Nuo pirmojo įkvėpimo prasideda kūdikio gyvenimas, o nuo pirmojo motinos pieno gurkšnio - tolimesnės jo raidos ir sveikatos istorija. Motinos pienas yra gyva substancija, pritaikyta kūdikiui, užtikrinanti svarbiausius jo poreikius. Jame yra reikiamas vandens kiekis, baltymai, reikalingi kūdikio augimui, įvairios maitinamosios medžiagos, kurias kūdikio organizmas lengvai įsisavina, angliavandeniai energijai gaminti ir smegenų raidai, nesočiosios riebalų rūgštys, būtinos smegenų ir akių tinklainės raidai, augimo hormonai, mineralinės medžiagos, mikroelementai, vitaminai ir fermentai. Taip pat yra imunitetą stiprinančių medžiagų ir gyvų ląstelių, kurios kovoja su kenksmingomis bakterijomis.
Motinos pienas kūdikį saugo nuo virškinimo ligų, kvėpavimo takų infekcijų, vidurinės ausies uždegimų, šlapimo takų infekcijų. Taip pat svarbu paminėti, kad motinos pienas mažina riziką turėti antsvorio, sirgti alerginėmis ligomis, diabetu ir saugo nuo staigios kūdikio mirties. Žindymas krūtimi skatina taisyklingą žandikaulio, burnos raumenų raidą, o ateityje ir kalbos vystymąsi.
Žindymo metu motinos pienas turi imunoglobulinų ir kitų medžiagų, kurios padidina atsparumą infekcijoms, todėl mažyliai rečiau kenčia nuo alergijų ar serga įvairiomis infekcijomis, metabolinėmis ligomis - nutukimu, arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, širdies ligomis ir kt.
Žindymas nėra vien tik maistinių medžiagų perdavimas iš mamos į vaiką. Maistinių medžiagų perdavimas yra svarbus ir turi savus privalumus, tačiau žindymas yra kiekvieną dieną ir naktį vykstantis mamos ir kūdikio bendravimas, kuris daro didelę teigiamą įtaką abiem. Nustatyta, kad kūdikiui esant prie krūties mamai mažėja stresas: iš karto palengvėja dabartinio streso keliama reakcija. Šiam efektui išgauti nepakanka kūdikį laikyti ant rankų, kūdikis iš tiesų turi savo oda liesti mamos krūtį. Žindanti mama pirmaisiais mėnesiais tai ir daro: kūdikis turėtų žįsti ne mažiau kaip 8-12 kartų per parą bent 20-30 minučių, o tai sudaro bent 4 val. per parą, kurias mama praleidžia sumažėjusiomis streso sąlygomis - tai yra labai daug lyginant su tuo, kad nežindanti mama neturi tokių lengvai prieinamų ir reguliariai taikomų priemonių stresui sumažinti. Po to, kai kūdikis praleido prie krūties 30 minučių, mamos daug ramiau reaguoja į aplinkos keliamą stresą. Mokslininkai laboratorijoje mamoms, laikiusioms savo mažylius oda prie odos, tyčia bandė sukelti stresą ir jiems nepavyko! Šis efektas truko bent pusvalandį po kontakto su kūdikiu. Vadinasi mamai, kuri žindo, poilsis nuo streso gali būti ne 4 val., o 8 val. Šis faktas labai svarbus ir mamoms, kurios nežindo ar negali žindyti savo kūdikių. Net ir nežindant, o tiesiog glausdamos kūdikį prie krūties (nebūtinai burnyte prie spenelio, tiesiog veiduku prie krūties) mamos gali padėti sau atsipalaiduoti ir sumažinti savo patiriamą stresą.
Tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis stresas skatina uždegiminius procesus mamos kūne, nes patirdamas stresą mūsų kūnas spėja, kad galime patirti ir fizinius sužeidimus, į juos gali patekti infekcija ir su ja reikės kovoti, todėl ima ruoštis šiai kovai. Uždegiminiai procesai taip pat yra ir viena iš depresijos priežasčių. Streso sumažėjimas leidžia mamos kūnui skirti mažiau išteklių pasiruošimui kovai su infekcijomis ir tuo pačiu mažina mamos depresiją.
Gamta numatė, kad mamos negyvens idealiomis sąlygomis, todėl pasirūpino priemonėmis, kaip sumažinti neigiamas mamos sunkumų patiriamas pasekmes kūdikiui. Vokietijos mokslininkai tyrė mamų, kurioms diagnozuota depresija, kūdikius norėdami nustatyti, ar mamos depresija turi įtakos kūdikio savijautai. Paaiškėjo, kad jeigu mama serga depresija ir žindo, kūdikio smegenų veiklai tai nedaro neigiamo poveikio. Tuo tarpu iš buteliuko maitinami kūdikiai mamų, sergančių depresija, taip pat buvo depresyvūs - atliekant elektroencefalogramą jų smegenys skleidė panašias bangas, kaip ir suaugusiųjų, sergančių depresija. Mokslininkai pabandė išsiaiškinti kodėl ir paaiškėjo, kad žindymas neišvengiamai verčia mamas daugiau liesti, glostyti ir žiūrėti į savo kūdikius. Depresija sergančios žindančios mamos liečia ir bendrauja su savo kūdikiais mažiau nei depresija nesergančios žindančios mamos, tačiau jos vis tiek liečia savo kūdikius ir žiūri jiems į akis ir to pasirodo, yra gana tam, kad apsaugotų kūdikį nuo depresijos! Tuo tarpu maitinimas iš buteliuko nereikalauja nei artimo fizinio, nei akių kontakto ir kūdikiai dėl to nukenčia. Mamas, kurios serga depresija ir nežindo, galima išmokyti kaip elgtis su kūdikiu, kad sumažintų savo depresijos poveikį kūdikiui ir tai veikia taip pat gerai, kaip ir intuityvus mamos elgesys žindymo metu.
