Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama vaikų ir paauglių laiko, praleidžiamo prie ekranų, įtakai. Nors vaizdo žaidimai dažnai kritikuojami dėl galimos žalos, moksliniai tyrimai atskleidžia sudėtingesnį paveikslą, rodantį tiek rizikas, tiek ir potencialią naudą.
Neigiamos vaizdo žaidimų ir ekranų įtakos vaikams
Vilniaus universiteto mokslininkai atliko tyrimą, aiškindamiesi, kokią žalą 2-14 metų Lietuvos vaikams daro išmanieji įrenginiai - telefonai, kompiuteriai. Pasirodo, kad nukenčia ne tik miego trukmė, vaikų laikysena, bet ir psichinė sveikata, prastėja mokymosi rezultatai.
„Pirmiausia mokyklinio amžiaus vaikams tas matosi per motyvacijos mokytis, labai sumažėjimą, tai atsiliepia ir mokymosi rezultatams“, - teigia Vilniaus universiteto Psichologijos instituto direktorė Roma Jusienė.
„Tie vaikai, kurie per daug sėdi prie kompiuterio ir žaidžia, tai jiems pasireiškia ir fiziologiniai simptomai tokie, kaip galvos skausmai, pykinimas, neaiškios kilmės virškinimo trakto skausmai, galvos svaigimas“, - aiškina socialinė pedagogė Giedrė Kisielė.
O kuo ilgiau vaikas sėdi internete, tuo labiau gali sutrikti jo mityba. Mažieji arba pradeda kimšti nesveiką maistą, arba atvirkščiai - nustoja valgyti. „Man tekę matyti, kai žmogus anoreksija pradeda sirgti, kad jis nevalgo nieko, jis gali nevalgyti parą, dvi ir svarbiausia, kad būtų kolos buteliukas ir visiškai daugiau nieko nevalgys“, - pasakoja Seimo narys, vaikų psichologas, psichiatras Linas Slušnys.
Kenčia ir santykiai su bendraamžiais, vaikams, kurie valandų valandas praleidžia žiūrėdami į telefono ekraną, sunkiau sekasi bendrauti gyvai, palaikyti pokalbį.
„Jeigu vaikas neišsimiega, „nedamiega“, neatsikelia rytais, mieguistas, jeigu jis vakarais nueina miegoti, negali be ekrano, tai jau yra tėvams ženklas, kad su ekranais yra pažeistos ribos“, - sako G. Kisielė.
„Problemos labiausiai pasimato link paauglystės. Mes, kai tyrinėjam paauglius, maždaug apie 10, keliolika procentų paauglių jau yra tie vadinami probleminiai interneto naudotojai. Mažiausiai kas dešimtas, o vis tik tai galime galvoti ir maždaug kas 7,8“, - tvirtina R. Jusienė.
Tokias išvadas pateikia Vilniaus universiteto mokslininkai: esą su rimtomis bėdomis Lietuvoje susiduria vienas iš 7 vaikų.
Vaiko raidos specialistai ir neurologai rekomenduoja vaikams iki 2-3 metų amžiaus geriausia visiškai neleisti žiūrėti TV ar žaisti kompiuteriu (mobiliuoju telefonu, planšete), o vyresniems nei 2-3 metų amžiaus vaikams ekrano laiką riboti iki 1-2 val. Vaikams nuo 3-4-erių metų iki maždaug 5-erių metų prie ekrano reikėtų praleisti ne daugiau 1-2 val. per dieną.
„Galutiniame rezultate, kalbant apie paauglius, 3-4 valandos yra maksimaliai, kiek vaikas turėtų leisti internete, ypač toms pramoginėms, laisvalaikio veikloms“, - tvirtina R. Jusienė. Anot ekspertės, paaugliui per parą reikalingos bent 8 valandos kokybiško miego. Be to, labai svarbu ir 1 valanda fizinio aktyvumo, o kur dar visi kiti įsipareigojimai.
