Vaikų sveikata ir gerovė yra vienas iš tėvų pagrindinių prioritetų. Tėvai natūraliai kelia klausimus, ar jų vaikas auga pagal normas, ar jo svoris atitinka ūgį ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją. Naujagimio svorio augimas - tai geros sveikatos ir vystymosi rodiklis, tad tiek namuose savarankiškai, tiek ir lankantis pas gydytojus yra matuojamas kūdikio ūgis ir svoris. Kūdikių svorio lentelė - pagalbinė priemonė tėvams bei sveikatos priežiūros specialistams, padedanti stebėti, kaip mažylis vystosi. Kūdikių svoris - tai svarbus parametras, padedantis sekti, kaip vystosi jūsų mažylis.
Kas yra normalus naujagimio svoris?
Laikoma, kad normalus išnešioto naujagimio svoris yra tarp 2,5 ir 3,5 kg. Mergaitės dažniau būna lengvesnės už berniukus. Vidutinis naujagimio berniuko svoris yra 3800 gramų, mergytės - 3500 gramų. Mergaitės gimsta smulkesnės. Įprastai berniuko svoris svyruoja nuo 3000 g iki 4600 g, mergaitės - nuo 2,8 kg iki 4,5 kg. Vidutiniškai mergaitės gimsta 200 g lengvesnės.
Kartais mažyliai gimsta mažesnio svorio dėl neišnešiotumo ar kitų situacijų (motinos ar vaisiaus liga, žalingi įpročiai, ypač rūkymas nėštumo metu). Naujagimis, gimęs mažiau 2,5 kg laikomas mažo gimimo svorio, mažiau 1,5 kg - labai mažo gimimo svorio, o mažiau 1 kg - ypatingai mažo gimimo svorio. Medikų žargonu, naujagimis, kuris neatitinka gimimo svorio pagal nėštumo trukmę, vadinamas hipotrofišku.
4 kg ir daugiau sveriantys naujagimiai laikomi didelio gimimo svorio. Kartais jie vadinami hipertrofiškais arba makrosomiškais - ypač sveriantys 4,5 kg ir daugiau, o 5 kg ir daugiau - tiesiog gigantais.
Ką lemia naujagimio svoris?
Vaisiaus svorį lemia daugybė veiksnių. Tai fizinis motinos aktyvumas, mityba ar įvairūs žalingi įpročiai, aplinkos tarša ir kt. Vaisiaus svoris didėja su kiekvienu nėštumu iki trečio vaiko. Po to stabilizuojasi ir ima mažėti. Taip pat svarbus yra vaisiaus lytis. Per didelį naujagimių svorį dažniausiai lemia mamos diabetas. Insulinas vaisiaus organizmą veikia kaip anabolinis hormonas, tokie vaikučiai turi daug cukraus kraujyje, dėl to užauga tokie dideli. Jei moteris nėštumo metu suserga gestaciniu diabetu, vaikutis irgi gali gimti didesnio svorio. Būna, kad moterys net nežino, kad serga slaptu, vadinamuoju nėščiųjų, diabetu.
Viena iš priežasčių, lemiančių, kokio svorio gims vaikutis - genetika. Jei seneliai ir tėvai stambaus sudėjimo, yra tikimybė, kad dideli bus ir vaikai. Ir priešingai - smulkūs tėvai gimdo nedidelius vaikus.
Kitos „išorinės“ sąlygos: vaisiaus augimo sąlygos motinos įsčiose (motinos hormonų fonas, placentos ir virkštelės savybės). Jei moteriai vienas vaikas gimė didelis, o kitas mažiukas, galbūt laukdamasi pastarojo, ji buvo pasigavusi infekciją, sutriko placentos kraujotaka ar pan.
Pernešiojimas. Dalis didelio svorio naujagimių yra pernešioti. Medicinos požiūriu, vaisius jau laikomas pernešiotu, jei gimsta 42 savaičių. Tokie naujagimiai ne tik sunkiai gimsta. Jie jau patiria deguonies ir maisto medžiagų trūkumą būdami motinos pilve. Nuo 37-38 savaitės placentos funkcijos pradeda mažėti, todėl pernešiotas vaikas kenčia.