Žindymas yra susijęs su jausmais. Daugelis moterų žindydamos patiria labai stiprius motiniškus jausmus. Pats žindymo procesas ramina tiek mamą, tiek kūdikį, būna malonus abiems. Svarbu pabrėžti, kad tai, kiek laiko žindyti kūdikį apskritai, mama turi suprasti pati. Tai yra jos ir kūdikio apsisprendimas. Kūdikiui tinkamiausia pirmus 6 gyvenimo mėnesius žįsti tik krūtį. Paskui, kūdikiui augant ir pradedant valgyti kietą maistą, žindymas retėja. Antraisiais ir tolimesniais metais daugelis motinų savo vaikus žindo tol, kol abiems būna gerai. Paaugęs vaikas nežinda krūties taip dažnai kaip naujagimis. Žindymas jam daugiau reikalingas tam, kad prisiglaustų prie mamos ir nusiraminimui ar skausmui numalšinti.
Vokietijos mokslininkai tyrė mamų, kurioms diagnozuota depresija, kūdikius norėdami nustatyti, ar mamos depresija turi įtakos kūdikio savijautai.
Žindymas krūtimi skatina taisyklingą žandikaulio, burnos raumenų raidą, o ateityje ir kalbos vystymąsi.
Kūdikio žindymas turi teigiamą poveikį ir mamos organizmui: po gimdymo greičiau susitraukia gimda, žindančioms moterims mažėja rizika susirgti krūtų ir kiaušidžių vėžiu (kuo ilgiau moteris žindo, tuo mažesnė rizika). Ateityje moteriai mažėja tikimybė sirgti osteoporoze. Žindymas teigiamai veikia mamos ir kūdikio santykius. Mama išmoksta atpažinti kūdikio rodomus ženklus ir geriau sugeba atliepti kūdikio poreikius. Jie vienas kitą geriau supranta. Žindymas skatina prieraišumą ir motinai suteikia pasitikėjimą bei pasitenkinimą mamos vaidmeniu.
Jei mama žindo 12 mėnesių, ji patiria ilgalaikę žindymo naudą savo fizinei sveikatai: mažėja susirgimo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis rizika, mažėja tikimybė, kad mamai kils problemų dėl aukšto kraujospūdžio ar aukšto trigliceridų kiekio kraujyje. Šios ligos yra pagrindinės moterų mirčių priežastys visame pasaulyje. Jos dažniau atsiranda moterims, patiriančioms daug streso, o mes jau žinome, kad žindymas mažina stresą.
Dažnas glaudimasis prie mamos ir mamos reagavimas į kūdikio poreikius kuria saugų kūdikio prieraišumą. Kūdikių ir vaikų elgesio tyrimas parodė, kad vaikai, žindyti daugiau kaip 12 mėnesių, yra geresnės psichinės sveikatos, vertinant pagal specialią vaikų probleminio elgesio skalę. Žindyti 12 ar daugiau mėnesių vaikai visose amžiaus grupėse, nuo 2 iki 14 metų, gavo geresnius elgesio įvertinimus nei visiškai nežindyti vaikai. Tuo tarpu nesaugus prieraišumas kūdikiui sulaukus 12-18 mėnesių didina ligų, kylančių dėl uždegiminių procesų, riziką sulaukus 32 metų: šienligės, periodontito, aterosklerozės, reumatoidinio artrito. Nesaugus prieraišumas kelia streso kiekį, o tai skatina uždegiminius procesus organizme.
Ilgiau išimtinai žindyti kūdikiai buvo laimingesni nei kūdikiai, kurie anksčiau gavo kito maisto, nei mamos pienas. Galbūt šis laimingumas yra susijęs su kitais faktoriais, pvz., su jautriu atsiliepimu į kūdikio poreikius, ir taip reaguoti į kūdikį gali ne tik žindanti mama.
Dar vienas svarbus dalykas yra tas, kad smurtas ir traumos yra perduodamos iš karto į kartą. Tyrimai rodo, kad vaikai, augę smurtaujančioje aplinkoje, patys taip pat yra linkę smurtauti. Galbūt iš čia ir kyla tarp lietuvių populiari mintis “mane tėvai mušė, ir aš užaugau puikus žmogus, todėl manau, kad mušti savo vaikus yra normalus būdas auklėti”. Mamos, patyrusios smurtą, nebūtinai pačios smurtauja, tačiau gali būti depresyvios arba pasirinkti sutuoktinius, kurie linkę smurtauti. Liūdnoji žinia čia yra ta, kad kūdikių miego problemos didina riziką, kad traumuojanti patirtis bus perduota kūdikiui.
