Lietuvos Respublikos įstatymai numato įvairias išmokas ir paramą asmenims, susidūrusiems su sunkiomis ligomis. Šios išmokos gali būti mokamos dėl laikinojo nedarbingumo, būtinybės prižiūrėti vaiką ar asmenį su negalia, privalomos izoliacijos ar kitų aplinkybių, susijusių su ekstremaliomis situacijomis ar karantinu.
Ligos išmokos ekstremalių situacijų ir karantinų metu
Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu asmenims, kurie vykdė profesinės veiklos funkcijas sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse ir dėl kontakto su pavojinga užkrečiama liga susirgo, mokama ligos išmoka. Ši išmoka, lygi 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio dydžio, pradedama mokėti nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.
Taip pat numatyta ligos išmoka asmenims, kurie ekstremaliosios situacijos ir karantino metu lankėsi užsienio šalyje ir jiems taikoma privaloma izoliacija, arba turėjo sąlytį su sergančiu asmeniu ir negali dirbti nuotoliniu būdu ar jiems nepaskelbta prastova. Tokiu atveju ligos išmoka, lygi 62,06 procento kompensuojamojo uždarbio dydžio, mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų nuo privalomos izoliacijos ar sąlyčio dienos.
Parama prižiūrint vaikus ir asmenis su negalia
Ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, kai kyla būtinybė prižiūrėti vaiką iki 8 metų, pradinio ugdymo programą baigusį vaiką ar formaliojo švietimo programą besimokantį asmenį su negalia iki 24 metų, ligos išmoka skiriama vaiko ar asmens su negalia motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui, nuolatiniam globotojui, globėjui arba laikinai prižiūrinčiam asmeniui. Ši išmoka, lygi 65,94 procento kompensuojamojo uždarbio dydžio, mokama nuo pirmosios priežiūros dienos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.
Jei minėti vaikai ar asmenys su negalia, vykdami į užsienio šalį, patenka į privalomąją izoliaciją ar turėjo sąlytį su sergančiu asmeniu, ligos išmoka atitinkamiems globėjams ar prižiūrintiems asmenims mokama nuo pirmosios priežiūros dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, taip pat lygi 65,94 procento kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Sąrašas sunkių ligų ir jų įtaka pensijų kaupimui
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino sunkų ligų sąrašą, dėl kurių pensijų kaupimas tampa sunkus ar betikslis. Tai svarbu, nes asmenys, kuriems diagnozuotos šiame sąraše įtrauktos ligos, turės teisę be jokio apmokestinimo išsiimti visas sukauptas lėšas iš II pensijų pakopos. Taip pat ši teisė suteikiama asmenims, turintiems siuntimą paliatyviajai slaugai, ir asmenims su nustatytu iki 30 procentų siekiančiu darbingumo lygiu.
Šios lėšos nebus vertinamos skiriant piniginę socialinę paramą ar nustatant asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį bei bus apsaugotos nuo išskaitų. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės, tai yra Vyriausybės prisiimtas įsipareigojimas, įgyvendinant antrosios pakopos pensijų reformą. Sunkų ligų sąrašą sudaro apie 40 ligų, įskaitant onkologinius susirgimus, piktybinius navikus, vėlyvos stadijos širdies nepakankamumą, sunkų cukrinį diabetą, organų transplantacijas patyrusius žmones ir kitas lėtines ligas.
Ekspertai sudarė šį 72 punktų ligų sąrašą, remdamiesi profesinėmis žiniomis, patirtimi, ligotumo ir mirtingumo statistika, taip pat gydytojų klinicistų įžvalgomis.
Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos, leidžiančios pasinaudoti šiomis lengvatomis, įsigalios nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Norintiems pasinaudoti šiomis nuostatomis ir atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptas lėšas reikės pateikti prašymą savo pensijų kaupimo bendrovei. Prašymus dėl pasitraukimo iš antros pakopos galima teikti nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Pensijų kaupimo bendrovė prašymus nagrinėja pagal ketvirčius, sprendimą priima per 90 dienų nuo prašymo gavimo.
Finansinė parama ir išmokos susirgus
Susirgus onkologine liga, pacientas gali gauti specialią išmoką. Taip pat, patekus į sunkią materialinę padėtį dėl onkologinės ligos, atliktos operacijos ar kitų priežasčių, asmuo gali kreiptis į savo miesto socialinės paramos centrą su prašymu skirti vienkartinę pašalpą. Šios pašalpos dydis ir sąlygos jai gauti priklauso nuo savivaldybės.
Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją. Jei jam mokama socialinio draudimo negalios pensija, negali būti skiriama šalpos neįgalumo pensija, nebent jo gaunama socialinio draudimo negalios pensija yra mažesnė už šalpos neįgalumo pensiją.
Nuo 2024 m. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims gali būti nustatomas darbingumo lygis. Jeigu asmeniui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatoma sunki negalia (70-100 proc. darbingumo netekimo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš darbingumo netekimo lygio daugiklio.
Slaugos paslaugos ir parama
Lietuvoje egzistuoja kelios skirtingos slaugos rūšys, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, priežiūros poreikių ir teikimo vietos: stacionarinė slauga, dienos stacionaro slauga, slauga namuose, paliatyvioji slauga ir socialinė slauga.
Stacionarinė slauga teikiama medicininės slaugos ir globos ligoninėse, slaugos skyriuose arba ilgalaikės globos namuose. Ji skirta žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir kasdienė pagalba.
Dienos stacionaro slauga tinka žmonėms po sunkių ligų, operacijų ar su negalia, kuriems reikalinga kineziterapija, masažai, injekcijos ir pan., bet jie gali gyventi namuose.
Slauga namuose - tai medicininės slaugos paslaugos, teikiamos paciento namuose, skirtos tiems, kurie negali savarankiškai vykti į gydymo įstaigas.
Paliatyvioji slauga teikiama nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti skausmą.
Socialinė slauga - tai ne medicininė slauga, bet socialinė pagalba asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali savarankiškai gyventi.
Dokumentų tvarkymas ir valstybės išmokos už slaugą apima ligos išmoką slaugant šeimos narį, jei dėl to prarandate darbo pajamas. Taip pat numatytos socialinės garantijos nedirbantiems, bet slaugantiems šeimos narį su negalia namuose, kai valstybė draudžia pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.
GEROS ŽINIOS- I.Vegėlės užkurta telktis spartėja ir plečiasi! Santykiai su Baltarusiją šiltėja.
Norint gauti pagalbą slaugant artimąjį, reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Galimos paslaugos apima pagalbą į namus, dienos socialinę globą, integralią pagalbą namuose ir laikino atokvėpio paslaugą.
Nustatytos ir ligos trukmės bei slaugymo trukmės ribos, nuo kurių priklauso nedarbingumo pažymėjimo (NP) ir slaugos išmokos skyrimas, ypač vaikams iki 18 metų, sergantiems sunkiomis ar ypač sunkiomis ligomis, ar turintiems sunkų neįgalumo lygį. Taip pat numatyti atvejai, kai vaikas iki 18 metų slaugomas sanatorinio gydymo būdu.
Ambulatorinė reabilitacija skiriama vaikams iki 18 metų, apimanti įvairias procedūras, tokias kaip masažas, logopedas, psichologas, fizioterapija. Pakartotinė ir palaikomoji reabilitacija skiriama neįgaliesiems teisės aktų nustatyta tvarka.