„Jie mažiau laiko būna lauke, jų fizinis aktyvumas yra menkesnis. Yra rizika patirti miego sutrikimų, nes įsitraukus į kompiuterinius žaidimus sudėtinga išlaikyti pastovų poilsio ir darbo ritmą. Yra tyrimų, kurie rodo, kad praleistas laikas žaidžiant kompiuteriu susijęs su prastėjančiais rezultatais ugdymo įstaigoje. Kuo stipresnis įsitraukimas į virtualius žaidimus, tuo prastesni mokymosi pasiekimai. Taip yra, nes dėl laiko trūkumo šie vaikai pradeda skirti mažiau dėmesio įprastai veiklai - pamokoms, mėgstamiems užsiėmimams, sportui, bendravimui su draugais“, - pasakoja Š. Vienė.
„Tikrai reikėtų susirūpinti, jei pastebite, kad jūsų vaiko ar paauglio laikas prie kompiuterinių žaidimų kenkia įprastinei kasdienybei - sutrinka miego ritmas, atsiranda nuovargis, irzlumas, atsisakoma anksčiau mėgiamų laisvalaikio leidimo būdų, hobių, prastėja mokymosi rezultatai, mažėja gyvų socialinių kontaktų“, - sako psichologė.
„Verta sunerimti, kai žaidimai užima daugiau nei puse viso laiko praleidžiamo prie technologijų. Ypač, jei šalia to pastebite, kad mažėja kitų interesų ir laisvalaikio leidimo būdų. Pagal rekomendacijas per dieną ne darbo ir ne mokymosi tikslais prie ekranų reikėtų praleisti iki 2 valandų. Jei virtualiame pasaulyje vaikui darosi įdomiau nei realiame, reikia ieškoti priežasčių“, - sako Š. Vienė.
Vaikams iki dvejų metų amžiaus išvis nerekomenduojama naudotis jokiais ekranus turinčiais prietaisais.
Virtualus pasaulis - realus poveikis. Džiaugsmai ir rūpesčiai, su kuriais vaikai susiduria būdami prie ekranų, paveikia juos taip pat stipriai, kaip ir realiame gyvenime. Ekranas gali būti naudingu įrankiu tyrinėti, mokytis, kurti, bendrauti, bet, kaip ir gatvėje, vaikai čia gali susidurti su įvairiomis grėsmėmis. Žalingas turinys, patyčios, sekstingas, viliojimas - tik dalis pavojų, su kuriais vaikai susiduria internete.
Netinkamas seksualinis turinys ir prievarta internete. Vaikus gali neigiamai paveikti pornografinis turinys, seksualinis viliojimas, sekstingas (nuogo kūno video, nuotraukos, seksualinio turinio žinutės). Svarbu, kad vaikai ir paaugliai gautų amžių atitinkančią informaciją apie grėsmes internete ir pagalbos galimybes susidūrus su jomis.
Vaizdo žaidimų nauda ir potencialas
Nepaisant neigiamų aspektų, vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad vaizdo žaidimai gali turėti ir teigiamą poveikį vaikų vystymuisi.
Ajovos universiteto mokslininkai atliko tyrimą su 681 sveiku vyru ir moterimi, kuriems 50 ir daugiau metų. Dar 2009 m. Įrodyta, kad žaidžiantys pirmojo asmens šaudyklės žanro žaidimus turėjo geresnę regą.
Bene vienas klaidingiausių stereotipų, kad vaizdo žaidimai žaidėjus paverčia antisocialiais. Trijų D. Visi tyrimai patvirtino, kad žaidėjai, kurie dalyvauja gyvuose bendraminčių renginiuose, yra itin komunikabilūs ir draugiški.
Nors vis dar gyvas mitas, kad vaizdo žaidimai kalti dėl prastesnių rezultatų mokykloje, D. Paaiškėjo, kad „Starcraft“ žaidėjai pasižymėjo geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis.
