Laima Tamulytė-Stončė, žinoma kaip renginių vedėja ir atlikėja, pasidalijo savo itin asmenine ir jautria istorija apie ilgus metus trukusią kovą dėl galimybės susilaukti vaikų ir džiaugsmingą jos atomazgą - dukters Emilijos gimimą.

Spalio 29-ąją, Santaros klinikose Laima pagimdė dukrelę. Vos gimusi mažylė svėrė 2950 gramų ir buvo 52 cm ūgio. Laiminga moteris pasakojo, kad laukdamasi nieko kito aplinkui net negirdėjo, tik mergaičių vardus. Ji matė ir pastebėjo visas mamas, važinėjančias su vežimėliais. Atkreipdavo dėmesį į šeimas, ypač į tas, kurios su mergaitėmis.

Vardą savo mažylei pora buvo nutarusi duoti tik tuomet, kai ją išvys. Abu tėvai dukrai norėjo lengvo tarti ir lietuviškai, ir angliškai varianto. „Juk šiais laikais nežinai, kur atsidursi gyvenime. Daromės kosmopolitiški, tikrai ir apie tai pagalvojome. Yra gražių archajiškų lietuviškų vardų ir tikrai iš jų išsirinksime. Lietuviškas, bet naujoviškai gražiai skambantis - tokios buvo mūsų mintys“, - kalbėjo L. Tamulytė-Stončė. Dukrą juodu pavadino Emilija.

Laima Tamulytė-Stončė su vyru Gediminu kūdikio laukė 20 metų. Tai buvo ilgas ir kupinas išbandymų kelias, kurį moteris apibūdina kaip didžiausią išbandymą jai ir jos sutuoktiniui. Susipažinę visai jauni, jie draugavo 11 metų, kartu išgyveno mokslus, bendrabučio laikotarpį, buto nuomą, pirmuosius darbus, būsto įsigijimą, ekonominę krizę, Laimos pirmuosius žingsnius scenoje ir vyro profesijos keitimą. Visą tą laiką jie žinojo, kad bus sunkumų, bet nesitikėjo, kad vaikai taps tokia svarbia ir skausminga tema.

Negalėjimas pastoti - didžiausias išbandymas

Laima atvirai pasakojo, kad negalėjimas susilaukti vaiko nebuvo netikėtumas. Jai anksti buvo diagnozuotas policistinių kiaušidžių sindromas. Ji visada kalbėjo su savo antraja puse, kad gali taip nutikti, jog jie neturės vaikelio. Nors buvo daug noro ir vilties, Laima nesivertė per galvą dėl dirbtinio apvaisinimo, nes jos vidus tam prieštaravo. Ji labai bijojo dar labiau nusivilti.

„Įsisuki į darbus, gyveni gyvenimą ir dažniausiai atrodo, kad viskas taip ir turi būti. Mintys, tos liūdnesnės, ateina ir praeina. O tu vis tiek gyveni toliau. Labiausiai tas tuštumo jausmas aplankydavo tada, kai vaikų susilaukdavo draugai. Bet paskui pamatai, kad ir vieni neturi, ir kiti, ir kompanija atsiranda tokių neturinčių - tų, kurie nešneka apie drabužėlius, žaisliukus ar kiek ko vaikutis suvalgė ar kokia spalva pakakojo. (Juokiasi.)“ - pasakojo Laima.

Netikėtas atradimas ir dveji metai laukimo

Net 20 metų laukimo ir tikėjimo. Laima atvira - jie su vyru, šiais metais atšventę molines vestuves, jau buvo palaidoję visas mintis ir svajones, kad kada nors jų namuose krykštaus vaikelis. Pavargę nuo nuolatinių artimųjų ir net vos pažįstamų žmonių klausimų, jie išgyveno daugybę jausmų - buvo ir nusivylimas, ir vėl viltis, galiausiai net pyktis ir susierzinimas. Ilgainiui pora nutarė, kad puikiai gyvena dviese, pradėjo daug keliauti ir atsargiai jaukintis gyvenimą tik sau.

Viskas pasikeitė netikėtai. Laima prisimena, kad vasaros pabaigoje, po „X faktoriaus“ atrankų, pradėjo jaustis prastai, jai juodavo akyse, buvo silpna. Tiesiog fiziškai neturėjo jėgų niekam. Tada išsigando ir nuėjo pasidaryti kraujo tyrimo. Ji net neįtarė, kad laukiasi.

„Ėjau ieškoti ligos, o suradau laimę. Nieko nejutau, neturėjau jokių fizinių sunkumų. Jutau keistą bumbuliuką po bamba ir gydytojo klausiau, ar tik nebus taip, kad man vėl reikės chirurgo pagalbos. Manęs vis klausė - kaip jums pavyko tiek laiko nuslėpti, kad laukiatės? Aš neslėpiau, nuo manęs nuslėpė labiau! Labai vėlai sužinojau, kad laukiuosi! Neįtikėtina, bet kartu ir lengvai paaiškinama: esu turėjusi pilvo išvaržos operaciją. Maniau, kad dirbdama dar kartą pasitempiau pilvą ir kad man vėl išvarža“, - pasakojo Laima.

Ji prisimena tą akimirką, kai gydytoja, atlikusi pilvo organų echoskopiją, pasakė, jog Laima laukiasi 32 savaites. „Į gydytojos kabinetą atskubėjau vedina prastos savijautos. Prisimenu, buvo rugsėjis, su vyru grybavome miške ir aš pajutau neapsakomą silpnumą. Vyras kuo skubiau nuvežė mane pas gydytojus. Galvojau, kad man bus nustatyta onkologinė liga. Visgi tos akimirkos, kai gydytoja pasakė, jog laukiuosi, nepamiršiu niekada. Aš net supykau - kirtau jai, kad lauktis galima tik tada, kai esi vaisinga, o mes negalime pastoti 20 metų. Dabar pagalvojus, komedija, ne kitaip... Gydytoja pasakė, kad mano nėštumas gerokai įsibėgėjęs. Man žemė slydo iš po kojų, juk kitą dieną turėjau vesti vestuves. Suvokimas, kad manyje auga gyvybė, prilygo visiems septyniems pasaulio stebuklams“, - pasakoja moteris.

