Kai kurie tėvai dar prieš vaikui gimstant žino, jog jis gims su širdies yda. Kiti tai sužino tik po kelių savaičių ar mėnesių jau gimus vaikeliui. Tačiau, nesvarbu, kada ši žinia išaiškėja, ji dažniausiai atneša nerimą ir kitus jausmus, su kuriais sunku susidoroti. Gauta reikalinga informacija ir pagalba gali pakeisti tai, kaip jūs jaučiatės.
Kas yra įgimta širdies liga?
Žodis „įgimtas“ reiškia „nuo gimimo“. Taigi įgimta širdies yda reiškia širdies apsigimimą, kuris atsirado nuo pat gimimo. Kiekvienais metais maždaug vienas iš 125 kūdikių gimsta su širdies yda. Beveik pusė iš jų turi nedidelius defektus, kurie susitvarko savaime be jokio gydymo. Dauguma likusiųjų yra sėkmingai gydomi operacijų ar vaistų pagalba.
Yra daugybė skirtingų širdies apsigimimų. Kai kurie vaikai gali turėti tik vieną, o kiti - dviejų ar trijų kombinaciją. Koks gydymas bus paskirtas jūsų vaikui priklausys nuo apsigimimo tipo ir sudėtingumo. Jūsų vaiko gydytojas turėtų sugebėti atsakyti į visus klausimus, susijusius su gydymu, kurio vaikui reikės.
Kas lemia širdies ligų atsiradimą?
Daugeliu atvejų, širdies defektų priežastis nėra žinoma. Širdis susiformuoja tarp šeštos ir dvyliktos nėštumo savaičių (taigi labai dažnai anksčiau, nei moteris supranta, jog laukiasi) ir tai yra tas laikas, kai defektai atsiranda. Yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti riziką, jog vaikas gims su širdies yda.
Ar tai paveldima?
Dauguma įgimtų širdies ydų yra nepaveldimos, bet tėvams, kurie turi vieną vaiką su širdies yda, yra šiek tiek didesnė (apie 3%) rizika turėti kitą vaiką su panašiomis problemomis. Yra keletas širdies ydų, kurios yra paveldimos, tokios kaip Marfano sindromas ir hipertrofinė kardiomiopatija.
Šiuo metu jau yra įmanoma ištirti kūdikio širdį dar esant jam gimdoje, atliekant vaisiaus echokardiogramą. Tai speciali ultragarso skenavimo rūšis, kuri gali aptikti svarbius apsigimimus vaisiaus širdyje jau 14-18 nėštumo savaitę. Kiekviena besilaukianti moteris, kuri jau turi vaiką su širdies yda, turi paprašyti savo gydytojo, atlikti šį tyrimą.
Išsiaiškinimas, kas yra blogai
Jei jūsų vaikui įtariama širdies yda, jūsų gydytojas, ko gero, paskirs atlikti keletą tyrimų vietinėje ligoninėje. Yra svarbu pasikalbėti su savo vaiku apie ėjimą į ligoninę, kad jis žinotų, ko gali tikėtis. Reikėtų tiesiog paprastais žodžiais paaiškinti, kad jo širdutė gali nedirbti visai teisingai ir kad gydytojas padės ją pagydyti. Jei jūsų vaikas jaučiasi gerai ir nejaučia jokių simptomų, reikėtų paaiškinti, kad tyrimai reikalingi tam, kad jis nesusirgtų, kai bus vyresnis.
Pirmiausia gydytojas pasvers vaiką ir pamatuos jo ūgį, patikrins jo lūpų, liežuvio ir pirštų spalvą, taip pat pulsą bei kraujo spaudimą. Gydytojas taip pat ištirs vaiko krūtinę ir naudodamas stetoskopą pasiklausys garsų, kuriuos sukelia dirbdama širdis, išsiaiškinti ar nėra ūžesių. Tolimesni tyrimai gali būti reikalingi, kad gydytojas galėtų nustatyti tikslią diagnozę.
