Moksliniai tyrimai rodo, kad ovuliacijos metu pastojimo tikimybė išauga apie 40 procentų. Ovuliacija yra visiškai subrendusio kiaušinėlio atsiskyrimas nuo vienos kiaušidės. Tai vyksta kiekvieną mėnesį, dažniausiai ciklo viduryje. Tačiau taip pat reikia suprasti, kad kiekvienos moters organizmas yra skirtingas, tad statistika - ne visada pasiteisina. Visgi, dažniausiai ovuliacija pas moteris vyksta kiekvieną mėnesį apie 12-16-ą ciklo dieną, tai yra, apie viduriuką. Toms, kurios seka ovuliaciją - tuomet yra geriausias atlikti tekstus. Taip pat ovuliacijos laiko tarpas kinta ir priklausomai nuo ciklo ilgumo.

Kiek laiko trunka ovuliacija negalima apibrėžti tiksliai ir bendrai visoms moterims. Dažniausiai ovuliacija trunka nuo 12 iki 24 valandų. Visgi, jis yra labai įvairus ir priklauso nuo kiekvienos moters organizmo. Vėlgi, dar kartą pasikartosime, kad tai nėra vienintelis langas, kai galima pastoti. Vienos moterys labai puikiai jaučia ovuliaciją ir joms net nereikia testų, kad jos sužinotų, jog ji pagaliau vyksta.

Geriausias būdas būti ramiai, kad šiuo metu vyksta ovuliacija, tai yra žinoti, kad laikas mylėtis arba kad reikia papildomai saugotis - atlikti ovuliacijos testus. Tiesa, taip pat galima remtis įvairiomis programėlėmis. Jos dažniausiai pasitarnauja tokiu atveju, kai ciklas yra labai vienodas. Reikia ne tik žinoti kada mylėtis norint pastoti ir planuojant nėštumą, tačiau taip pat ir atsipalaiduoti. Galiausiai, vaiko gamyba neturėtų būti darbas. Taip pat galima išgirsti labai daug pasakojimų apie tai, kad tik visiškai atsipalaidavus pavyko pastoti.

Ovuliacijos ciklas ir vaisingumo laikotarpis

Moterų menstruacinis ciklas yra sudėtingas procesas, reguliuojamas hormonų, kurio pagrindinis tikslas - subrandinti kiaušinėlį ir paruošti moters organizmą apvaisinimui bei nėštumui. Ciklas prasideda pirmą mėnesinių dieną ir trunka vidutiniškai 28 dienas, nors gali svyruoti nuo 21 iki 35 dienų. Ciklo metu vyksta keli pagrindiniai etapai:

• Folikulinė fazė: Ši fazė trunka apie 10-14 dienų ir prasideda nuo pirmosios mėnesinių dienos. Per šį laikotarpį kiaušidėse pradeda bręsti keletas folikulų, tačiau dažniausiai vienas tampa vyraujančiu - Grafo folikulas.
• Ovuliacinė fazė: Ši fazė paprastai įvyksta maždaug ciklo viduryje (12-16 dieną). Ovuliacija - tai subrendusios kiaušialąstės (kiaušinėlio) išsilaisvinimas iš kiaušidės, kai plyšta Grafo folikulas. Šiuo metu moters organizme yra didžiausia estrogenų koncentracija. Estrogenai taip pat sustiprina lytinį potraukį, todėl ciklo viduryje paprastai sustiprėja lytinis potraukis. Ovuliacijos diena yra palankiausia pastoti.
• Liuteininė fazė: Ši fazė prasideda po ovuliacijos ir trunka panašiai kaip folikulinė fazė. Plyšusio folikulo vietoje ima formuotis geltonkūnis, kuris gamina lytinį hormoną progesteroną, ruošiantį gimdos gleivinę apvaisintam kiaušinėliui. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, geltonkūnis nyksta, hormonų koncentracija mažėja, gimdos gleivinės kraujagyslės pradeda trūkinėti, gleivinė atsisluoksniuoja ir pasišalina - prasideda mėnesinės. Jei kiaušinėlis apvaisinamas, geltonkūnis didėja, gamina hormonus ir palaiko nėštumą.