Pirmąją parą naujagimiai gali žįsti vos 2-3 kartus ir tai yra visiškai normalu. Tačiau vėliau, kai jo poreikis valgyti auga, patariama kūdikiui krūtį siūlyti dažniau. Specialistė pastebi, kad kūdikio svoris jauniems tėvams - itin jautri tema. Tėvai dažnai nerimauja, perka svarstykles, stebi svorio pokyčius. Noriu pasakyti, kad kūdikio nuolatinis svėrimas gali būti ne rodiklis, bet dirgiklis. Pašnekovės teigimu, tik iki 2 proc. pasaulio moterų dėl tam tikrų anatominių priežasčių negali žindyti pačios. Visos kitos turi visas galimybes maitinti krūtimi, o daugelis kylančių sunkumų tėra laikini ar įsivaizduojami. Dažnai moterys pasikliauja mitais, svetimų moterų patirtimis, daugeliu atvejų - ne pačiomis geriausiomis. Svarbu suprasti, kad kiekviena žindymo patirtis yra unikali. Netgi ta pati mama su skirtingais vaikais gali turėti visiškai kitokias patirtis. Patarčiau pasitikėti savimi, pamėginti.
Akušerė neneigia, kad žindymo procese, kuriame dalyvauja ir mama, ir kūdikis, gali pasitaikyti įvairių iššūkių. Kai kurie kūdikiai gali neimti krūties. Dažniausiai pasitaikanti žindymo problema, anot akušerės, - neteisingas spenelio apžiojimas. Naujagimiui maitinantis, kai kurios moterys nepaiso skausmo: „Tegul žinda, svarbu, kad valgo“. O jau kitą parą pastebi pasekmes, įtrūkusius, kraujuojančius spenelius. Svarbu žiūrėti, kad spenelis būtų teisingai apžiotas. Stiprus skausmas ir diskomfortas gali mažinti motyvaciją žindyti.
Daug metų gimdymo namuose dirbusi psichoterapeutė pasakoja, kad maitinti kūdikį motinoms neretai trukdo ir rimtos psichologinės problemos, tokios kaip pogimdyvinė depresija, nerimo sutrikimas ar trauminio gimdymo patirtis. Dažnas reiškinys, kai pagimdžiusi moteris jaučia liūdesį, nuovargį, dirglumą, apatiją. Neretai lydi ir gėdos ar kaltės jausmas: moteris planavo ir tikėjosi vienaip, bet dėl tam tikrų priežasčių kas nors nepavyksta ar vyksta ne taip.
Daliai moterų žindymą tenka derinti su darbu ar studijomis, galbūt ir kitomis pareigomis. Anot psichologės Rūtos Julijos Klovaitės, žindymo sunkumų gali patirti visos pagimdžiusios moterys: tuo laiku jos ypač jautrios ir pažeidžiamos: „Pasikeičia moters gyvenimo ašis, dėmesio centre atsiranda kūdikis, aplink kurį dabar sukasi jos pačios ir aplinkinių gyvenimas. Dažnai ji tėra objektas, kurio pagrindinis uždavinys - tenkinti vaiko poreikius. Mažai belieka laiko vidiniam moters pasauliui. Moteris gali pasijusti prislėgta, vieniša ir nerimastinga. O jeigu dar prisideda nusivylimas gimdymu arba savimi, savo išvaizda, nusivylimas kūdikiu, nes jis nepanašus į besišypsantį vaikutį iš reklamos, apgailestavimas dėl pasikeitusios padėties, naujų atsakomybių. Pašnekovė teigia, kad dalis moterų nepriima pagalbos iš išorės, kelia sau pernelyg aukštus reikalavimus ir visomis išgalėmis stengiasi susitvarkyti pačios. Tokiais atvejais moteris jaučia dvilypius jausmus vaikelio atžvilgiu - meilę mažyliui ir kartu norą jį atstumti. Apsunkintas ir žindymo procesas. Svajonės subyra į šipulius, mama emociškai atsiriboja, užplūsta kaltė, kuri baksnoja moteriai, kad su ja kažkas negerai. Moteris bando tai paslėpti, apie tai negalvoti, pasižada kitą dieną būti kitokia, neklystančia ir nepasiduodančia jausmams. Kiekvieną rytą nubunda su mintimi būti geresne mama, tačiau kaskart nepasitenkinimas savimi grįžta, apima bejėgiškumas. Kartu ji patiria nerimą, kad tokia jos savijauta gali pakenkti vaikeliui.
Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. dr. R. Už kiekvieną sėkmingai įvykusį gimdymą, po kurio moteris sėkmingai žindo savo kūdikį, medikai džiaugiasi. „Žinoma, tai, ar moteris gimdė cezario pjūvio operacijos metu, ar natūraliai, turi įtakos pieno atsiradimo laikui. Pastebime, kad gimdyvėms, kurioms prireikia cezario pjūvio, laktacija užsiveda šiek šiek vėliau“, - sako prof. dr. R. „Vienintelė priemonė, kuri skatina pieno gamybą, yra dažnas žindymas. Nepadeda nei jokios arbatos, nei chalvos, nei riešutai, - vis dar gajus stereotipus griauna medikė. - Ir, žinoma, labai svarbu pačios moters nusiteikimas, nes sakoma, kad pienas gaminasi ne krūtyje, o galvoje, tai yra smegenyse išsiskiria hormonai, kurie skatina laktaciją. Kita vertus, kada mama gali nusiraminti - kai jaučia aplinkinių palaikymą. „Todėl kad gimdymui bei maitinimui krūtimi būtų tinkamai pasiruošta, patariama palankyti nėščiųjų mokyklėles, kurios organizuojamos ir gimdymus priimančiose ligoninėse. Kita problema, su kuria neretai susiduria neonatologai, - tai moterų baimės žindyti kūdikį dėl kokio nors gydymo po gimdymo, ar tai būtų antibiotikai, ar antidepresantai, kitų grupių medikamentai. „Tokiais atvejais visada raginame pirmiausia pasitarti su gydytojais, nes didžioji dalis vaistų yra suderinama su žindymu“, - aiškina prof. dr. R.
Kiek kartų žindyti? Mamos krūtinė mažyliui yra visas pasaulis: ir maistas, ir gėrimas, ir švelnumas, ir saugumas, ir šiluma, ir bendravimas - visa tai, ką sulig amžiumi išmokstame gauti iš kitų šaltinių. Kadangi poreikių daug, tai kaip dažnai mažylis gali norėti pabūti prie mamos krūtinės? Naujagimis turi būti žindomas mažiausiai 8-12 kartų per parą. Tai reiškia, kad kažkas žįs kas tris valandas, o kažkas dažniau nei kartą per dvi valandas. Kai kurie mažyliai gali norėti žįsti kas 10 minučių, kai kurie - po 10 minučių kas dvi valandas, kai kurie - po 40 minučių kartą į dvi valandas ir visi šie skaičiai yra visiškai normalu.
Žindymo pagal poreikį mechanizmas pakankamai paprastas. Mažylis pravirko ar tiesiog sunerimo, mama, ilgai nesvarsčiusi, duoda krūtį ir tik tada tikrina visas kitas verksmo priežastis - ar nešlapias, ar jam ne per karšta, ar patogiai guli ir kt.? Kaip dažniausiai būna gyvenime? Mažylis sunerimo - mama galvoja, kas atsitiko? Kuo ilgiau galvoja, tuo labiau nerimsta mažylis ir tuomet jį įsiverkusi vis sunkiau nuraminti netgi krūtimi. Rezultatas: mama pradeda jaudintis, tą jaudulį jaučia mažylis ir susidaro užburtas ratas.
Klaidinantys patarimai: Dažnai vyresnės kartos mamas ir močiutes apima siaubas, kai jos sužino kiek kartų per parą žindomas mažylis, o tas skaičius gali siekti 30 kartų, priklausomai nuo vaiko temperamento ir savijautos. Mažylių poreikiai labai individualūs, ir kokius poreikius turės jūsų mažylis sunku pasakyti, todėl nekreipkite dėmesio į aplinkinių replikas, nelyginkite savo vaikelio su draugės. Nemanykite, kad dažnas žindymas išliks visą laiką. Augant mažyliui, jis pradeda domėtis jį supančia aplinka, ir vis mažiau nori būti prie krūties. Visgi nepamirškite, pirmąjį pusmetį žindymo trukmės riboti negalima.
Žiūrėkite į vaikelį, o ne į laikrodį: Tik pats mažylis gali nuspręsti, kiek jam reikia būti prie krūties. „Žiūrėkite į vaikelį, o ne į laikrodį”. Kiekvienas mažylis pats nusistato optimaliausią režimą. Vietoje pastangų kuo greičiau baigti žindymą, išmokite teisingų žindymo padėčių, atsipalaiduokite žindymo metu, pailsėkite, paskaitykite, pasiklausykite muzikos.
Gal jam trūksta pienelio? Daugelis mamų galvoja, kad jeigu mažylis dažnai ir ilgai žindo, reiškia, jis nepasisotina. Tokiam atvejui yra visiškai paprastas testas: jeigu vaikas priauga ne mažiau kaip 500 gramų svorio per mėnesį ir šlapinasi ne mažiau kaip 10-12 kartų per parą, reiškia, pienelio jis gauna pakankamai, ir dažnai bei ilgai žįsdamas jis patenkina kitus savo poreikius.
Žindymas pagal režimą žalingas: Yra mamų, kurios riboja mažylio žindymų skaičių, ilgindamos tarpus tarp žindymų ir taip diegdamos maitinimo režimą. Griežtas žindymo režimas neatsižvelgia į vieną aplinkybę: pieno poreikis priklauso nuo įvairių išorinių faktorių, tokių kaip orų kaita, geomagnetiniai svyravimai ir t.t. - daugeliui išorinių faktorių vaikai yra pakankamai jautrūs.