Kiekvienas vaikas yra skirtingas, ir kol kai kuriems vaikams užtenka vieno iš minėtų tyrimų, tai kitiems gali prireikti jų visų. Tai priklauso nuo apsigimimo sudėtingumo. Tyrimai įprastai yra prižiūrimi pediatro ar pediatro-kardiologo. Visi tyrimai išskyrus širdies kateterizaciją gali būti atliekami kaip ambulatorinis gydymas.
Tyrimų metodai
- Elektrokardiografas: surenka elektrinius impulsus iš širdies ir parodo širdies ritmą ir dažnį. Elektrokardiograma parodo ar nei viena iš širdies kamerų nedirba sunkiau, nei įprasta. Metaliniai kontaktai arba lipnūs pleistro gabalėliai yra tvirtinami prie vaiko rankų, kojų bei krūtinės ir prijungiami prie įrašančio aparato. Elektrokardiograma yra neskausminga ir trunka apie penkias minutes. Vaikams, kuriems pasireiškia alpimas ir galvos sukimasis gali prireikti ilgesnio elektrokardiogramos įrašinėjimo (įprastai 24 val.) mažą elektrokardiogramos įrašymo aparatą, kuris gali būti prisegamas prie diržo ir naudojamas namuose.
- Krūtinės rentgenoskopija: tai leidžia gydytojams pamatyti širdies dydį ir padėtį, bei oro išsiplėtimą plaučiuose.
- Echokardiograma: tai ultragarsinis skenavimas (panašus į tą, kuris atliekamas nėštumo metu) naudojamas pamatyti širdies struktūrą bei tai, kaip ji veikia. Rankoje laikomas zondas, kuris skleidžia negirdimo garso bangas, padedamas ant vaiko krūtinės, pilvo ir kaklo. Garso bangos atsimuša ir grįžta atgal į zondą bei kompiuterį, kuris sukuria širdies bei kraujagyslių vaizdą, specialiame ekrane. Šis tyrimas yra neskausmingas ir nežalingas, įprastai trunka nuo penkiolikos minučių iki valandos, priklausomai nuo apsigimimo sudėtingumo.
- Širdies kateterizacija: tai labai efektyvus metodas diagnozuojant širdies apsigimimus. Šiuo metu tai naudojama ir gydant daugelį širdies defektų, kuriems anksčiau buvo atliekamos operacijos, pavyzdžiui uždarant angas ar plečiant susitraukusius vožtuvus. Jūsų vaikas bus paguldytas į ligoninę dieną prieš tyrimus ir įprastai jam teks pasilikti dvi naktis. Jeigu įmanoma, pasistenkite su juo likti per naktį, kad jis pamatytų pažystamą veidą pabudęs. Nepamirškite ligoninėje iš anksto paprašyti, kad jums būtų paruošta atskira lova. Prieš pat tyrimus jūsų vaikui bus skirta arba bendroji nejautra, arba migdomieji ir vietinė nejautra. Bet kuriuo iš šių atvejų jūsų vaikas nejaus skausmo viso tyrimo metu. Jūsų vaikas bus prijungtas prie elektrokardiografo , kad jo širdies ritmas būtų kontroliuojamas viso tyrimo metu. Kateteris bus įvestas į veną jo dešiniojoje kirkšnyje, su specialią adatą ar atlikus mažą pjūvį. Kateteris bus švelniai vedamas vena kol pasieks širdį. Ši kelionė bus matoma specialiame ekrane. Bus paimami kraujo pavyzdžiai iš širdies deguonies kiekiui pamatuoti ir patikrinti spaudimą kiekvienoje kameroje. Šio tyrimo metu gydytojas taip pat atliks angiokardiogramą arba angiogramą, kurios metu įleidžiami dažai į kateterį ir atliekant rentgeną