Motinystės džiaugsmas ir pamokos

Gimdymo patirtis Laimai buvo neįtikėtina. Nuo, atrodytų, nepakeliamo skausmo iki visiškos palaimos išgirdus pirmąjį kūdikio verksmą ir tam mažam stebuklui prigludus ant krūtinės. „Skausmas, atrodo, pradingsta akimirksniu, o neapsakomas instinktas saugoti, globoti ir mylėti tiesiog plūste užpūsta galvą ir širdį. Verkėme abu su vyru iš begalinės laimės pamatę tą mažytę būtybę, kuri pilve atrodė kaip nesuvokiama dovana. Ją pamatę supratome, kad nieko gražesnio pasaulyje nesame matę“, - dalijosi emocijomis Laima.

Dabar Laima Tamulytė-Stončė mėgaujasi motinyste ir sako, kad dukra - didžiausia laimė. Su ja tėvai leidžia itin daug laiko, kartu būna namuose ir lauke, mėgaujasi vaikystės teikiamais malonumais. „Dabar man atrodo, kad supratau, ką reiškia mylėti besąlygiškai“, - praėjus vos parai po dukrelės gimimo emocijomis ir nauja patirtimi dalijosi renginių vedėja.

Laima taip pat pabrėžia, kad nevaisingumo tema nėra stigma ir skatina moteris nebijoti kalbėti ir domėtis. „Vienintelis baisus dalykas tai yra savigrauža ir kaltės jausmas, kad kažką padarėme ne taip. Taip nėra. Labai svarbu, kad mes visose situacijose nebijotume kalbėti ir domėtis. Medicina yra pažengusi šviesmečiais šiuo klausimu. Ir dar vienas svarbus niuansas - nenustoti mylėti savo žmogaus. Manau, tai yra pagrindinis vaistas, vitaminas, papildas ir homeopatija viename.“

Vėlyvoji motinystė ir gyvenimo pamokos

Visai neseniai, spalio 13-ąją, Laimai suėjo 41 metai. Ji džiaugiasi vėlyvąja motinyste ir mano, kad viskas priklauso nuo žmogaus. Ji su vyru jaučiasi jaunatviški, nesėdi vietoje, domisi šiuolaikinėmis technologijomis ir muzika, daug keliauja ir trokšta naujų žinių bei potyrių. „Man gera būti 41-erių su tuo, ką dabar turiu. Daug geriau, nei gulėti tuose Karibuose“, - sako ji.

Laima taip pat akcentuoja, kad kiekvienas gyvenimo etapas turi savo laiką. „Niekada nebūna ne laiku. Man nuostabu, kaip tas režisierius, kuris sėdi ten, viršuje, sugeba viską sudėlioti į lentynėles taip tobulai. Mano laukimosi istorija labiau komiška nei romantiška.“

Ji juokauja, kad jos gyvenimo istorija dabar panaši į filmą „Ko laukti, kada laukies, kai jau nebelaukei“. Laima tiki, kad viskas gyvenime turi savo kainą. „Aš vieną dalyką supratau, kad gyvenime nieko nebūna už dyką. Na, nebūna šiaip sau. Kai gavau Emiliją, aš netekau mamos, nes mano mamą pasiėmė liga. Mamytė mano gyva, viskas gerai, bet tiesiog yra taip, kad savo didžiąja laime, apie ką aš su ja labiausiai norėčiau pakalbėti, pasidalinti negaliu - negalim turėti tokių pokalbių. Tik iš mano pusės. Aš labai džiaugiuosi, kad turiu mamą ir tėtį gyvus. Verkiu viduje, kai pagalvoju, kad kai Emilijai bus tiek, kiek man, tikriausiai manęs jau nebus.“

Pokalbis apie motinystę ir gyvenimo vertybes

Laima Tamulytė-Stončė pasirinko kalbėti drąsiai apie nevaisingumo temą ir prisideda prie iniciatyvos „Įžiebk vilties, aš nebetylėsiu“. Ji tiki, kad svarbiausia - neprarasti meilės savo partneriui ir nenustoti tikėti stebuklais.

Ji taip pat dalijasi mintimis apie krūtis ir žindymą, sakydama: „Neturiu baimių dėl krūtų - jos tam ir skirtos, galiu visiškai jas sugadinti, man nesvarbu. O paskui gal atsiras dar vienas nuomonės formuotojų konkursas, kuriame laimėsiu jų sutvarkymą! (Juokiasi.) Man juokinga ir keista, kai moterys dėl krūtinės formos nemaitina vaikų. Juk tai sveika, naudinga, intymu ir reikalinga. Juk čia gamta“, - svarstė renginių vedėja.

Laima linki visoms moterims, kurios susiduria su sunkumais bandant susilaukti vaikų, neprarasti vilties ir tikėjimo. Ji tiki, kad kiekvienai atiteks jos laimė, svarbu tik sulaukti tinkamo laiko.

tags: #laima #tamulyte #vaiku #susilaukti

• Baletai vaikams: meno ir lavinimo derinys
• Kaip atpažinti pirmuosius menstruacijų požymius
• Vaikų apsauga nuo sielvarto
• 2 mėnesių kūdikio fiziologija
• Radviliškio lopšeliai-darželiai ir specialieji poreikiai