Be akivaizdžios žindymo pagal poreikį naudos mažyliui, yra ir pliusų mamai: žindymas pagal poreikį leidžia reguliuoti krūties prisipildymą pieneliu, po gimdymo greičiau susitraukia gimda, sumažėja kraujavimo tikimybė, mažėja pieno sąstovių, mastitų ir kitų krūtų ligų.
Mielosios mamos! Šiandien jau neabejojama, kad motinos pienas - vienintelis idealus maistas naujagimiui ir pirmųjų 5-6 mėn. kūdikiui, o žindymas turi ypatingą biologinį bei emocinį poveikį motinos ir vaiko sveikatai. Motinos pienas yra geriausias natūralus kūdikio maistas. Jis patenkina visus kūdikio maitinimo poreikius pirmąjį gyvenimo pusmetį. Motinos piene yra visų kūdikiui reikalingų medžiagų. Jis tinkamas kūdikio virškinamajam traktui, todėl gerai pasisavinamas. Motinos pienas yra pirmoji kūdikio imunizacija. Maitinimas krūtimi yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas. Dažnas bei artimas motinos ir vaiko kontaktas maitinant raminamai veikia abu, atsiranda glaudus tarpusavio ryšys.
Apie 80 proc. 3 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių ir tik 43 proc. Po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms mažesnė kraujavimo rizika, jų organizmas po gimdymo greičiau atsistato. Žindymas nors du mėnesius sumažina tikimybę sirgti kiaušidžių vėžiu 25 proc. Nors tris mėnesius žindžiusios motinos 2 kartus rečiau serga krūties vėžiu. Žindžiusioms moterims osteoporozės tikimybė, sulaukus 65 metų ir vyresnėms, sumažėja 50 proc.; jei moterys žindė kūdikius iki 9 mėnesių, osteoporozės tikimybė sumažėja net 75 proc.
Po gimimo sveikas naujagimis pridedamas prie motinos krūties taip greitai, kaip tik įmanoma, bet ne vėliau kaip per pirmąsias 2 val., žindoma 8-10 min. Ankstyvas žindymas skatina pieno gamybą. Naujagimis maitinamas pagal poreikį (ad libitum) - tiek, kiek jam reikia, tada, kai jis alkanas, o ne nustatytomis valandomis. Pirmosiomis dienomis naujagimis žinda krūtį 10-12 kartų per dieną, vėliau - 6-7 kartus. Pieno kiekis, kurio reikia vienam maitinimui pirmųjų dešimties dienų naujagimiui, skaičiuojamas pagal formulę: 10-15 ml x n; čia n - dienų skaičius. Žindymas - nesenkantis meilės ir teigiamų emocijų šaltinis ir naujagimiui, ir motinai.
Apie motinos pieno naudą kūdikiams ir mažiems vaikams yra prirašyta daugybė straipsnių ir net knygų. Tad šį kartą nusprendėme apžvelgti, kodėl žindymas yra geriausias ne tik vaikui, bet ir jo mamai. Taigi, 7 žindymo pliusai moteriai.
- Greičiau ir sklandžiau praeina pogimdyvinis laikotarpis. Žindant moters organizmas išskiria hormono oksitocino, kuris trumpina kraujavimo laikotarpį, skatina gimdą susitraukinėti ir greičiau grįžti į įprastą padėtį. Žindant kurį laiką nėra mėnesinių, tai padeda saugoti mamai geležies atsargas ir išvengti mažakraujystės.
- Papildoma apsauga nuo nėštumo. Laktacinė amenorėja (mėnesinių nebuvimas žindant) - tai pačios gamtos sukurtas kontraceptikas, suteikiantis patikimą apsaugą pirmus šešis žindymo mėnesius, jei kūdikis žindomas ne rečiau nei kas 4 val. dieną (naktį - ne rečiau nei kas 6 val.), o papildomas kūdikio maistas neviršija 5-15 proc. Po 6 mėn. ši natūrali apsauga susilpnėja, nes kūdikis primaitinamas, didėja tarpai tarp žindymų, atsinaujina mėnesinės. Tačiau nereikėtų kliautis vien žindymu ir dėl kontracepcijos būtina pasitarti su gydytoju.
- Žindymas sudegina papildomų kalorijų. Pieno gamybai suvartojama 200-500 kcal per dieną, tad žindyvė greičiau nei nežindanti sulieknėja. Be to, kai kurių maisto produktų medžiagos persiduoda per pieną, tad mamai reikia rinktis kokybiškus produktus. Žindanti moteris maitinasi sveikai ir kokybiškai.
- Mažėja krūties vėžio rizika. Žindžiusiai moteriai rizika susirgti krūties vėžiu sumažėja kelis kartus, ypač kai žindoma ne trumpiau nei metus ir pagal kūdikio poreikius, o ne pagal grafiką. Krūties vėžio rizika dar menkesnė, jei ir mama buvo žindyta. Ta, kuri žindė bent 6 mėn., mažiau rizikuoja susirgti kiaušidžių ir gimdos vėžiu.
- Ilgai žindant stiprinami kaulai. Taip pat žr. Žindžiusios moterys, sulaukusios 65-erių, osteoporoze serga du kartus rečiau, o jei kūdikį žindė iki 9 mėn., kaulų retėjimo tikimybė sumažėja net 75 proc.