matoma kaip kraujas teką per širdį. Šis tyrimas parodo visus struktūrinius apsigimimus tiek širdyje tiek venų bei arterijų tinkle. Kateterizacijos tyrimą paprastai trunka nuo vienos iki dviejų valandų. Jeigu jūsų vaikui buvo skirta vietinė nejautra jis gali pabusti bet kurio metu, bet dėka nejautros jis išliks mieguistas ir nejaus jokio skausmo. Kai kurie vaikai pabudę tyrimo metu mėgsta stebėti kateterį ekrane. Jie taip pat gali norėti kalbėtis su sesele kuri sėdės šalia jo visą laiką. Jai dėl kokios nors priežasties vaikas pradėtų jaudintis tyrimo metu gydytojas dar duos jam migdomųjų ir vaiką užmigs. Vaikai kuriems buvo skirta bendroji nejautra miegos viso tyrimo metu. Kai visi tyrimai bus atlikti ir kateteris ištrauktas seselė gražins jūsų vaiką į palatą. Dauguma vaikų išleidžiami namo jau kitą dieną, ir gali grįžti į savo įprastą ritmą. Pasistenkite savo vaiką kalbėti apie tai kas jam patiko būnant ligoninėje ir dėl ko bijojo ar nerimavo. Reikia turėti omenyje kad dažnai užtrunka išanalizuoti tyrimų rezultatus ir paskirti gydymą reikalingą vaikui. Kai tik sprendimas bus priimtas gydytojas paaiškins viską detaliai ir atsakys į klausimus kuriuos jūs turėsite.
Kokie yra ženklai?
Kiekvienas iš šių simptomų ar ženklų gali parodyti kad vaiko širdis nedirba teisingai ir kad jam gali būti reikalingi specialūs tyrimai.
Širdies ūžesiai
Tai gali būti ūžesiai, kurių priežastis yra turbulencija kraujui tekant per širdies vožtuvus į pagrindines kraujagysles. Dauguma ūžesių yra ne žalingi ir nėra jokių simptomų priežastis. Tačiau kartais ūžesiai yra širdies apsigimimo ženklas. Gydytojas, kuris tiria jūsų vaiką jums pasakys ūžesys yra nekaltas ar tai apsigimimas. Jei ūžesys yra neaiškus gali būti atliekami tolimesni tyrimai norint išsiaiškinti kas yra blogai širdiai.
Pasunkėjęs kvėpavimas (dusulys)
Kai kurie vaikai su širdies ligomis gali pradėti dusti. Tai gali atsitikti todėl, kad arba per daug kraujo patenka į plaučius, kurie yra perpildyti, arba dėl to kad nėra pakankamo deguonies kiekio kraujyje.
Mėlynumas
Kai kurių vaikų turinčių širdies sutrikimų oda turi melsvą atspalvį. Tai atsitinka dėl to kad tamsesnis kraujas kuriame yra mažiau deguonies pumpuojamas kūnu nepasiekiant plaučių ir negaunant daugiau deguonies. Mėlynumas arba cianozė yra susijusi su širdies problemomis jei lūpos ir liežuvis o taip pat visas kūnas yra melsvi.
Svaigulys arba alpimas
Svaigulys arba alpimas gali atsirasti keičiantis vaiko širdies ritmui ar nepratekant kraujui iš širdies į pagrindines arterijas. Kai kurie vaikai taip pat jaučia nuovargį ir energijos trūkumą. Tai atsitinka todėl, kad jų raumenys negauna pakankamai deguonies prisotinto kraujo.
Ką sutiksite ligoninėje?
Dauguma tėvų mano jog yra naudinga žinoti kas ką atlieka ligoninėje dar prieš jiems atvykstant. Jeigu jūsų vaikas yra pakankamai didelis jis ko gero taip pat norės žinoti kokie skirtingi žmonės juo rūpinsis.