Ovuliacijos dienų nustatymu paremti dauguma periodinio susilaikymo metodų (vadinamoji natūrali kontracepcija). Šie metodai pagrįsti natūraliais biologiniais - hormoniniais pokyčiais. Moteris turi stebėti savo organizmo pokyčius (kūno temperatūrą, seilių kristalizaciją, gleives ir pan.) bei pagal juos nusistatyti vaisingas ir nevaisingas dienas savo cikle.

Tikimybė pastoti skirtingomis ciklo dienomis

Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad per ovuliaciją pastoti tikimybė yra net 40 procentų didesnė nei kitomis dienomis. Tačiau moteris vaisinga ne tik pačios ovuliacijos metu, tačiau taip pat ir prieš ją bei po. Tikimybė pastoti skirtingais mėnesio etapais:

• 5 dienos iki ovuliacijos: nuo 0,4 iki 7 proc.
• 4 dienos iki ovuliacijos: nuo 8 iki 17 proc.
• 3 dienos iki ovuliacijos: nuo 8 iki 23 proc.
• 2 dienos iki ovuliacijos: nuo 13 iki 29 proc.
• 1 diena iki ovuliacijos: nuo 21 iki 34 proc.
• Ovuliacijos dieną: nuo 8 iki 33 proc.
• 1 diena po ovuliacijos: nuo 0,8 iki 11 proc.
• 2 dienos po ovuliacijos: nuo 3 iki 9 proc.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad spermatozoidai moters organizme gali išlikti gyvybingi net iki 5-7 dienų, o kiaušinėlis - ne ilgiau kaip 24 valandas. Dėl šios priežasties vaisingumo langas pailgėja, o didžiausia tikimybė pastoti yra likus kelioms dienoms iki ovuliacijos ir pačios ovuliacijos metu.

Kaip nustatyti ovuliacijos laiką?

Nustatyti ovuliacijos laiką galima keliais būdais:

• Ovuliacijos testai: Šie testai, kuriuos galima įsigyti vaistinėse, parodo, ar organizme padidėjo LH (liuteinizuojančio hormono) kiekis, kuris inicijuoja ovuliaciją.
• Bazalinės kūno temperatūros (BKT) matavimas: Iškart po ovuliacijos BKT pakyla apytiksliai puse laipsnio. BKT matuojama rytais dar gulint lovoje, po liežuviu, makštyje ar išangėje.
• Gimdos kaklelio gleivių stebėjimas: Ciklo metu makšties išskyrų tekstūra ir kiekis keičiasi. Vaisingų dienų metu jos tampa skaidrios, slidžios ir tąsios - panašios į kiaušinio baltymą.
• Programėlės: Yra įvairių programėlių (pvz., Clue, Ovia, Glow), kurios padeda sekti ciklą ir numatyti vaisingas dienas.

Svarbu atminti: mitai ir tiesa apie pastojimą

Nors informacija apie ovuliaciją ir pastojimą yra plačiai prieinama, vis dar egzistuoja daugybė mitų. Svarbu žinoti tiesą:

• Mylėjimasis per ovuliaciją ar po jos įtakos pastojimui neturi. Tai netiesa. Nors didžiausia tikimybė pastoti yra prieš ovuliaciją ir jos metu, vis dar egzistuoja nedidelė tikimybė ir iškart po jos.
• Dažni lytiniai santykiai didina tikimybę pastoti. Nors reguliarūs lytiniai santykiai (kas 2-3 dienas) vaisinguoju laikotarpiu didina šansus, per didelis dažnumas gali sumažinti spermos kokybę.
• Keturiolikta diena po mėnesinių - vaisingiausia. Ši taisyklė galioja tik toms moterims, kurių ciklas visuomet trunka lygiai 28 dienas. Net mažiausias ciklo nukrypimas šią taisyklę paverčia nebegaliojančia.
• Kad moteris pastotų, ji privalo patirti orgazmą. Tam, kad spermatozoidas apvaisintų kiaušinėlį, moteriai patirti orgazmo visai nebūtina.
• Sveika sveikata - jokių nevaisingumo problemų. Sveikas gyvenimo būdas, stiprus imunitetas ir gera savijauta nėra garantija nuo vaisingumo problemų.