Didelį svorį gali lemti sunkūs apsigimimai, ypač širdies ir kraujagyslių ligos. Taip pat pastebėta, kad mažai judančių, nesportuojančių mamyčių naujagimiai taip pat gimsta didesnės kūno masės, nei reguliariai sportuojančių ar fizinį darbą nėštumo metu dirbančių moterų. Didelės reikšmės turi dieta. Moterų, kurios pirmąjį nėštumo trimestrą gausiai naudojo baltyminius produktus, naujagimiai taip pat sveria virš 4 kilogramų.
Ar didelis naujagimis - gerai?
Didelio svorio naujagimis gali kelti iššūkių tiek mamai, tiek pačiam kūdikiui. Didelio svorio naujagimis gali patirti įvairių gimdymo traumų (lūžęs raktikaulis, įstrigę pečiai, rankos paralyžius, kraujavimas į smegenis). Kiekvienu atveju traumos rimtumas yra individualus. Taip pat viena iš priežasčių, dėl ko gali tekti atlikti cezario pjūvį, yra didelė naujagimio masė. Tai didina ir tarpvietės plyšimų riziką.
Pagal Lietuvos statistikos duomenis gimdymų, užbaigtų per cezario pjūvio operaciją vis daugėja (nuo 11,3 proc. 1997 metais išaugo iki 20,2 proc. - 2017 metais). Tai rodo, kad beveik kas penkta moteris negalėjo pagimdyti natūraliais takais. Be abejo, gimdymo operaciniu būdu priežastis reiktų nagrinėti atskirai. Negalima teigti, kad operaciją teko atlikti vien tik dėl didelės naujagimio masės, tačiau tai - viena iš priežasčių. Atitinkamai labai gilių tarpvietės plyšimų gimdymo metu padaugėjo nuo 0,05 proc. iki 0,09 proc. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija pasaulio šalių medikams primygtinai rekomenduoja cezario pjūvio operacijų skaičių palaikyti ne daugiau 15 proc. visų gimdymų.
Viena iš didelio svorio naujagimių problemų - hipoglikemija (per mažas cukraus kiekis kraujyje). „Būdami gimdoje tokie „milžinai“ buvo gerai pamaitinti, o kai gimsta ir pradeda valgyti patys, staiga cukraus kiekis sumažėja, ir tokius vaikučius ištinka hipoglikemija, nes pirmomis dienomis mama neturi labai daug pieno. Todėl visiems per didelio svorio naujagimiams tiriamas cukraus kiekis kraujyje.“
Taigi - vienareikšmiškai galima pasakyti, kad itin didelio svorio naujagimis - vargas ir jam pačiam, ir mamai.
Ką daryti, kad vaikutis įsčiose nenutuktų ir nesulįstų?
Siekiant, kad vaikelis gimtų normalaus svorio, reiktų:*Rūpintis subalansuota mityba jau prieš nėštumą, kad susiformuotų geri mitybos įpročiai.*Prieš nėštumą sportuoti, o pastojus tęsti tinkamą nėščiųjų sportą, kaip joga, pilvo šokis ir kt.*Merginoms niekada net nepradėti rūkyti, o jei tokia bėda atsitiko, tai planuojant pastoti būtinai mesti šį ypač vaikelį žalojantį užsiėmimą. Rūkančių ar prirūkytoje patalpoje būnančių, pasyviai rūkančių motinų vaikeliai gimsta ne tik mažo gimimo svorio, bet ir pažeista centine nervų sistema. Keista matyti, kaip darželyje ar mokykloje tėvai stebisi savo atžalėlių nesugebėjimu sukaupti dėmesio ir visai nenori pripažinti, jog patys savo netinkamu elgesiu prisidėjo prie šio vaikelio mokymosi problemų. Didžiulis džiaugsmas turėtų apimti moteris - motinas, kad uždrausta rūkyti kavinėse. Ten dirbančios moterys įgyja teisę gimdyti sveikus mažylius!*Kontroliuoti priaugamą svorį per nėštumą. Mokslininkai yra net pateikę rekomendacijas mažą kūno masės indeksą turinčioms moterims (mažiau 19,8 KMI) priaugti 12,5-18,0 kg, o turinčioms normalų kūno masės indeksą (19,8-26,0 KMI) - priaugti 11,5-16,0 kg. Atitinkamai per didelį kūno masės indeksą turinčioms moterims (daugiau 26,0 KMI) rekomenduojama priaugti 7-11,5 kg. Taip galėtų būtų sumažinta rizika gimdyti per didelio svorio naujagimį.