- Gydytojai terapeutai ir chirurgai: Tai dauguma vaikų gydytojų kurie tikrina pirminius ydos požymius.
- Gydytojai stažuotojai: Gydytojai kurie atlieka kai kurias apžiūras ir tyrimus ir padeda pediatrui kardiologui, kardiochirurgui bei anesteziologui operacijos metu.
- Vyr. slaugytojas: Tai slaugytojas, kuris yra atsakingas už palatą ir kitus slaugytojus dirbančius joje.
- Pediatras kardiologas: Gydytojas kuris specializuojasi vaikų su širdies ydomis gydyme. Jis pažiūri jūsų vaiką ir paskiria reikalingus tyrimus, diagnozuoti tiksliai kas yra blogai su širdimi. Pediatras kardiologas bus pagrindinis žmogus atsakingas už jūsų vaiko priežiūrą ligoninėje ir vizitus ambulatorinėje klinikoje.
- Anesteziologas: Tai gydytojas, kuris atliks nejautrą jūsų vaikui, kad jis užmigtų (jeigu naudojama bendroji nejautra) ar mieguistas (naudojant vietinę nejautrą), tam kad operacijos metu vaikas nejaustų jokio skausmo. Operacijos metu anesteziologas prižiūri jūsų vaiko kvėpavimą.
- Kardiochirurgas: Šis gydytojas operuos jūsų vaiko širdį. Dar prieš operaciją jis paaiškins kas bus atliekama operacijos metu, o po to leis jums žinoti kaip ji pasisekė.
- Slaugytojas: Rūpinasi jūsų vaiko reikmėmis kol jis būna palatoje.
- Žaidimų terapeutas: Užima jūsų vaiką naudodamas žaislus, žaidimus, o kartais ir specialias lėles, padėti jiems suprasti kokie tyrimai ir gydymas bus atliekami. Tai leidžia vaikams pasijusti laisviau ir atsikratyti baimių susijusių su buvimu ligoninėje.
- Elektrokardiogramos specialistas: Atlieka jūsų vaiko širdies dūžių elektrokardiogramą.
- Rentgenologas: Atlieka jūsų vaiko rentgenoskopiją ir echokardiogramą.
- Intensyvios terapijos gydytojas: Tai vienas iš gydytojų, kuris prižiūrės jūsų vaiką intensyvios terapijos skyriuje.
- Socialinis darbuotojas: Žmogus kuris padės išspręsti šeimos problemas, taip pat ir finansinius nerimavimus, dėl jūsų vaiko ir nukreips jus į vietinius pagalbos centrus.
Prisiminkite, ligoninės personalas yra tam kad pagelbėtų jums, ir jie su malonumu atsakys į visus jūsų klausimus, nesvarbu kokie užsiėmę jie būtų, jie visada atras laiko pasikalbėti su jumis.
Susidorojimas su sudėtingais jausmais
Kai pirmąkart sužinote, jog jūsų vaikas turi širdies problemų, gali atsirasti nerimas dėl daugelio dalykų. Kaip tai paveiks jūsų? Kokia ateitis jo laukia? Kaip pasikeis jo gyvenimas? Ką reikėtų sakyti draugams bei artimiesiems?
Daug tėvų jaučiasi pikti, vieniši, panyra į depresiją ir nesugeba susidoroti su užklupusia žinia. Prisiminkite, jog jausti tokiu jausmus yra natūralu ir, ko gero, pa pasijusite geriau, jei pasistengsite išsikalbėti. Ašaros taip pat proceso dalis, kurios atsiranda dėl vaiko ligos, taigi nesigėdykite verkti tiek, kiek norisi - ir nesvarbu jūs vyras ar moteris.
Pasiruošimas operacijai
Jei jūsų vaikui reikalinga operaciją, jis, ko gero, bus paguldytas į ligoninę prieš keletą dienų. Tai leis jums susipažinti su nauja aplinka bei gydytojais ir slaugytojomis. Jei nesate tikras, kas vyks operacijos metu, paprašykite gydytojo paaiškinti, kuo operacija bus naudinga ir kokia yra rizika. Jums gali padėti iš anksto pasiruoštas klausimų sąrašas.