- Žindymas turi teigiamos įtakos kai kurioms moters sergamoms ligoms. Jei moteris serga diabetu ir žindo kūdikį, mažiau reikia leistis insulino.
- Žindant stiprėja mamos ir mažylio ryšis. Tai paaiškinti nesunku, jei šiek tiek išmanote moters fiziologiją: žindant suaktyvėja mamos hormonai oksitocinas ir prolaktinas, kurie formuoja biologinį motinystės pagrindą: kantrybę, toleranciją, pasitenkinimą savo kūdikiu, meilę, švelnumą. Maitindama kūdikį savo pienu, moteris psichologiškai jaučiasi ramesnė, o ši ramybė persiduoda ir naujagimiui. Jis užuodžia jos kvapą, girdi širdies dūžius, jaučia odos švelnumą - taip kūdikis susipažįsta su pasauliu.
Taip pat svarbu žinoti, kad žindymo laikotarpis netinkamas laikas greitai netekti svorio. Šį laikotarpį moteris per mėnesį gali numesti apie du kilogramus. Reikia paminėti, kad žindymui moters organizmas sunaudoja papildomai kalorijų ir tai padeda lengviau atsikratyti per nėštumą priaugto svorio.
Moteris žindymo laikotarpiu gali valgyti įprastą maistą, valgyti viską. Griežtų mitybos nurodymų laikytis nereikia - jie apsunkina žindymo laikotarpį ir mažina džiaugsmą, teikiamą žindymo proceso. Moteriai patartina valgyti apie 5-6 kartus per dieną, vartoti pakankamai baltymų, nepamiršti į mitybos racioną įtraukti daržovių. Reikia nepamiršti, kad žindymo laikotarpiu reikalingas kalcis, kurio yra pieno produktuose, riešutuose, datulėse, brokoliuose. Žindyvė turi gerti pakankamai skysčių, ji neturi jausti troškulio. Tačiau visiškai klaidinga manyti, kad skysčių reikia gerti daug ir per prievartą, nes nuo to gausėja pieno. Mamos pieno kiekio gausėjimas priklauso nuo kitų priežasčių (pvz., kūdikio ir mamos artumo, taisyklingo ir pagal kūdikio poreikį žindymo). Žindymo laikotarpiu visiškai negalima vartoti alkoholio gėrimų, reikia atsisakyti gėrimų, turinčių sudėtyje kofeino, nes tiek alkoholis, tiek kofeinas patenka į motinos pieną. Tačiau, jei moteris įpratusi gerti rytais kavos, tai ji gali išgerti vieną puodelį nestiprios kavos.
Tai, kad motinos pieno sintezę veikia maisto produktai ir gėrimai, yra mitas. Pakankamai pieno gamybai svarbu kūdikį žindyti pagal jo poreikį. Kūdikių poreikis arba kitaip - maitinimo dažnis kiekvienam individualus. Vieni kūdikiai žinda kas 1-2 valandas, kiti - kas tris, vieni žinda dažniau dieną, kiti naktį. Pirmą kūdikio gyvenimo pusmetį jis turi žįsti ne mažiau kaip 8 kartus per parą. Taip pat yra labai svarbu suprasti, kada kūdikis nori valgyti, tai parodo ankstyvieji alkio požymiai: kūdikis rauko kaktą, kruta visu kūneliu, laižo lūpas, čiulpia ir čepsi, kaišioja liežuvį, kelia rankytę prie burnos. Dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis pakankamą pieno gamybą - teisingas kūdikio prigludimas prie krūties: kūdikio kūnelis ir galva turi būti vienoje linijoje, kūdikio pilvas atsuktas į mamą. Būtina stebėti ar kūdikis teisingai apžiojo krūtį žįsdamas: smakriukas liečia krūtį, apatinė lūpa išsivertusi, apžiota kuo daugiau rudojo laukelio iš apačios, žindymo judesiai persiduoda į ausis, skruostai išsipučia, o ne įdumba, girdisi nurijimas.
Žindyti savo naujagimį ruošiasi kiekvienos nėščiosios moters organizmas. Tačiau po naujagimio gimimo būna situacijų, kurios sutrukdo šiam procesui vykti sklandžiai. Tai gali būti priežastys, susijusios su pagimdžiusios moters sveikata arba priežastys, susijusios su naujagimiu (gimęs neišnešiotas arba sergantis naujagimis). Tačiau reikia pabrėžti, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja neišnešiotų naujagimių maitinimui rinktis donorinį mamos pieną, o ne adaptuotą mišinį, jei jo mama neturi pieno pakankamai dėl streso ar kitų priežasčių.
Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje 2016 metais atidarytas pirmas Lietuvoje donorinio motinos pieno bankas. Pieno banko donore gali tapti kiekviena pagimdžiusi moteris, turinti kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus. Moterys donorės kruopščiai atrenkamos: jos užpildo sveikatos anketą, pasirašo sutikimą tapti donore (jei jos duomenys atitinka reikalavimus), po to joms atliekami kraujo tyrimai dėl galimų infekcijų. Jų surinktas pienas tiriamas dėl bakterinio užterštumo, po to pasterizuojamas ir laikomas atitinkamose šaldikliuose 6 mėnesius. Nuo motinos pieno banko atidarymo donorėmis tapo 325 moterys, išpasterizuoto pieno kiekis - 3352 litrai, per šį laikotarpį buvo maitinti 2707 naujagimiai donoriniu mamos pienu.
