Nėštumas ir motinystė - tai nepaprastas, tačiau kartu ir iššūkių kupinas gyvenimo etapas. Šiuo laikotarpiu moterys gali susidurti su įvairiais emociniais sunkumais, tokiais kaip nerimas, baimė, liūdesys ar vienišumas. Viena iš keturių moterų, susilaukusių kūdikio Lietuvoje, patiria ryškius pogimdyminės depresijos (PD) simptomus. Laiku nesulaukus pagalbos, depresija gali tęstis, trikdyti ryšį su kūdikiu, savimi bei artimaisiais ir daryti įtaką viso gyvenimo kokybei. Pogimdyminės depresijos centras rūpinasi mamų ir jų šeimų emocine gerove, padeda lengviau įveikti sunkumus ir susigrąžinti motinystės džiaugsmą.

Esame specialistų komanda, kuriai rūpi, kad kiekviena mama jaustųsi išgirsta, suprasta ir palaikoma. Mamoms ir jų šeimų nariams teikiame nemokamas individualias ir grupines konsultacijas bei kitas psichikos sveikatos paslaugas. Edukuojame sveikatos priežiūros specialistus, kaip atpažinti ir suteikti tinkamą pagalbą moterims, patiriančioms pogimdyminę depresiją. Siekiame būti palaikymu moterims, kuriant kokybišką ir sklandžią motinystės patirtį, puoselėjant supratingą ir empatišką visuomenę, kurioje moteris nėštumo, gimdymo metu ir po gimdymo jaučiasi palaikoma ir emociškai saugi.

Psichologinės būsenos nėštumo metu

Laukdama mažylio, moteris patiria ne tik fiziologinius, bet ir reikšmingus psichologinius pokyčius. Moteris tampa motina - persvarstoma jos tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia. Nėštumas yra ypatingas moters gyvenimo etapas, kupinas fiziologinių, socialinių, psichologinių pasikeitimų bei lydimas įvairių emocijų. Gali susidaryti įspūdis, kad nėštumo laikas yra be galo šviesus ir moteris išgyvena tik pozityvias emocijas - laimę, džiaugsmą, viltį, prasmės pojūtį, bet dažnai šiame gyvenimo etape greta yra ir nerimas bei stresas. Nėštumo metu moters organizme vyksta daug fiziologinių pokyčių, kurie taip pat gali turėti poveikį nėščiosios psichikos būklei, tad padidėjęs nerimas ar depresiškumas gali glaudžiai sietis su besikeičiančia fiziologija.

Nerimas nėštumo metu pasireiškia įvairiomis formomis: nuo fizinių simptomų, tokių kaip pagreitėjęs širdies ritmas ar miego sutrikimai, iki psichologinių, pavyzdžiui, nuolatinio jaudinimosi dėl visko, kas gali nutikti. Gestacinio diabeto diagnozė, o tuo labiau - šios būklės valdymas, - kai kurioms nėščiosioms virsta tikru išbandymu, sukeliančiu daug streso bei provokuojančiu nuolatinį nerimą ir depresijos simptomus. Gestacinio diabeto sukelti gliukozės kiekio kraujyje svyravimai taip pat siejasi su nuotaikos, emociniais, elgesio pokyčiais. Dažnai tai susiję su neigiamomis emocijomis: nervingumu, nerimu, baimingumu, pykčiu, liūdesiu. Be to, tyrimai rodo, kad nuolatinis nerimas ir depresiškumas tik dar labiau leidžia įsismarkuoti gestaciniam diabetui, blogina šią būklę. Depresiškumas ir nuolat patiriamas nerimas nėštumo laikotarpiu gali padidinti pogimdyminės depresijos atsiradimo riziką. Tyrimai liudija, kad moterims, kurios turi gestacinį diabetą, pogimdyminė depresija pasireiškia net keturis kartus dažniau, palyginti su moterimis, kurioms gestacinio diabeto nėra. Nerimas, depresiškumas ir gestacinis diabetas glaudžiai susiję ir gali turėti skaudžių pasekmių tiek mamos, tiek vaiko psichikos sveikatai.

Besilaukdama vaikelio moteris tampa jautresnė, atrodo, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties. Antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti, priimti didelius informacijos srautus, žmonės gali pradėti varginti, erzinti, moteris gali jautriau reaguoti į reakcijas, komentarus. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu. Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikučiu. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios ir padės suprasti vaikelį.