Kaip ir suaugusieji, taip ir vaikai, daug lengviau susidoroja su naujais įvykiais, jei jie žino, ko gali tikėtis. Taigi yra svarbu juos paruošti operacijai. Išsirinkite mėgstamiausią meškiuką ar kita pliušinį žaislą įsivaizduodami, jog jis serga širdies yda. Galite nupirkti vaikui žaislinį stetoskopą ir leisti vaikui klausytis meškiuko krūtinės, o paskui įsivaizduoti, jog suleidžiate meškiukui vaistų, kad jis užmigtų ir gydytojai galėtų pagydyti jo širdelę.
Priminkite vaikui mielus dalykus jam būnant ligoninėje - atneškite skirtingų žaislų, praleiskite su juo daugiau laiko. Svarbiausia, užtikrinkite jį, jog jūs liksite kartu su juo ligoninėje (jei turite galimybę) arba lankysite jį kasdien. Pasistenkite atsakyti į vaiko klausimus nuoširdžiai, tačiau pateikite atsakymus pozityviai. Pavyzdžiui, nesakykite, jog neskaudės, jei žinote, jog skaudės, kur kas geriau yra sakyti jog šiek tiek paskaudės, tačiau skausmas greitai praeis.
Operacijos metu
Kai kurios operacijos trunka tik keletą valandų, tuo tarpu kitos - kur kas ilgiau. Net trumpa operacija gali pasirodyti labai ilga, ir tai natūralu jaustis sunerimusiam tuo metu. Taip pat, jūs, ko gero, norėsite būti ligoninėje, tačiau pasistenkite tarpais išeiti i lauką, įkvėpti šviežio oro ar nueiti užkąsti. Aplinkos pakeitimas leis greičiau praleisti tą laiką ir bent trumpam nukreipti mintis.
Prisiminkite, dauguma vaikų lengvai atsigauna po operacijos.
Intensyvios terapijos skyriuje
Iškart po operacijos vaikas bus nuolat prižiūrimas gydytojų bei slaugytojų intensyvios terapijos skyriuje. Jūsų vaikas bus prijungtas prie specialios įrangos, kuri parodys pagerėjimą ir padės jam atsigauti kaip įmanoma greičiau. Iš pradžių galite pasijusti prislėgti, pamatę jį prijungtą prie daugybės vamzdelių, tačiau tai tik kelioms valandos ar dienai. Žinojimas, kuris įrengimas kam skirtas, gali padėti nusiraminti.
- Ventiliatorius: Jei operacijos metu buvo naudojamas dirbtinės širdies ir plaučių aparatas, vaikas bus prijungtas prie ventiliatoriaus - įrenginio, kuris padeda vaikui kvėpuoti, pumpuodamas orą į vamzdelį, patalpintą į trachėją per burną ar nosį.
- Elektrokardiografas: parodo širdies darbą.
- Vamzdeliai: įdėti į venas ir arterijas, kad paėmus kraujo mėginius, būtų galima nustatyti spaudimą jose. Vamzdeliai taip pat gali būti naudojami leidžiant vaistus, kurie pagelbės širdiai. Jis taip pat gali būti prijungtas prie lašelinės, kad gautų pakankamai skysčių pirmas 24 valandas.
- Drenavimo vamzdeliai: įvestas į krūtinės ląstą, kad kraujas iš audinių būtų surenkamas ir nesikauptų aplink širdį.
Maitinimo problemos
Kai kurie kūdikiai, sergantys širdies ligoms, dažnai dūsta, todėl juos sunku maitinti tiek krūtimi tiek iš buteliuko. Jei esate maitinanti motina, galbūt norėsite išspausti savo pieną ir slaugytoja duos jį jūsų kūdikiui per vamzdelį, įvestą per jo nosį į skrandį. Kai tik kūdikis jausis ...