Tyrimai parodė, jog mažai judančių, nesportuojančių mamyčių naujagimiai taip pat gimsta didesnės kūno masės, nei reguliariai sportuojančių ar fizinį darbą nėštumo metu dirbančių moterų. Didelės reikšmės turi dieta. Moterų, kurios pirmąjį nėštumo trimestrą gausiai naudojo baltyminius produktus, naujagimiai taip pat sveria virš 4 kilogramų.
Dietologo vadovas, kaip valgyti kiekvieną nėštumo trimestrą | Jūs prieš maistą | Gerai + Gerai
Ar didelis naujagimis - gerai?
Didelio svorio naujagimis gali kelti iššūkių tiek mamai, tiek pačiam kūdikiui. Didelio svorio naujagimis gali patirti įvairių gimdymo traumų (lūžęs raktikaulis, įstrigę pečiai, rankos paralyžius, kraujavimas į smegenis). Kiekvienu atveju traumos rimtumas yra individualus. Taip pat viena iš priežasčių, dėl ko gali tekti atlikti cezario pjūvį, yra didelė naujagimio masė. Tai didina ir tarpvietės plyšimų riziką.
Viena iš didelio svorio naujagimių problemų - hipoglikemija (per mažas cukraus kiekis kraujyje). „Būdami gimdoje tokie „milžinai“ buvo gerai pamaitinti, o kai gimsta ir pradeda valgyti patys, staiga cukraus kiekis sumažėja, ir tokius vaikučius ištinka hipoglikemija, nes pirmomis dienomis mama neturi labai daug pieno. Todėl visiems per didelio svorio naujagimiams tiriamas cukraus kiekis kraujyje.“
Didelio svorio naujagimiai pirmaisiais metais dažniausiai susilygina su bendraamžiais ir nebebūna storuliukai, tačiau apie septintuosius metus, prieš mokyklą, tokie vaikučiai gali pradėti storėti.
Kūno masės indeksas (KMI)
Kūno masės indeksas (KMI) yra matematinė formulė, skirta įvertinti asmens kūno svorio santykį su jo ūgiu. Vaikų sveikata ir gerovė yra vienas iš tėvų pagrindinių prioritetų. KMI skaičiuoklė padeda tėvams sekti vaikų svorio pokyčius ir įvertinti jų bendrą sveikatą. Kūno Masės Indeksas (KMI) vaikams yra rodiklis, kuris padeda įvertinti vaiko kūno svorio santykį su jo amžiumi ir ūgiu. KMI vaikams skaičiuojamas taikant specialią formulę, kuri atsižvelgia į vaiko amžių, lytį, svorį ir ūgį. Dauguma KMI skaičiuoklių ir sveikatos įstaigų naudoja standartizuotas lenteles arba kompiuterines programas, kurios automatiškai apskaičiuoja vaiko KMI, pagal duotus duomenis.
Vertinant KMI, taip pat svarbu atsižvelgti į amžių, nes kūno sudėjimas gali skirtis priklausomai nuo amžiaus. Kadangi skaičiavimai gali būti sudėtingesni, labai svarbu naudoti atitinkamas KMI skaičiavimo priemones, kurios atsižvelgia į amžių ir lytį, norint gauti tikslų įvertinimą. Galiausiai, KMI vertinimas turi būti atliekamas kartu su kitais sveikatos rodikliais ir įvertinimais, kad būtų gautas visapusiškas vaiko ar paauglio sveikatos vaizdas.
Kokio svorio gimė mama, tokio gims ir vaikas?
Šis mitas irgi nėra tiesa. Reikėtų pamiršti nuostatas, kad motina gimė mažo ar didelio gimimo svorio, tai ir ji gimdys visus kaip vienas tokius pačius vaikelius. Gali būti taip, kad vienas vaikelis gimė per mažo svorio pagal nėštumo trukmę, o kitas - normalus ar net per didelis. Tai priklausys nuo daugelio, jau anksčiau minėtų veiksnių. Taip pat tada, jei tėvas ir/ar motina yra smulkaus kūno sudėjimo, bet kūno masės indeksas normalus, greičiausiai gims mažo svorio vaikeliai, kurie kartais neįtilps į vaisiaus auginimo ar naujagimio svorio kreives.
