Rugsėjis daugeliui mokyklą ar studijas pabaigusių jaunuolių reiškia ne tik naujo gyvenimo pradžią, bet ir naujus įsipareigojimus. Visi jaunuoliai, kurie šią vasarą baigė gimnazijas, profesines mokyklas ar studijas, iki rugpjūčio pabaigos buvo draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad iki šiol jiems nereikėjo mokėti įmokų - tai už juos darė valstybė. Vis dėlto, jei iki rugsėjo pabaigos jie nepradės mokytis, dirbti arba nebus užsiregistravę Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiai, privalės PSD įmokas mokėti patys. „Sodra“ jau išsiuntė pranešimus tiems, kuriems gali tekti savarankiškai sumokėti PSD įmokas už rugsėjį. Ar gavote tokį pranešimą, galite pasitikrinti prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros www.sodra.lt/gyventojui.
Minimali vieno mėnesio PSD įmoka šiais metais siekia 38,74 Eur. Savarankiškai PSD besidraudžiančių žmonių įmokos mokamos kiekvieną einamąjį mėnesį iki mėnesio pabaigos. Privalomojo sveikatos draudimo įmokas turi mokėti visi nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys. To reikia tam, kad žmogus galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, turėtų teisę į kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones ir kita.
Tačiau ne visi žino, kad tam tikrais atvejais tėveliai yra draudžiami valstybės, ir nepasidomi, ką reikia padaryti, kad šis draudimas galiotų. Svarbu žinoti, kad valstybės lėšomis socialiai pažeidžiamų grupių gyventojai draudžiami tik tuo laikotarpiu, kai nedirba ir negauna jokių pajamų nei Lietuvoje, nei kurioje nors Europos Sąjungos šalyje.
Didžiajai daugumai mūsų šalies gyventojų - dirbančių ar draudžiamų valstybės lėšomis - kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl draustumo patvirtinimo nereikia, nes ligonių kasa gauna duomenis iš Gyventojų registro, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos darbo biržos, iš moksleivių ir studentų registrų ir kitų valstybės institucijų. Tačiau yra tokių gyventojų grupių, kurių duomenys nekaupiami jokiose informacinėse sistemose, todėl tokie asmenys turėtų patys pasirūpinti duomenų pateikimu ir kreiptis į ligonių kasas dėl PSD galiojimo.
Specialistai primena, kad tokių dokumentų nepateikusiųjų gydymo įstaigose gali laukti netikėtumai. „Būna atvejų, kai gyventojai tik gydymo įstaigoje išsiaiškina, kad yra nedrausti PSD ir jiems negali būti suteiktos kompensuojamos paslaugos. Dažniausiai tai būna niekur nedirbantys ir auginantys nepilnamečius vaikus tėvai arba nedirbančios būsimos mamos. Šių grupių gyventojai turi teisę į draudimą valstybės lėšomis, tačiau automatiškai netampa drausti, todėl jiems reikia kreiptis į ligonių kasą.
Ar reikia mokėti PSD, jei auginu vaiką?
Tėvams, auginantiems vaikus, reikia įsidėmėti, kad teisę į PSD valstybės lėšomis turi vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vieną vaiką iki 8 m., ar vienas iš globėjų, šeimoje globojantis vieną vaiką iki 8 m. Taip pat šią teisę turi vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų, ar vienas iš globėjų, šeimoje globojantis 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų, kol vyriausiam vaikui sukanka 18 m.
Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad tam tikrais atvejais gyventojai, norėdami nemokamai gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir išvengti nesusipratimų gydymo įstaigose, turėtų atvykti į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir pateikti reikiamus dokumentus dėl draustumo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) patvirtinimo. Tai leis gydymo įstaigoms išvengti nesklandumų, o pacientui nereikės mokėti už paslaugas, kurios jam turėtų būti teikiamos nemokamai.