Teksaso universiteto mokslininkai tyrė, kas gali pasigirti geriausia rankų ir akių sąveika. Tiriamieji turėjo atlikti virtualią operaciją. Studentų grupės, kurių vienoje buvo patyrę žaidėjai, o kitoje vaizdo žaidimų nežaidžiantys studentai, buvo paprašytos atlikti keletą suvokimo užduočių. Tyrime dalyvavo 168 paaugliai, kurių vidutinis amžius 15 metų. Visiems jiems anksčiau buvo nustatyti depresijos požymiai. Tokie žaidimai kaip „Wii Sports“ ar „Wii Fit“ ne be reikalo randami daugelyje modernių ligoninių ir senelių namų. Buvo tiriami 10-13 metų amžiaus vaikai, tikrinamas jų pulsas ir sudegintos kalorijos. Tyrimas atskleidė, kad fizinį aktyvumą skatinančių žaidimų nauda prilygsta ėjimui bėgimo takeliu 5,6 km/val.
Turbūt dažnas žmogus mano, kad vaizdo žaidimai kenkia jauniems protams, tačiau mokslininkai nustatė, kad gali būti ir atvirkščiai: daugiau laiko praleidžiant žaidžiant vaizdo žaidimus padidėja vaikų intelektas. Nors tyrimo rezultatuose matuotas vaikų kognityvinių gebėjimų skirtumas buvo nedidelis ir nepakankamas, kad būtų galima įrodyti priežastinį ryšį, jis vis tiek laikomas pakankamai reikšmingu. 2022 m. atliktame tyrime buvo kruopščiai atsižvelgta į kintamuosius, įskaitant genetinius skirtumus bei vaiko socialinę ir ekonominę padėtį.
„Nors vaikai, kurie būdami 10 metų žaidė daugiau vaizdo žaidimų, vidutiniškai nebuvo protingesni už vaikus, kurie nežaidė, po dvejų metų jų intelekto lygis labiausiai išaugo tiek tarp berniukų, tiek tarp mergaičių, - rašo T.Klingbergas ir B.Sauce'as. - Pavyzdžiui, vaiko, kuris buvo tarp 17 proc. daugiausiai žaidimams laiko skyrusiųjų, intelekto koeficientas per dvejus metus padidėjo maždaug 2,5 balo daugiau nei vidutinio vaiko.“
„Mūsų rezultatai patvirtina teiginį, kad laikas, praleidžiamas prie ekrano, paprastai nepakenks vaikų kognityviniams gebėjimams, o vaizdo žaidimai gali net padėti padidinti intelektą“, - sakė Švedijos neurobiologas Torkel Klingberg.
„Gali būti, kad tiems, kurie patiria savijautos problemų ir praranda kontrolę žaisdami žaidimus, taip yra būtent todėl, kad jie praleidžia daug laiko žaisdami. Bet lygiai taip pat gali būti, kad dėl praeities patirčių jie linkę į kompiuterinius žaidimus. Atsižvelgiant į tai, jog tikėtinas antrasis variantas, pasak S. „Aš nesakyčiau taip greitai, kad [reikia] išjungti visus ekranus ir tai bus sprendimo būdas. [Svarbu] žiūrėti, kodėl būtent šiam vaikui tai vyksta.
„Žaidimuose jie paprastai save realizuoja, jaučiasi kažką galintys. (...) Vaikams trūksta, ypač mūsų ugdymo sistemoje, galimybių bandyti nebijant suklysti. Žiūrėkit, ką mes darom, jeigu vaikas suklysta, - iškart sakom: „Tu nevykėlis, tau nepasisekė, tu blogą pažymį gavai.“ O žaidimuose jie gali bandyti ir bandyti. Ir ta apdovanojimų sistema yra kokia puiki, sako: „Šaunuolis, eik pirmyn.“ O to taip trūksta vaikui“, - apie kompiuterinių žaidimų naudą kalba R.
„Yra nemažai tyrimų, kurie teigia, kad saikingas žaidimas kompiuteriu yra naudingas - gerėja rankų judesių koordinacija, erdvinis suvokimas, orientacija, greitėja reakcija, skatinamas kūrybinis mąstymas.“
„Yra teorijų, kurios teigia, kad agresyvaus kompiuterinių žaidimų tipo pasirinkimas nebūtinai reiškia, kad tas žmogus linkęs į agresiją prieš kitus. Tai gali būti tam tikras atsipalaidavimo būdas, kai tokiu saugiu būdu išliejama vidinė įtampa, stresas ar nerimas. Vieni žmonės atsipalaiduoja skaitydami, kiti sportuodami, o yra ir tokių, kurie po 2 val. virtualaus įsitraukimo, jaučiasi pailsėję ir paleidę įtampą“, - paaiškino Š. Vienė.