Pokyčio išgyvenimas - lauktas ar netikėtas nėštumas. Kiekviena moteris reaguoja savaip, tačiau tai visada didelis įvykis, pakeičiantis gyvenimą. Dėl to kyla daug jausmų ir minčių apie tai, kaip keisis gyvenimas. Neužtikrintumas - kadangi dar nėra akivaizdžių požymių ir simptomų. Dažnai kyla minčių apie tai, ar aš tikrai laukiuosi ir ar viskas gerai. Tai skatina atidžiau stebėti savo kūną, užfiksuoti, kad ir mažiausius pokyčius, simptomus. Pirmaisiais mėnesiais būsimąsias mamas dažnai lydi nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmas - nėštumas atrodo vyksta ir „aš nieko negaliu padaryti“. Kartais bandoma atgauti kontrolę dažnai tikrinantis pas gydytojus, reguliuojant maistą, fizinį aktyvumą ir savo emocijas. Šiame etape labai svarbu įsivardyti, įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbant (suteikiant žodžius tam, kas vyksta), nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti. Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais. Didesnis susitaikymas dažnai ateina tada, kai moteris gauna patvirtinimą iš gydytojų, jog viskas gerai.

Pasakyti ar ne? Dažnai viduje kyla abejonių, kam ir kiek sakyti apie nėštumą. Svarbu mokytis išbūti, priimti tai, ko mes negalime kontroliuoti. Svarbu mokytis įsisąmoninti, kad tai tik laikinas etapas. Kartais padeda to, kas vyksta su mumis, įprasminimas. Didelis įsitraukimas į nėštumą ir „užsimiršimas“, kad laukiatės, keičia vienas kitą. Miego sutrikimai gali sukelti „lunatikavimo“ būseną. Padidėjęs jautrumas ir verksmingumas, kurį kartais moterys priima kaip „išskydimą“, silpnumą ir reaguoja į jį jausdamos gėdą bei kaltę. Tačiau būtent taip mes ruošiamės tapti jautriomis mamomis, kurios instinktyviai jaus savo mažylį ir galės atliepti jo poreikius. Nėštumas ir gimdymas skatina didesnį moterų jautrumą, keičiasi ryšys su išoriniu pasauliu, atsiranda sumišimas, kur esu aš, o kur vaikelis. Viena vertus, tai padeda užgimus vaikučiui susiformuoti tai būtinai sistemai mama-naujagimis, kita vertus, tai sukelia tokius vidinius dalykus kaip per didelis įsitraukimas į santykį ir visiškas savęs užmiršimas arba per didelis nerimas ir nesąmoningas vaikelio atstūmimas.