Norint, kad vienam iš tėvų PSD būtų suteiktas, būtina TLK pateikti prašymą apdrausti, nurodant jame savo ir vaikų duomenis. Tai galima padaryti ir neatvykus į ligonių kasą - reikia užpildyti prašymą, kurio forma skelbiama ligonių kasų interneto svetainėje. Užpildytą prašymą į ligonių kasą galima atsiųsti paštu arba el. paštu.
Tėvai tarpusavyje turi susitarti, kuris bus apdraustas valstybės lėšomis. Tas, kuris pageidauja tokio draudimo, teritorinei ligonių kasai privalo pateikti vaiko (vaikų) gimimo liudijimo originalą (liudijimų originalus) ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kol tėvai nesikreipia į ligonių kasą, ši neturi informacijos, kuris iš tėvų pasirinko draudimą valstybės lėšomis.
Auginantiems vaikus duomenų pateikimui parengta speciali prašymo forma, kurią galima rasti VLK bei bet kurios TLK interneto svetainėje.
„Šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų ar įtėvių, auginantis vaiką iki aštuonerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų, PSD valstybės lėšomis draudžiamas pagal asmens prašymą. Vienas tėvų gali būti apdraustas valstybės lėšomis iki kol vaikui sukaks 8 metai. Jei šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų. Tačiau abiem atvejais vienas iš tėvų, pageidaujantis būti draudžiamas valstybės lėšomis, turi informuoti ligonių kasas apie savo pasirinkimą. PSD galiojimas suformuojamas pagal prašyme pateiktus duomenis visam Sveikatos draudimo įstatyme numatytam laikotarpiui, t. y. prašymo nereikia pildyti kasmet. Tačiau, jei šeimoje gimsta kitas vaikas arba tais atvejais, kai teisę į draudimą valstybės lėšomis norima perduoti kitam tėvui, dėl anksčiau nustatyto PSD laikotarpio tikslinimo (pratęsimo) į ligonių kasas reikėtų kreiptis pakarotinai", - sako N. Jelenskienė.
Valstybės lėšomis taip pat gali būti draudžiamas vienas iš globėjų (rūpintojų), nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju (rūpintoju), šeimoje globojantis vaiką iki aštuonerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų ir pageidaujantis būti draudžiamas valstybės lėšomis, nes nedirba. Šiuo atveju ligonių kasom reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius pripažinimą globėju (rūpintoju) ir globos (rūpybos) laikotarpius (teismo nutartį, sprendimą, kitą vykdomąjį dokumentą).
Valstybės lėšomis draudžiami ir slaugantieji neįgalius vaikus. Šiuo atveju į ligonių kasas turėtų kreiptis šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių), slaugantis namuose vaiką invalidą, arba draudžiamasis globėjas ar rūpintojas, nustatyta tvarka paskirtas globėju (rū...
Pagal LR sveikatos draudimo įstatymą, auginant vaiką iki 8 metų, vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų gali rinktis, kuris bus draudžiamas valstybės lėšomis. Jeigu šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų.
Tik vienas iš tėvų, pageidaujantis tokio draudimo, ligonių kasai turi pateikti vaiko gimimo liudijimą ir savo tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Jei laiku neatvykus į ligonių kasą susitvarkyti draudimo, atsiranda nepatogumų gydymo įstaigoje - pirmiausia tokie tėvai siunčiami į ligonių kasą ir tik paskui jiems suteikiamos ligonių kasų apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos.
PSD nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu
Pirmiausia į TLK turėtų atvykti niekur nedirbančios, kūdikio besilaukiančios moterys. Jos bus apdraustos PSD valstybės lėšomis nėštumo laikotarpiu - 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo bei 56 dienas po gimdymo.
Kad būtų patvirtintas nėščiosios draustumas privalomuoju sveikatos draudimu, pirmiausia reikia pateikti teritorinei ligonių kasai savo asmens tapatybę liudijantį dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę) ir sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą, (pažymoje turi būti nurodytas nėštumo laikas (savaitėmis) ir numatoma gimdymo data).