„Ne visada vaikas pats taps agresyvus ir smurtaus prieš kitus. Žala gali pasireikšti tiesiog išaugusia tolerancija smurtiniam elgesiui“, - sako Š. Vienė.
Rekomendacijos tėvams ir mokykloms
Ekspertai pataria tėvams griežtai riboti laiką, kurį jų atžalos leidžia prie įrenginių ekranų.
Mokslininkai mokykloms ir tėvams parengė rekomendacijas. Ikimokyklinio amžiaus vaikai nuo 2 iki 5 metai prie ekrano turėtų praleisti iki 1 valandos per dieną. Pradinio mokyklinio amžiaus vaikai nuo 6-ių iki 10-ies metų iki 2 valandų per dieną; paaugliai nuo 11 iki 14 metų iki 3-ijų valandų per dieną.
„Galutiniame rezultate, kalbant apie paauglius, 3-4 valandos yra maksimaliai, kiek vaikas turėtų leisti internete, ypač toms pramoginėms, laisvalaikio veikloms“, - tvirtina R. Jusienė.
„Tikrai būtų galima drąsiai pasekti Prancūzijos pavyzdžiu ir mokyklose įvesti tokią visuotinę bendrą tvarką, kad vaikai iki 15-os metų, kol jie baigia 8-ias klases, progimnaziją, nesinaudotų savo išmaniaisiais įrenginiais mokykloje, ugdymo procese galima naudoti įrenginius tiek, kiek mokytojas ugdymo procesui nori naudoti“, - kalba G. Kisielė.
„Yra vaikų, kurie turi nedidelę priklausomybe nuo telefonų, tai nuolat tenka priminti tėvams. Yra ir sveikatos priežiūros specialistai mokyklose, kurie veda paskaitas tėveliams, kad vaikai lankytų ir neformaliojo švietimo užsiėmimus ir namuose būtų reguliuojamas tas laikas buvimo prie kompiuterio“, - sako E. Girškevičius.
Kauno tarptautinės gimnazijos vadovas pasakoja, kad ir dabar mokyklos personalas stengiasi spręsti kylančias bėdas. „Kai suprastėja vaiko pasiekimai, tuomet ieškoma priežasčių. Pas jį yra kompiuteriniai žaidimai ar kiti dalykai kenkia jam, tai šitoje vietoje taip ir kalbame, teikiamos rekomendacijos, kad galbūt vaikui reikia rasti kitą užsiėmimą“, - kalba E. Griškevičius.
„Kai tėvai ir mokykla žiūri viena kryptimi, tai mes tą problemą galime išspręsti. Ir telefonų, ir kiek mes naudosim ekranus, kada ir kokiems tikslams mes juos naudosim“, - tikina L. Slušnys.
Susitarimai dėl laiko prie ekranų - misija įmanoma. Tyrimai rodo, kad aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų. Padėkite vaikams suplanuoti ir laikytis sveikos dienos rutinos: pakankamai išsimiegoti, pavalgyti ir pajudėti, pabūti lauke. Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas. Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai.
Norint, kad vaikas internete išvengtų netinkamo turinio, jam turėtų būti prieinami tik saugūs įrenginiai su įdiegtais tėvų kontrolės įrankiais - įvairiais nustatymais, kurie padeda kontroliuoti, ką vaikas mato internete.
Amžiaus ribojimai socialiniuose tinkluose: kodėl svarbu laikytis? Visi socialiniai tinklai ir jų išmaniųjų telefonų programėlės turi amžiaus apribojimus. Daugeliu populiarių socialinių tinklų oficialiai galima naudotis nuo 13 metų.