Svarbiausia yra mėgautis vienas kitu, atsipalaiduoti ir nebijoti kreiptis į specialistus, jei kyla abejonių ar sunkumų.

Lytinės sistemos sandara ir vaisingumas

Vyro lytinėse liaukose sėklidėse gaminasi vyriški lytiniai hormonai androgenai ir bręsta lytinės ląstelės - spermatozoidai. Moters lytinėse liaukose kiaušidėse gaminasi moteriški lytiniai hormonai: estrogenai bei progesteronas, ir bręsta lytinės ląstelės - kiaušialąstės. Tačiau bendrąją vaisingumą užtikrinančią sistemą sudaro ne vien lyties organai - jie negali funkcionuoti atskirai nuo kitų organų sistemų. Vaisingumą reguliuoja centrinė nervų sistema - visų pirma pagumburis ir posmegeninė liauka (hipofizė), kurie taip pat yra susiję su smegenų žieve bei kitomis smegenų dalimis.

Galvos smegenų dalis pagumburis išskiria gonadotropinus atpalaiduojančius hormonus (angl. gonadotropin releasing hormone - GnRH), kurie savo ruožtu skatina posmegeninę liauką hipofizę gaminti:

• gonadotropinius hormonus:
  • folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH) - jis skatina folikulų brendimą kiaušidėse, estrogenų sekreciją folikulo ląstelėse, vyro organizme - spermatozoidų vystymąsi,
  • liuteinizuojantį hormoną (LH) - jis inicijuoja kiaušidėse ovuliaciją, geltonkūnio brendimą bei progesterono gamybą, vyro organizme - skatina androgenų (testosterono) sekreciją sėklidėse,
  • prolaktiną - jis atsakingas už pieno liaukų vystymąsi, pieno gamybą krūtyse, skatina motinystės instinktą, slopina gonadotropinų išsiskyrimą, ovuliaciją bei mėnesinių ciklą, daugiausiai jo išsiskiria nėštumo metu ir ypač po gimdymo.

Be to, tiek moters, tiek vyro lytinės liaukos svarbios ne tik vaisingumui, bet ir atskiroms lytims būdingų išorinių bruožų susiformavimui. Lytinių hormonų receptorių yra ne tik lyties organuose, bet ir įvairiose kitose žmogaus kūno vietose: kauluose, raumenyse, odoje ir kt.

Moterų vaisingumas palaipsniui mažėja su amžiumi. Penktajame, kartais šeštajame, gyvenimo dešimtmetyje moteriai prasideda premenopauzė - gan komplikuotas nereguliarių ciklų laikotarpis, kuomet moteris dar gali pastoti. Galiausiai mėnesinės visiškai išnyksta ir likusią gyvenimo dalį tęsiasi nevaisingasis laikotarpis - menopauzė.

Dažniausios priežastys, kodėl nepavyksta pastoti, gali būti susijusios su hormoniniais sutrikimais, tokiais kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), endometriozė, amžius, vyrų vaisingumo problemos (mažas spermatozoidų kiekis, prastas judrumas ar nenormali forma), taip pat gyvenimo būdas (stresas, prastas miegas, netinkama mityba, žalingi įpročiai), lėtinės ligos, netiksliai nustatytas ovuliacijos laikas ar nepakankamas lytinių santykių dažnumas vaisingumo lango metu.

Mityba ir gyvenimo būdas vaidina itin svarbų vaidmenį vaisingumui. Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis ir streso valdymas yra būtini norint palaikyti gerą reprodukcinę sveikatą.

tags: #lytiniai #santykiai #per #ovuliacija

• Nėštumo metu atsirandantis raugėjimas
• Priežastys ir simptomai: mėnesinių ciklo sutrikimai
• Kaip šunys jaučia nėštumą?
• Naudokite Aquaint Baby Naturalus Dezinfekcinis Vanduo
• Nauda ir atsargumo priemonės nėštumo metu