Noriu pasidžiaugti, kad statistika yra gana gera. Tačiau duomenys, kuriuos turime oficialiai, yra labai seni. Paskutiniais, 2019 metų duomenimis, kūdikius išimtinai žindo apie 39 proc. mamų. Visgi, statistika nėra tiksli, nes skaičiuojamos tik tos mamos, kurios niekada nėra davusios adaptuoto pieno mišinio. O juk pirmosiomis paromis, kai pasimetimo yra daugiausiai, neretai pasitaiko, kad duodamas adaptuoto pieno mišinys keletą kartų, o vėliau pereinama vien tik prie žindymo. Tačiau tokios mamos į statistiką nepatenka. Taigi, naujų duomenų tikrai labai reikėtų, visgi galime apytiksliai teigti, kad bent 50-60 proc. mamų žindo iki šešių mėnesių ar ilgiau. O atsakant į klausimą, kas padėtų dažniau rinktis žindymą, manau, kad čia reikia sisteminės pagalbos. Būtų puiku, jei žindymo specialistas būtų šeimos gydytojo komandoje, kad žindymo pagalbos sulauktų ir mažesniuose miestuose gyvenančios mamos, kai tik prireikia pagalbos. Bet tai ne mamų galioje pakeisti sistemą. Tačiau pačios ką gali nuo savęs - tai domėtis ir kaupti žinias apie žindymą dar besilaukdamos. Tai padės jaustis užtikrinčiau ir nepasiduoti susidūrus su sunkumais.
Visiškai tiesa, kad sėkmingas žindymas prasideda nuo taisyklingo apžiojimo. Bet juk čia pirmi kartai, kai kūdikis prie krūties, kaip suvokti ar viskas gerai, ar ne? Pirmiausia, reaguojame į skausmą. Skausmas yra mūsų pats pirmasis indikatorius, rodantis ar viskas tvarkoje. Jei iš ligoninės personalo girdėsite, kad turite priprasti, netikėkite - jei skauda, reiškiasi kažkas negerai.
Na gerai, jau žindome, bet čia atslenka kita mintis - kaip žinoti, kad pienuko pakanka? Juk priešpienio atrodo tėra keli lašiukai... Tai turbūt vienas didžiausių mamų rūpesčių po gimdymo. Ir iš tiesų, nėra kaip pamatuoti kiek vaikelis suvalgo. Tačiau mūsų saugiklis yra vaikelio pasišlapinimo ir pasituštinimo kartai. Pirmą parą tikimės bent vieno pasišlapinimo, antrą - dviejų, trečią parą - trijų ir taip iki šeštos paros. Nuo šeštos paros kasdien turi būti ne mažiau kaip šeši pasišlapinimai. Pirmojo pasituštinimo laukiame per pirmąsias 24 valandas, kai vaikelis pasituština mekonijumi - tamsiomis, lipniomis plastilino konsistencijos išmatomis. Vėliau, bent kartą per parą ir nuo maždaug 5-6 paros jau tikimės 2-3 pasituštinimų garstyčių spalvos išmatomis. Taigi, jei vaikelis pasišlapina bent 6 kartus ir 2-3 kartus per parą pasituština - galime būti ramūs, kad maisto tikrai pakanka.
Tarsi žinome, kad kūdikiai turi žįsti dažnai, tačiau kas iš tiesų yra dažnai? Iš tiesų, dažnai informaciją interpretuojame skirtingai. Rekomendacija yra, kad žindyti naujagimį turime ne rečiau kaip kas 2-3 valandas dienos metu ir kas 3-4 valandas nakties metu. Tačiau čia svarbus žodis yra „ne rečiau“. Jei vaikelis bunda dažniau, jis gali būti alkanas, todėl ir turėtume žindyti dažniau - pagal poreikį. Tačiau jei naujagimis miega, nerodo noro valgyti, mes turime jam pasiūlyti, t.y. pažadinti ir pamaitinti. Neklausykite nuomonių, kad „leisti vaikeliui pamiegoti“ ir panašiai. Dažnas žindymas ne tik būtinas kūdikiui, jis taip pat padeda sureguliuoti ir pieno gamybą, bei apsaugoti jus nuo uždegimų. Nakties metu geriausiai skiriasi hormonas prolaktinas. Jo pikas tarp pirmos ir trečios valandos nakties. Šis hormonas atsakingas už pieno kiekį, todėl mums itin aktualu, kad jis gerai skirtųsi, o tam reikalingas krūtų stimuliacija nakties metu. Todėl ilgi tarpai kaip 5-6 valandos tarp maitinimų pirmą mėnesį nėra rekomenduojami. Kas kita antrasis mėnesis. Jei kūdikio svoris auga gerai, galime pradėti žiūrėti atlaidžiau ir, atsižvelgiant į krūtų galimybes, svorio prieaugį pirmą mėnesį ir galbūt leisti pamiegoti kiek ilgiau.