Įgimtų širdies ydų slauga | Sužinokite apie vaikų širdies ydas
Konsultuoja kineziterapeutė Tatjana Matekonis:
5-6 mėnesiai:
Šiame amžiuje kūdikis jau sąmoningai barškina barškutį, visu delnu ima smulkesnius daiktus, perima iš vienos rankos į kitą. Mažyliui patinka žaislai, kuriuos lengva laikyti rankoje ir įsikišti į burną. Judantys, keičiantys spalvą ar skleidžiantys garsą žaislai šio amžiaus kūdikiams kelia didžiulį susidomėjimą. Jie puikiai skiria, iš kur sklinda garsas, ir pasuka galvytę. Ankstesniais mėnesiais išlavinti judesiai tobulėja, tampa vis labiau koordinuoti. Mažyliai pradeda verstis nuo nugaros ant pilvo. Kartais jau ir nuo pilvo ant nugaros. Gulėdamas ant pilvo, kūdikis išlaiko savo kūno svorį ant ištiestų rankyčių, juda ratu apie savo ašį. Kai kurie pereina į padėtį ant keturių ir bando sūpuotis, perkeldami kūno svorį nuo rankų ant kojų. Šešių mėnesių kūdikį galima po truputėlį pradėti sodinti. Kojyčių atrama tampa vis stipresnė. Šešto mėnesio pabaigoje statomas kūdikis jau remiasi visa pėda. Dauguma tokio amžiaus vaikų ima šliaužti.
Naudingi patarimai:
Vis dažniau pažaiskite „sėdam ir gulam“. Trumpam pasodinkite ir vėl paguldykite. Leiskite mažyliui atsiremti į pagrindą pėdomis - turite jausti jo atsirėmimą ar net atsispyrimą. Vis daugiau laiko leiskite kūdikiui būti ant grindų. Ten jis bus saugus ir galės laisvai bei nevaržomai judėti. Žaislus stenkitės dėti toliau nuo mažylio - taip skatinsite judėti ir jų siekti. Šiame raidos etape vaikučiai stebi, smalsauja, siekia pagriebti juos dominančius daiktus, todėl lavinimas nukreipiamas į įdomius buities daiktus, kurie ne tik skirtingų formų, bet ir skirtingų tekstūrų, spalvų.
7-8 mėnesiai:
Tokio amžiaus kūdikiai aktyvūs, judrūs, o judesiai ir padėtys labai įvairios ir gana individualios. Mažyliai vartosi nuo nugaros ant pilvo ir atgal, sukasi apie savo ašį, sėdi, stovi ant keturių, bando ropoti, atsisėsti ar net atsistoti. Mažyliai įvairiai bando savo kūno judėjimo galimybes, tyrinėja aplinką ir save, domisi žaislais, stebi žmones ir noriai bendrauja. Vaikas, gulėdamas ant nugaros, jau liečia savo kojytes, kiša jas į burną, liečia visą savo kūnelį. Stovėdamas ant keturių, mažylis jau gali paimti viena ranka žaislą, o kita ranka remtis į pagrindą. Atsiranda erdvės, jutimų, atstumo ir daikto svorio suvokimas. Vaikas pradeda griebti kitaip - daiktus bando imti nykščiu ir likusiais pirštais. Šio amžiaus kūdikiai labai mėgsta mėtyti jiems į rankas paduotus daiktus. Iš sėdimos padėties kūdikis jau geba pereiti į padėtį ant keturių. Kai kurie 8 mėnesių kūdikiai jau gali atsistoti, įsikibę į baldus. Šiuo tarpsniu vaikučiai vis mažiau nori būti horizontalioje padėtyje.