Apie „skruzdėliukus”
Gimus naujagimiui, kartais galime matyti, kad jis ilgas, liesas, galvutė didelė. Tai vėlyvoji, asimetrinė hipotrofija, atsiradusi dėl sutrikusių riebalų kaupimo. Tokia hipotrofija yra palankesnė tolesnei mažylio raidai. Tačiau, kai gimsta simetriškai atrodantis, liesas vaikelis, mažutė ir galvelė - tai rodo sutrikusį visų ląstelių vystymąsi, taigi ir smegenų ląstelių (o tai gali nulemti įvairius tolesnės raidos sutrikimus). Tokiems naujagimiams po gimimo ypač atidžiai stebimas cukraus kiekis kraujyje. Jei jis per mažas ir nepasiseka koreguoti ankstyvu, ypač dažnu žindymu, tai tuomet palaikoma gliukozės lašine infuzija. Žemas cukraus kiekis - hipoglikemija - tokiems naujagimiams yra pavojinga, nes gali pažeisti smegenis ir tolesnė tokio vaikelio raida taip pat gali sutrikti.
Hipotrofiški mažyliai neturi pakankamai riebalų atsargų poodiniame sluoksnyje, dėl to jie labai jautrūs atvėsimui, kurį visiškai nesunkiai toleruoja išnešioti, normalaus svorio naujagimiai. Jei „skruzdėliukams” nepakanka šilumos ant mamytės krūtinės, tai tokiems mažyliams gali prireikti papildomų šilumos šaltinių - šildomų čiužinių ar lempų, o kartais net inkubatorių. Jų elgesys, jei nėra gretutinių ligų, būna toks pat kaip išnešiotų, jie aktyvūs, nori ypač dažnai valgyti, kartais būna piktoki. Gal pyksta, kad teko pabadauti?
Kai vaisiaus hipotrofija nustatoma tiriant echoskopu, mamytės ir tėveliai labai sunerimsta. Natūraliai kyla klausimas - ar echoskopiniai matavimai patikimi. Echoskopinio tyrimo tikslumas su leistina 10 proc. paklaida yra 94 proc. Tai labai patikimas tyrimas, bet kaip visur ir visada gali būti klaidų. Viskas priklauso nuo to, kaip atliktas matavimas: nuo kurios iki kurios sienelės, ties kuria vieta, kokiu kampu ir pan. Svarbu ir kokio naujumo ir tobulumo ultragarsinio tyrimo aparatas, kokios jo kompiuterinės programos. Patarimas būtų paprastas - džiaugtis, kai matavimai atitinka normą, būti dėmesingiems, kai nuo normos stebimi nukrypimai, bet visada palikti sau viltį, jog gali būti klaida ir vaikelis gims normalaus svorio.
Šiais laikais stebimas ne tik vaisiaus kūnelio augimas echoskopu, bet atliekama ir doplerometrija, t.y. pastebėjus sulėtintą vaisiaus augimą, stebima ir smegenų kraujotaka. Pastebėjus nepageidaujamus pakitimus smegenų kraujotakoje, jei yra ir vaisiaus hipotrofija, provokuojamas gimdymas. Dažniausiai atliekama skubi cezario pjūvio operacija net esant neišnešiotam vaisiui.
Apie „galiūnus”
Dažnai motinos klausia, ar gerai gimdyti natūraliais takais didelio svorio naujagimį. Reikia visada laikytis taisyklės, kad natūraliais takais ir be komplikacijų praėjęs gimdymas ir gimimas - didelė laimė ir sėkmė tiek motinai, tiek naujagimiui.
Ypač paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad daugiau 4 kg gimusį naujagimį reikia kažkaip ypatingai maitinti, kad jam nepakaks motinos pieno ir reikia duoti papildomai mišinuko arba net košę nuo 3 mėnesių. Naujagimiams „galiūnams” galioja tos pačios maitinimo taisyklės, kaip ir gimusiems normalaus svorio. Juos reikia pažindyti po gimdymo per pirmas 2 valandas ir maitinti kas 1,5-2-3 val. pagal naujagimio poreikį, nedarant pertraukų naktį. Papildomą maitinimą reikia pradėti nuo 6 mėnesių, tęsiant žindymą tokiu pačiu ritmu.