Dažniausiai pasitaiko atvejų, kai darbo biržoje registruotos nėščiosios, iš gydytojo gavusios pažymą apie nėštumą, pristato ją darbo biržai, bet tokios pažymos nepateikia teritorinei ligonių kasai. Toks statusas įgyjamas atvykus į teritorinę ligonių kasą ir pateikus atitinkamą pažymą.
Nėščiosioms, kurioms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos, pagimdžiusioms vaikelį kreiptis į ligonių kasas nereikia, kadangi jos ne vėliau kaip per 14 dienų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos parašo prašymą darbdaviui suteikti vaiko priežiūros atostogas, kurios gali trukti iki vaikui sukaks treji metai.
Praėjus 56 dienoms po gimdymo, nedirbanti mama draudžiama nemokamu sveikatos draudimu.
PSD studijuojantiems asmenims
Jeigu studentas mokysis nuolatinių (dieninių) studijų programose Lietuvoje, jam PSD įmokų mokėti nereikės. Dieninių studijų studentai privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami valstybės lėšomis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad studijuojančių neakivaizdžiai valstybė nedraudžia.
Jei studentas padarys studijų pertrauką ir išeis akademinių atostogų, tačiau liks studentų sąrašuose, jis toliau bus draudžiamas valstybės lėšomis, tad ir PSD įmokų mokėti nereikės.
Jaunuoliai, išvykstantys studijuoti į ES šalių ar kitų nurodytų šalių aukštąsias mokyklas pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, teritorinei ligonių kasai (TLK) turi pateikti mokymo įstaigos akademinės pažymos originalą ir asmens tapatybės dokumentą. TLK turi būti pateikiama oficiali akademinė pažyma firminiame aukštosios mokyklos blanke, kuri patvirtina, kad žmogus šioje mokykloje studijuoja. Tokia pažyma teikiama kasmet, kol tęsiamos studijos, nes PSD galioja vienerius mokslo metus.
Jaunuolių gaunami kvietimai studijuoti, net jei jie yra oficialūs, nėra laikomi studento statusą patvirtinančiu dokumentu. Išvykstantys studijuoti kviečiami pasirūpinti nemokama Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK), kurią išduoda TLK. Kortelė garantuoja, kad prireikus bus suteikta būtina medicininė pagalba visose ES šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje.
Lietuvos piliečiai, kurie išvyksta studijuoti į kitas šalis (pvz., JAV), nėra draudžiami valstybės lėšomis. Svarbu prisiminti, kad kitose šalyse studijuojantys jaunuoliai savo sveikatos draudimu turi pasirūpinti patys ir draustis privačioje draudimo bendrovėje. Antraip už gydymą svečioje šalyje reikės mokėti patiems.
Studentams, išvykstantiems į užsienio universitetus pagal mainų programas, galioja tokia pati tvarka, kaip ir nuolat užsienyje studijuojantiems jaunuoliams. Jei vykstama į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, PSD mokėti nereikės, o tose šalyse studentas galės naudotis medicinos paslaugomis. Tuo tarpu vykstantiems į kitas šalis reikėtų patiems pasirūpinti savo sveikatos draudimu - kitaip gali tekti mokėti už sveikatos paslaugas iš savo kišenės.
Kitos apdraustųjų PSD valstybės lėšomis grupės
Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme. Tai apima:
- Nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba turintys iki 2017 m. gruodžio 31 d.
- Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
- Pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m.
- Asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą - savivaldybės išduotą nukentėjusio 1991 m.
- Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d.
Taip pat atvykti į TLK dėl draudimo valstybės lėšomis turėtų ir slaugantieji neįgaliuosius.
Privalomasis sveikatos draudimas
Vadovaujantis LR sveikatos draudimo įstatymu, privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis gali būti draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje.
Primename, kad savo draustumą PSD galima pasitikrinti VLK interneto svetainės skyrelyje „Ar esate draustas?“.