Rūpesčio, palaikymo poreikis - kai siaučia vidiniai uraganai, svarbu palaikyti artimus santykius su vyru, kuriam galėtume išsakyti savo jausmus ir leisti pasirūpinti, pagloboti. Kūne vykstančius pokyčius mums lengviau priimti kaip vykstančius savaime, tačiau tai, kas vyksta su mūsų psichika, su mūsų emocijomis, atrodo, kad yra mūsų „klaidos“, esame kalti, negalėdami jų kontroliuoti. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti ryšį su vaiku. Tai priimti nelengva, bet labai svarbu. Sumažėja nerimas dėl galimo persileidimo. Žinia, kurią žino vis daugiau žmonių, kartais leidžia lengviau prisitaikyti prie naujos „būsenos“. Gali pasikeisti poros santykiai. Viena vertus, norisi palaikymo, rūpesčio, paguodos sunkiu momentu, o kita vertus, moteris ima galvoti, jog vyras negali iki galo suvokti ir išjausti to, kas darosi moters viduje. Jėgų ir emocijų antplūdis, kurį dažnai lydi pagerėjusi fizinė savijauta. Vaikelio judesiai ir vaizdas ultragarso metu atneša įsisąmoninimą, kad viduje gyvena mažylis. Suintensyvėja ryšys su vaiku. Mama pradeda su juo kalbėti, reaguoti į jo judėjimą, jam priskirti tam tikras charakterio savybes. Pradedantis ryškėti pilvukas sukelia dvejopus jausmus. Kartais moteris gali imti didžiuotis, o kartais jaustis nesaugiai, kad visi kiti gali pamatyti tai, kas intymu. Tai labai geras laikas stebėti, kas jums patinka, kas traukia, domina, kada ir kaip pailsite. Kas yra tie žmonės gyvenime, su kuriais atsigaunate. Didėjantis fizinis krūvis ir atsirandantis nuovargis pradeda vis labiau „dalyvauti“ gyvenime. Tampa vis sunkiau dirbti, pradeda kilti noras sumažinti dienos intensyvumą, stimuliaciją. Dažnai pradeda lėtėti tiek fizinis, tiek vidinis tempas. Pradeda keistis interesai. Tai, kas anksčiau domino, gali nebedžiuginti ir nebedominti. Kuriasi unikalus mamos ir mažylio santykis, kokio pasaulyje daugiau nėra. Į tai, kaip keičiasi mūsų gyvenimas, galime reaguoti su baime ir bandymu susigrąžinti praeitį, arba išnaudoti tai kaip galimybę paleisti kažką savo gyvenime. Stiprėjantis ryšys su mažyliu ir jo pažinimas, vis didesnis suvokimas jo, kaip atskiro žmogaus, vis dažniau paskatina galvoti apie gimdymą. Nėštumo suteiktos atostogos gali būti puiki erdvė pasilepinti ir pasibūti su savimi, su savo fantazijomis ir laukimu. Jautrumas, emocionalumas ir iškilęs nesaugumas sukuria santykių jautrumą su kitais, ypač vyru. Jei nesaugu, mes ieškome požymių, rodančių, kaip vyras reaguoja į mus, ar nesumažėjo mūsų patrauklumas jo akyse. Dėl to moteris gali įsižeisti, supykti, įsiskaudinti dėl tokių frazių ar veiksmų, kurie anksčiau nekliūdavo. Pabūkite su savimi, mokykitės atpažinti, ką jaučiate, kad apie tai galėtumėte pasakyti savo artimiesiems. Skirkite laiko bendravimui su jums artimais žmonėmis. Ryšys ir palaikymas labai svarbūs tiek su vyru, tiek su kitomis moterimis, kurios gali padėti įsivardyti ir pasidalyti tuo, kas vyksta. Artėjant gimdymui, kyla įvairiausių su juo susijusių jausmų. Dažniausiai gimdymo laukiama su nerimu, baime, kad skaudės, kad situacija bus nevaldoma. Kyla minčių apie tai, kaip gimdymas pakeis poros santykius, jei kita poros pusė dalyvaus gimdyme. Dažnai gali aplankyti mintis apie laikotarpį po gimdymo, kurio galima laukti nusiteikiant gražiam laikui, arba kyla įvairių baimių dėl emocijų ir buities po gimdymo. Dažnai moteris ima galvoti, jog vyras, kad ir kaip ją palaiko, vis tiek iš esmės negali pajausti ir patirti to, ką patiria ji. Tai gali gąsdinti, kelti nesaugumo jausmą, „kaip pasikeis mūsų santykiai?“, „ar sugebėsiu skirti dėmesio vyrui?“, „ar jis mane mylės, kai būsiu mama?“ Atsirandantis atstumas gali gąsdinti. Šiuo metu dažnai vėl suintensyvėja emocijų bangavimai, jautrumas, pažeidžiamumas. Tai natūralus vidinis pasiruošimas vaikelio atėjimui. Psichika ir kūnas ruošiasi tam, kad užgimus vaikeliui jūs žinotumėte, ką daryti, ir užsimegztų intuityvus ryšys. Informacija gali padėti, nuraminti, tačiau gali ir dar labiau sudirginti. Domėkitės atsakingai. Išsirinkite jums tinkamus mokymus, kursus, informacijos šaltinius, tačiau neapsikraukite informacijos gausa. Fiziškai darosi sudėtinga, dėl to baimę gimdyti dažnai pakeičia nekantrumas. Šio ypatingo momento laukimas yra labai svarbus ir kartu reikalaujantis sąmoningumo bei išbuvimo. Leiskite sau būti namuose, atsiribokite nuo visko, ko šiuo metu nenorite, ir kartu stebėkite savo mintis, jausmus. Jei galvoje sukasi nerimastingos, gąsdinančios mintys ir fantazijos, pravartu prisiminti įvairius relaksacijos, meditacijos bei vizualizacijos metodus. Su vyru skirkite laiko vienas kitam, sutvirtinkite ryšius, pakalbėkite apie savo baimes ir lūkesčius vienas kitam. Poros santykiai yra pagrindas, nuo kurio priklauso jūsų psichologinė būsena po gimdymo.