Įsitikinimas, kad didelio svorio kūdikiui reikia daugiau maisto, įsigalėjęs ir tarp pačių medikų, ypač vyresnės kartos. Jie pasilikę prie senų žinių, kai medikai buvo mokinami maitinti kūdikius jau nuo antros savaitės pagramdant obuoliuko, nuo trečio mėnesio - duodant košę. Mamos tada pasikliovė medikų žiniomis. Joms buvo draudžiama žindyti kūdikius naktį, kad „pailsėtų skrandukai”. Daugybė patarimų, slopinančių pieno gamybą, padarė savo darbą. Mišiniais ir košėmis primaitinti kūdikiai miegodavo ir miega ilgiau. Sunkų, jų virškinimo sistemai tik labai pusėtinai pritaikytą maistą, jie virškina 3-4 valandas. Žindomas kūdikis nori valgyti dvigubai dažniau, nes motinos pienas suvirškinamas per 2 val., o motinos organizmą būtina stimuliuoti, kad skirtųsi hormonas, užtikrinantis pieno gamybą, kas 2-3 val. Deja, labai dažnai dažnas kūdikio noras žįsti, ypač „dručkio”, yra interpretuojamas kaip maisto trūkumas ir nemotyvuotai pradedamas primaitinimas mišinuku ar košėmis.
Vienos šeimos vaikai būna skirtingi - ir ūgiu, ir svoriu, ir charakteriu. Gimdamas vaikas „atsineša“ abiejų tėvų ir senelių genetiką. Net ir dvyniai gali augti ir vystytis skirtingai. Taigi, vienos šeimos seserys ir broliai nebūtinai turi vienodai priaugti svorio. Yra pastebėta, kad dažniausiai daugiau svorio per mėnesį priauga gimusieji mažesnio svorio kūdikiai. Tačiau ne visada. Ūgio ir svorio skalės, kuriomis vadovaujasi pediatrai, turi labai dideles ribas. Pavyzdžiui, nieko keista, kad sulaukęs pusės metų vienas vaikas sveria 6, o kitas - 8 kg.
Naujagimis, gimęs mažesnio nei 2,5 kg svorio, laikomas mažo gimimo svorio, mažiau 1,5 kg - labai mažo gimimo svorio, o mažiau 1 kg - ypatingai mažo gimimo svorio. Medikų žargonu, naujagimis, kuris neatitinka gimimo svorio pagal nėštumo trukmę, vadinamas hipotrofišku. 4 kg ir daugiau sveriantys naujagimiai laikomi didelio gimimo svorio. Kartai jie vadinami hipertrofiškais arba makrosomiškais - ypač sveriantys 4,5 kg ir daugiau, o 5 kg ir daugiau - tiesiog gigantais.
Vos gimęs kūdikis netenka 3-8 proc., kartais iki 10 proc. savo kūno svorio. Pavyzdžiui, gimęs 3 kg pirmomis dienomis gali sverti 2,8 kg. Tai fiziologinis svorio sumažėjimas, kurio nereikia baimintis. Naujagimio svorisGimimo svoris toks, koks buvo gimimo akimirką, „grįžta“ apie 10 gyvenimo parą.
Mėnesio kūdikio svorio prieaugis skaičiuojamas nuo jo gimimo svorio. svoris didėja vidutiniškai 700-800 g per mėnesį;• 6-12 mėn. - 400-500 g per mėnesį.
Jei svoris neaugaKartais gali būti, kad maitindama tik savo pienu mama nepastebi, jog kūdikis nepriauga pakankamai svorio, bet tai turėtų pastebėti vaiko gydytojas. Būna, kad tėvai nieko nenujaučia: vaikas ilgai žinda, auga ramus, o pasvėrus poliklinikoje paaiškėja, kad svorio beveik nepriauga. Tokį kūdikio „ramumą“ galima paaiškinti: gaudamas pieno tik gyvybei palaikyti, badaujantis organizmas taupo energiją ir tampa labai ramus, vangus. Tačiau svorio priaugama per mažai ne tik todėl, kad vaikui trūksta maisto.Per mažai svorio galima priaugti dėl įgimtos patologijos: širdies ydos, medžiagų apykaitos sutrikimų. Labai ilgai badaujančio kūdikio akys atrodo labai didelės, ausytės pasidaro tarsi peršviečiamos, pirščiukai balti su melsvu atspalviu, o kojyčių odelė sudribusi, jose matyti skersinės raukšlės. Veidas atrodo kaip senuko. Šie požymiai pastebimi, kai vaikui vystosi didelė hipotrofija (t. y. didelis svorio trūkumas).
Greičiausiai besivystantis žmogaus organas yra smegenys. Smegenų ląstelės sparčiausiai dauginasi pirmais gyvenimo mėnesiais, todėl gera vaikelio mityba labai svarbi fizinei ir psichinei sveikatai.