„Moralizavimas tikrai nepadės, greičiausiai pablogins situaciją. Kompiuterinių žaidimų tema namuose ims kelti įtampą tiek tėvams, tiek vaikui. Atsiras daugiau konfliktų, o problema liks. Sprendžiant problemą svarbu išlaikyti gerą tarpusavio santykį. Nerekomenduojama ir drausti laiką prie kompiuterio. Tai sukelia vaiko pyktį ir pasipriešinimą“, - patarė specialistė.
Š. Vienė taip pat pataria, atsižvelgiant į vaiko amžių, padėti jam susidaryti dienotvarkę, kuriame kartu suplanuotumėte, kiek laiko vaikas žaidžia, o kiek mokosi. „Svarbiausias tėvų darbas įtraukti vaiką ar paauglį į kitokią, kuo įvairesnę veiklą, bandyti jį sudominti bendrais užsiėmimais. Skatinti malonumą ir poilsį atrasti ne tik virtualiame, bet ir realiame pasaulyje“, - priduria ji.
Vis dėlto, jei problema nemažėja ar tik didėja, psichologė siūlo pasitarti su kitais tėvais, o, jei jaučiate poreikį, ir su specialistais. „Naudinga pasikonsultuoti su specialistais, nes dažnai tėvai sprendžiant problemą susiduria su bejėgiškumo ir nevilties jausmais.“
„Jei tokio amžiaus vaikai jau supažindinami su vaizdo žaidimais, svarbu, kad būtų žaidžiama ne tiek su įrenginiu, kiek su tėvais. Be to, tokio amžiaus vaikams žaisti žaidimus ar paprasčiausiai žiūrėti vaizdo įrašus ekspertai rekomenduoja ne ilgiau kaip 1,5 val. per dieną. Žinoma, svarbu ir žaidimų turinys. Nusprendus darželinukams leisti žaisti žaidimus, reikėtų rinktis tokius, kurie būtų orientuoti į vaiko ugdymą, susitelkimo lavinimą, pasaulio pažinimą“, - pataria I. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, verta jiems suteikti daugiau savarankiškumo, tačiau vis vien reikėtų stebėti, ar kompiuteriniai žaidimai neatima viso atžalų laiko ir netrukdo mokslams, kitoms pareigoms. Idealiu atveju prie ekrano tokio amžiaus vaikai per dieną turėtų praleisti ne daugiau kaip dvi valandas. Anot I. Bimbirytės-Yun, 8-12 metų vaikams žaidimus pagal jų interesus turėtų padėti išsirinkti tėvai.
„Visais atvejais svarbu įvertinti, ar konkretus žaidimas atitinka vaiko amžių, o jo turinys yra saugus. Rekomendacijas pagal vaiko amžių, žaidimų turinį ir galimas rizikas nurodo PEGI reitingas, kurį galima patikrinti svetainėje www.pegi.info. Visgi reikia nepamiršti, kad joje pateikiami reitingai yra tik rekomendacinio požiūrio ir nebūtinai reiškia, kad konkretus žaidimas būtinai yra netinkamas metais ar dviem jaunesniam žaidėjui.“
„Tam pravartu prisiminti keturias pagrindines taisykles. Pirmoji yra bendravimas. Su atžalomis reikėtų pasikalbėti apie tai, ką jie žaidžia, kodėl jiems tai patinka, kokią reikšmę vaizdo žaidimai vaidina jų gyvenime.“
I. Bimbirytės-Yun teigimu, ne mažiau svarbu ir siekis padėti vaikui mokytis. Pavyzdžiui, pagelbėdami jaunesniems vaikams žaidime įveikti vieną ar kitą lygį, žaisdami kartu tėvai gali sustiprinti ryšį su vaiku ir padėti išmokti spręsti problemas. Galiausiai, būtina susitarti su vaikais, kad į kompiuterius, telefonus ir planšetes be tėvų žinios nebūtų diegiamos jokios programos ar žaidimai. Tėvai privalo būti šeimos kompiuterinės įrangos administratoriais.
Tėvai ir mokyklos turėtų bendradarbiauti, kad sukurtų saugią ir palaikančią aplinką vaikams, kurioje būtų skatinamas sveikas laiko prie ekranų naudojimas ir visapusiška vaiko raida.