Naudingi patarimai:
Suteikite vaikui galimybę laisvai judėti. Leiskite kibtis į baldus ir bandyti stotis. Padėkite ir pamokykite keisti padėtis. Nepamirškite ir smulkiosios motorikos lavinimo. Kadangi pirštų judesiai tampa vis tobulesni, leiskite imti smulkesnius daiktus, juos dėlioti iš vienos vietos į kitą. Statykite mažylį ant keturių ir pasiūbuokite jo kūneliu.
8 mėnesių kūdikio psichomotorinės raidos įgūdžiai:
- Gulėjimas ant pilvo: Pereinamoji fazė tarp 7-ojo ir 9-ojo mėnesių. Intensyviai mėgina judėti į priekį. Judėjimas gali būti labai individualus ir neatitikti tipiško šliaužimo arba ropojimo. Vis dar vyrauja judėjimas vietoje, pavyzdžiui, suriečiant ir ištiesiant visą kūną. Tuo metu keletą sekundžių kūną išlaiko plaštakos ir kojos (keliai): keturpėsčia padėtis. Be to, kūdikis gali apsisukti apie savo ašį. Kai kurie šio amžiaus kūdikiai jau gali atsistoti ant keturių ir šioje padėtyje suptis, t. y. perneša savo kūno svorį nuo rankų ant kojų ir atvirkščiai, o taip pat iš šios padėties atsisėsti šonu ir vėl pereiti į padėtį ant keturių.
- Sėdėjimas: Gulėdamas aukštielninkas, kūdikis pats pasikelia aukštyn, laikydamasis už paduotų pirštų. Mažiausiai 5 sekundes savarankiškai sėdi, pasiremdamas rankomis iš priekio. Kai kurie šio amžiaus kūdikiai sėdėdami tiesia nugara, gali laisvai manipuliuoti žaislais.
- Stovėjimas: Pereinamoji fazė tarp 7-ojo ir 9-ojo mėnesio. Dažniausiai jau gali stovėti ant abiejų padų. Klubo sąnarys dar šiek tiek sulenktas. Kai kurie 8 mėnesių amžiaus kūdikiai, įsikibę į baldus, jau atsistoja iš padėties “ant keturių”. Įsikibęs kūdikis visą kūną traukia rankomis į viršų, tik judesio pabaigoje kūno svorį perkelia ant kojų.
- Griebimas: Abiem rankomis pagriebia po kaladėlę ir trumpą laiką jas sąmoningai laiko. Paima skritulėlį pirštais ir ištiestu nykščiu, neliesdamas delnu.
- Percepcija (suvokimas): Vaikas stengiasi pasiimti daiktą, kuris gali būti pasiektas tik pakeitus kūno padėtį. Vaikas pasilenkia į priekį, ištiesia rankas į žaislą ir bando jį pasiekti.
- Kalbėjimas: Šnabždėjimas. Kūdikis garsus taria tyliai. Pradeda suvokti skirtingo stiprumo garsus ir juos išmėgina. Taip pat nuolat kartoja jau išmoktus garsus ir jų kombinacijas.
- Socialumas: Džiaugsmingai reaguoja į “žaidimą slėpynėmis” už baldų. Vaikas nusijuokia, kai mama pasirodo iš už slėptuvės, ir ieškodamas žvelgia į tą pusę, kur ji vėl prapuolė. Kūdikis įsitempęs nekantriai laukia pasirodančios mamos. Tai yra jau pradžia socialinio žaidimo, kuriame vaikas gana aktyviai atlieka “žaidėjo” vaidmenį.
Sėdinčio savarankiškai kūdikio kasdieninė veikla gali būti paįvairinama žaidybine veikla. Šioje vaizdinėje medžiagoje išvysite žaidimus, lavinančius 8 mėnesių amžiaus ir vyresnių kūdikių griebimo funkciją, akies-rankos koordinaciją, pažintinius procesus: mąstymą, dėmesį, suvokimą.