Pogimdyminės depresijos prevencija ir pagalba

Pogimdyminė depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar laikotarpiu po gimdymo. Šis sutrikimas pasaulyje paveikia apie 10-15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų ir apie 4-10 proc. vyrų. Remiantis Lietuvoje atlikta apklausa „Mano gimdymas“, per pastaruosius trejus metus kasmet reikšmingus depresijos po gimdymo simptomus patiria apie 22-24 proc. moterų. Depresija po gimdymo gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo. Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui.

Melancholija po gimdymo gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių), praeina savaime. Išgyvenant melancholiją po gimdymo, būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus. Pajautus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos. Negydoma depresija po gimdymo gali labai pasunkėti ir būti pavojinga gyvybei.

Psichozė po gimdymo išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, yra gerokai retesnė. Tai kur kas sunkesnė neseniai gimdžiusios moters būsena. Artimieji tai nesunkiai pastebi, nes moteris pradeda elgtis neįprastai ar net keistai (gali matyti ir girdėti tai, ko nėra, visiškai nesidomėti arba neadekvačiai elgtis su kūdikiu, būti stipriai užsisklendusi ir atsiribojusi, vangi arba, priešingai, nustoti miegoti, tapti perdėtai energinga, netinkamu metu arba nuolatos užsiimti namų ruošos darbais).

Nerimo sutrikimas - intensyvus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdienei veiklai. Potrauminio streso sutrikimas išsivysto po trauminės gimdymo ar laikotarpio po gimdymo patirties. Jei yra kilę minčių žaloti save ar kūdikį, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.

Psichologinės pagalbos formos ir paslaugos Lietuvoje

Pogimdyminės depresijos centras teikia įvairias paslaugas, skirtas palaikyti moterų ir jų šeimų psichikos sveikatą nėštumo metu ir po gimdymo. Viena iš svarbiausių paslaugų yra psichoedukacinė grupė nėščiosioms ir moterims po gimdymo, turinčioms nerimo požymių. Ši grupė apima 12 susitikimų, skirtų suteikti žinių ir įgūdžių, padedančių geriau suprasti ir valdyti emocinius iššūkius.

Taip pat organizuojama psichoedukacinė grupė tėčiams, turintiems pogimdyminės depresijos ar nerimo požymių. Ši grupė vyksta nuotoliniu būdu ir apima 8 susitikimus. Be to, teikiama individuali pagalba šeimoms, apimanti psichologinį konsultavimą (6 kartai asmeniui, 20 asmenų), psichoterapiją (16 kartų asmeniui, 10 asmenų), kognityvinę elgesio hipnoterapiją (4 kartai asmeniui, 8 asmenys) ir vienkartinį psichologinį konsultavimą (1 kartas asmeniui, 45 asmenys).

Psichikos sveikatos sutrikimų prevencijai organizuojamas nuotolinis paskaitų ciklas tėvams. Nuo 2024 m. vykdomas projektas, kurio tikslas - išbandyti ir taikyti Lietuvai naują emocinės paramos ir pagalbos paslaugų modelį šeimai, susidūrusiai su psichikos sveikatos sunkumais po vaiko gimimo. Šio projekto veiklos apima inovatyvaus savitarpio pagalbos grupės modelio kūrimą ir jo išbandymą, skirtą PD prevencijai, taikant jį mamoms su kūdikiais pilotiniuose miestuose (Tauragėje, Druskininkuose ir Šilalėje). Taip pat teikiamos šeimų psichologinės konsultacijos nėštumo metu ir po gimdymo tėvams bei šeimos nariams, patiriantiems psichikos sveikatos sunkumų. Konsultacijos vyksta gyvai Vilniuje arba nuotoliniu būdu.

Nuo 2023 m. vykdomas projektas „Žvelk Giliau“, kurio tikslas - didinti visuomenės narių žinias, keisti nuostatas, susijusias su motinystės ir tėvystės psichikos sveikata, skatinti tolerantišką elgesį psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų patiriančių asmenų ar jų artimųjų atžvilgiu. Projekto veiklos apima informacinių ir šviečiamųjų, kultūrinių renginių organizavimą, susitikimus, diskusijas ir pokalbius.

