikas

Priežiūra Nėštumo Metu

Esant daugiavaisiam nėštumui, svarbiausia nepraleisti vizitų pas savo ginekologą, akušerį - jų priežiūros reikės dažniau nei laukiantis vieno vaikelio. Taip pat moteriai būtina saugoti savo sveikatą, kasdien sekti savijautą. Pilnavertė mityba - labai svarbus momentas, nes keliems vaisiams reikės žymiai daugiau maistinių medžiagų ir mikroelementų. Ypač reikalingas papildomas folio rūgšties, proteinų, geležies, cinko, vataminų C, D ir kalcio šaltinis. Visgi nereikia pamiršti, kad vitaminus ir mikroelementus taip pat reikia vartoti saikingai.

Statistika ir Faktai

Apskritai, dvynukų gimimo tikimybė yra maždaug 3 iš 100 gimdymų, arba 1 iš 33. Tačiau šie skaičiai gali skirtis priklausomai nuo anksčiau minėtų veiksnių.

  • Neidentinių dvynukų tikimybė: 1 iš 60 gimdymų.
  • Identinių dvynukų tikimybė: 1 iš 250 gimdymų.

Medikė patikino, kad pastojimo tikimybė po dirbtinio apvaisinimo procedūros - 30-40 proc., priklausomai nuo pacientės amžiaus, nevaisingumo priežasės bei daugelio kitų veiksnių, o natūralioje gamtoje sėkmingi pastojimai sudaro tik 15 proc. Natūraliai nutrūksta iki 75 proc. visų nėštumų.

Pasaulio žemėlapis, rodantis dvynukų gimimo dažnumą pagal regionus

Embrionų Donorystė Lietuvoje

Statistika skelbia, kad įvairaus pobūdžio vaisingumo sutrikimų turi kas penkta šešta pora. Pagalbinio apvaisinimo procedūros yra efektyviausias nevaisingumo gydymo metodas, pasaulyje taikomas jau daugiau nei keturiasdešimt metų, Lietuvoje - per 24. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje po pagalbinio apvaisinimo jau gimė daugiau nei 8 milijonai vaikų.

2016 metais Lietuvoje priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas atvėrė naujas galimybes vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms. Įstatymas reglamentavo pagalbinio apvaisinimo paslaugų tvarką bei pirmą kartą Lietuvoje įteisino lytinių ląstelių donorystę nevaisingų porų gydymui.

Įprasto pagalbinio apvaisinimo metu kai kuriais atvejais laboratorijoje būna sukuriama kiek daugiau embrionų, nei reiktų vienai porai susilaukti kūdikio. Po procedūrų likę embrionai būna užšaldomi ir saugomi neribotą laiką. Jei pora nusprendžia daugiau nebeturėti vaikų, gali leisti embrionus donuoti - perleisti porai, kuri dėl nevaisingumo ar kitų priežasčių negali sukurti savo embrionų. Pagrindinė embrionų donorystės sąlyga - nuo embrionų sukūrimo turi būti praėję ne mažiau kaip 2 metai.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, po dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje kasmet gimsta apie 400 vaikų. Taip pat, pagal LR Vyriausybės patvirtintą embrionų donorystės programą, kasmet jai skiriama po 70-80 tūkst. eurų, kurie panaudojami embrionų pervežimui ir saugojimui skirtai įrangai įsigyti bei specialistų mokymams.

Pasak specialistų, pagalbinio apvaisinimo procedūra yra efektyvi 30-40 proc. porų, vadinasi, yra nemažai porų, kurioms, siekiant susilaukti vaiko, dviejų kompensuojamų IVF procedūrų neužteks. „Pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūros kaina, remiantis vaisingumo klinikų kainoraščiais, siekia 2500-2800 Eur, tačiau tai yra tik procedūros kaina. Vaistai, papildomi tyrimai, gydymo eigos stebėsena sudaro beveik dar tokią pačią sumą, tad bendra suma gali siekti 4000 eurų, o kartais ir dar daugiau. Deja, remiantis asociacijos organizuotos psichologinės pagalbos grupes lankančių šeimų apklausa, maždaug 1 iš 20 porų negali sau leisti pasinaudoti nefinansuojamomis procedūromis ir dėl lėšų stygiaus yra priversta laikinai sustabdyti gydymą ar netgi visam laikui jį nutraukti“.

Emocinė parama ne mažiau svarbi: gydant nevaisingumą, svarbu tikėti, kad kito etapo neprireiks, tačiau jeigu svajonei susilaukti vaikų užtrukus ilgiau, nei tikėtasi, labai svarbu nepamiršti, kad esate ne vieni, kad galite būti išklausyti. Neretai poroms tiesiog būtina ieškoti emocinės pagalbos, kreiptis į psichologą arba į panašias patirtis išgyvenančias poras.

Lentelė: Palyginimas pagalbinio apvaisinimo procedūrų kainų ir kompensacijų Lietuvoje

tags: #ivf #dvynuku #susilaukia #statistika