O kokie požymiai rodo, kad jei reikia pagalbon kviestis žindymo konsultantę? Be abejonės, skausmas yra pats pirmas požymis, kad kažkas negerai ir situaciją reikia keisti. Žindymą lengviausia koreguoti pačioje pradžioje. Taip pat krūtų pilnumas. Jei jos nuolat pilnos, kietos vaikelis neišvalgo, skauda, reikėtų padėti kūnui papildomai situaciją normalizuoti, kad nesulauktume krūtų uždegimų. Nepakankamas svorio augimas taip pat vienas iš požymių, kad reikalinga pagalba įvertinant apžiojimą, pozas, žindymo dažnį ir kaip paspartinti tiek pieno gamybą, tiek augimą.
Galbūt ne patarimas, o labiau palinkėjimas skirti laiko pasiruošimui, pasirinkti žindymo konsultantę, kuria pasitikite, kuri gyvena arčiau, kad nereiktų ieškoti, jei prireiktų pagalbos. Juk kai gerai atliekame namų darbus, daug mažesnė tikimybė patirti kažkokių sunkumų. O jei susidūrėte su iššūkiais, nelikite vienos tame. Nežinau, kiek tai mūsų nacionalinis bruožas, bet labai dažnai mamos yra linkusios laukti iki paskutinės minutės, didvyriškai bandyti išspręsti savarankiškai. To visai nereikia, ieškokite pagalbos, nes didžiąją dalį situacijų tikrai įmanoma išspręsti. Linkiu, kad motinystės pradžia būtų kuo šviesesnė, kuo labiau atsipalaidavusi ir lėta.
Sveikatos ekspertai sutaria: žindymas yra geriausia investicija į kūdikio ir mamos sveikatą. Nors dėl fiziologinių priežasčių žindyti negali iki 2 proc. pasaulio moterų, kūdikio krūtimi nemaitinančių moterų dalis kur kas didesnė. „Dar būdamas įsčiose kūdikis tobulina įgūdžius, kurie bus reikalingi žindymo procese: jau pasireiškia čiulpimo ir rijimo refleksai. Žindyti naujagimius bei kūdikius iki šešerių mėnesių rekomenduoja ir Pasaulinės sveikatos organizacijos kūdikių ir vaikų mitybos ekspertai: motinos piene esančios maistinės medžiagos užtikrina sveiką kūdikio vystymąsi bei saugo nuo įvairių infekcijų bei ligų. Maža to, žindymas teigiamai veikia ne tik vaiko, bet ir motinos sveikatą: žindančioms motinoms mažėja kraujavimo rizika, po gimdymo greičiau susitraukia gimda ir atsigauna organizmas, mažėja tikimybė sirgti osteoporoze, reumatoidiniu artritu, kiaušidžių bei krūties vėžiu.
Taip pat verta paminėti, kad 70 % motinų po gimdymo susiduria su pogimdyvine depresija, kurią gali palengvinti žindymas.
Kaip moteriai žinoti, kad jos pieno pakanka naujagimiui? Žindomas kūdikis turėtų valgyti ne mažiau kaip 8 kartus per parą. Bet vieno teisingo maitinimo ritmo nėra. Kaip ir mes, suaugusieji, turim savo ritmą, taip ir kūdikiai. Norint suprasti, ar naujagimiui pakanka motinos pieno, reikėtų sekti patį kūdikį. Naujagimis turėtų šlapintis ne rečiau kaip šešis kartus per parą. Tai gana sunku įvertinti, jeigu kūdikis su sauskelnėmis. Jeigu moteriai kyla klausimų, siūlome į sauskelnes trumpam įdėti medžiaginius įklotus ir taip stebėti vaiko šlapinimąsi.
Žindanti moteris gali valgyti įprastą maistą, ji neturėtų savęs stipriai apriboti. Tai, ką valgė prieš ar per nėštumą, gali valgyti ir toliau po gimdymo. Vyrauja daug mitų, jog pieno kiekis didėja nuo tam tikrų produktų, pavyzdžiui, chalvos ir riešutų. Tačiau mokslinių įrodymų, pagrindžiančių šią sąsają, nėra. Motinos pieno kiekis priklauso nuo kūdikio poreikių - žįsdamas jis pats sureguliuoja, kiek jam pieno reikia. Kuo daugiau kūdikis žindžia - tuo daugiau pieno pas mamą pasigamina. Žindanti moteris gali vartoti tik tuos vaistus, kuriuos jai paskiria gydytojai. Moteris šioje kelionėje nėra viena ir ji turėtų drąsiai prašyti pagalbos iš specialistų. Pagalba turėtų prasidėti nuo pirmojo moters kontakto gimdant, tai yra - iš Gimdymo skyriaus akušerės, kuri parodys, kaip laikyti kūdikį, teisingai paduoti krūtį, bei atsakys į kilusius klausimus. Vėliau prie komandos prisijungia ir pogimdyvinės palatos akušerė. Moters aplinka turėtų sudaryti tinkamas sąlygas jai žindyti, ypatingai pačioje pradžioje, kai kyla daug klausimų.
Žindymo konsultantės patarimai