Nuo 2022 m. vykdomas projektas, kurio tikslas - pradėti naują Lietuvoje psichologinio pasirengimo tėvystei praktiką ir vykdyti pogimdyminės depresijos (PD) prevenciją, rengiant nuolatines, periodines, nemokamas pasiruošimo gimdymui ir tėvystei paskaitas besilaukiančioms šeimoms / moterims. Vykdytos veiklos apima paskaitas tėvams („Psichologinis poros pasirengimas gimdymui“), psichologo konsultacijas ir savitarpio pagalbos grupes nėščiosioms ir moterims po gimdymo, naudojant dailės terapijos metodus.

Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje (1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt).

Siekiant pagerinti asmens sveikatos priežiūros specialistų gebėjimus, 2024 m. buvo tobulinama kvalifikacijos kėlimo programa, skirta atpažinti ir teikti pagalbą nėščiosioms, gimdyvėms ir mamoms (tėvams), esant pogimdyminės depresijos simptomams. Parengtos ir įgyvendintos kvalifikacijos kėlimo programos, parengtos rekomendacijos medicinos psichologams.

Kaip pasirūpinti savimi nėštumo metu ir po gimdymo

Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo. Svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius savo jausmus ir padėti sau pratintis būti mama nereikalaujant iš savęs per daug. Pirmą mėnesį po gimdymo geriausia niekur neskubant, visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai mažina tikimybę išsivystyti moters depresijai po gimdymo.

Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad kai kada mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Šis poreikis labai svarbus, jei norite išvengti pykčio priepuolių ir kaltės. Socialiniai ryšiai, ypač santykiai su partneriu, yra vienas iš esminių veiksnių, turinčių didelę įtaką mamos emocijoms. Moters nesaugumą tapus mama neretai sustiprina ir santykių krizė gimus vaikui. Didžioji dalis porų išgyvena santykių pokyčių, moterų gebėjimas susitvarkyti su emociniais iššūkiais poroje smarkiai sumažėja.

Žindymas yra svarbus procesas, kurio metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti teigiamų emocijų antplūdį būnant su mažyliu. Jei žindyti negalite, stenkitės turėti kuo daugiau oda prie odos kontakto. Adekvatūs lūkesčiai sau - motinystė yra didelis gyvenimo pokytis. Tai procesas, kurio metu ieškoma ryšio su vaiku, mokomasi susidėlioti gyvenimo režimą iš naujo, atlikti naują mamos vaidmenį.

Judėjimas: vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Kvėpavimas ir mityba taip pat svarbūs. Kitų pagalba yra neatsiejama dalis - motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“. Konsultuodami artimuosius, mokysime savarankiškai organizuoti pagalbą PD požymius patiriančiai mamai. Tikime, kad kiekvienas šeimos narys turėtų žinoti, kaip padėti PD patiriančiam artimajam bei vertinti emocinius sunkumus kaip visos šeimos patirtį.

Jei jaučiate nerimą, liūdesį, įtampą ar emocinį išsekimą nėštumo metu ar po gimdymo, svarbu žinoti, kad pagalba yra galima ir jos ieškoti - visiškai normalu. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą galite rasti svetainėje psichikos-sveikata.lt, kur pateikiama informacija apie nemokamas psichikos sveikatos paslaugas Vilniuje ir kitas pagalbos galimybes sau ar artimajam. Taip pat kviečiame apsilankyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Higienos instituto sukurtoje svetainėje pagalbasau.lt/mamos-emocine-sveikata, kur rasite patikimą informaciją apie mamų emocinę sveikatą, savipagalbos priemones ir pagalbos kelius.

Jei su nerimu nėštumo metu nepajėgiama susitvarkyti, jeigu jis trukdo kasdienei veiklai, bet nesikreipiama pagalbos, tai gali turėti skaudžių pasekmių būsimos mamos psichikos sveikatai - padidėja rizika atsirasti pogimdyminiai depresijai. Nors nėštumo metu patiriamas nerimas dažnai sumažėja gimus vaikui ir po gimdymo, tačiau labai aukštas nerimo lygis nėštumo metu lemia pogimdyminę depresiją. Remiantis Amerikos psichologų asociacijos paskelbtu tyrimu, vaikai, kurių motinos nėštumo metu patyrė didelį stresą ar nerimą, vaikystėje ir paauglystėje gali turėti didesnę psichikos sveikatos ar elgesio problemų riziką.

tags: #psichologines #grupes #nescioms

• Sužinokite daugiau apie ikimokyklinio ugdymo įstaigą Telšiuose
• Pertvarka vaikų globos namuose
• Pirmieji savarankiški žingsniai
• Darbas Alytuje auklei
• Spalvinga pagalba mažiesiems