Ankstyvasis amžius - laimingasis žmogaus gyvenimo laikotarpis. Tada ir ašaros neskaudžios, ir vargai ne tokie baisūs. Vaikas tarsi pievų drugelis laksto, krykštauja, gėrisi saulėtu pasauliu. Plati šypsena, žibančios akys. Vaikas žaidžia, nes jam smagu. Žaisti - reiškia mokytis. Žaisdami ankstyvajame amžiuje vaikai lavėja, žaidimas skatina jų sensorinę, motorinę veiklą, ugdo mąstymą, fantaziją, kūrybiškumą. Taip lavėja jų kalba, mokymasis bendrauti. Lopšelis-darželis - pirmoji įstaiga, kurioje mažyliai įgyja bendravimo, žaidimų, darbo grupėje patirties.
Ikimokyklinis vaikų amžius - 3-5 gyvenimo metai - ypatingas. Šiuo gyvenimo tarpsniu vaikai pradeda pasitikėti kitais žmonėmis, esančiais už šeimos ribų, tampa savarankiškesni, smalsauja, tyrinėja aplinką. Pagrindine vaikų veikla tampa žaidimas. Ugdymas vyksta per žaidybinę veiklą. Sparčiai plečiasi vaikų žodynas, tobulėja sakinių struktūra. Fiziškai stiprėja ir pats vaikas, vystosi įvairios vaiko raidos sritys. Vaikai mokosi pažinti visuomenėje priimtas vertybes ir elgesio taisykles. Pradeda save suvokti kaip asmenybę - tai „Aš“. Atsiranda pasitikėjimas savimi, draugiškumo jausmas, geba reikšti pyktį, džiaugsmą.
Fiziniskai stiprėja ir pats vaikas, vystosi įvairios vaiko raidos sritys. Fizinis aktyvumas svarbus vaiko sveikatai, jo gerovei. Žaidžiame įvairius judriuosius, sportinius žaidimus. Mokomės šokinėti, išlaikyti pusiausvyrą, mesti, spirti, griebti. Mokomės įvaldyti smulkiosios motorikos judesius, pvz.: kirpti su žirklėmis, lipdyti ir pan.
Ikimokykliniame amžiuje pažinimo raida atspindi vaiko tobulėjimą. Ji apima tai, kaip vaikas mąsto, suvokia pasaulį ir pritaiko tai, ką išmoksta. Šiame tarpsnyje išsiskiria vaikų kūrybiškumas. Vieną minutę jie nori būti „gaisrininkais“, o kitą „statybininkais“, inscenizuoti ir pritaikyti atitinkamus veiksmus. Nepaprastai smagu stebėti ikimokyklinuko pažinimo kelią. 3-5 metų vaikams daug kalbant, jų žodynas neįtikėtinai prasiplečia. Mokomės susidraugauti su knygelėmis, pasakoti, domėtis raidėmis. Šiame amžiaus tarpsnyje klausymas, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas yra tarpusavyje susiję.
Ankstyvajame amžiuje dar trūksta bendravimo įgūdžių. Susitikę vaikai nepažįsta vienas kito. Jiems būdinga žaisti individualiai. Todėl labai svarbu padėti išmokti žaisti vienam šalia kito, pykčio ir ginčo metu dalytis žaislais, išmokti paguosti draugą. Mažylius nuolat reikia skatinti pasakyti žodžiais tai, ką jie bando išreikšti garsais ar veido mimika. Taip jų žodynas gausėja žodeliais, sakinukais. Labai svarbu išgirsti čiauškėjimą kaip kalbą. Nuolat pakartoti, išplėsti jų sakinukus, kad mažylis žinotų, jog jį suprato.
Ankstyvajame amžiuje savarankiškumas suteikia vaikams pasitikėjimo ir pradeda pajausti savo „Aš“, „Aš galiu“. Savarankiškumas būtinas, norint išmokti patiems valgyti, apsirengti, eiti į tualetą ir t. t. Ne visada vaikams pavyksta greitai išmokti. Nuolatinis, glaudus bendradarbiavimas su tėveliais padeda greičiau išmokti. Svarbu, kad būtų vienodi reikalavimai tiek lopšelyje, tiek namuose.
Mažyliui nuo pirmųjų dienų padeda mielos auklėtojos. Jos viską daro, kad vaiko pirmosios akimirkos grupėje įsispaustų į širdelę pačiomis šviesiausiomis spalvomis. Šio amžiaus mažylių grupėse sukurtos žaidimų erdvės, kuriose jie nevaržomai gali pereiti iš vienos į kitą. Smagu žiūrėti, kai jiems kojinė virsta „močiute“, kepurė - „mėlynu žirgu“, kėdutė - „pilimi“. Mažyliai nuolat skatinami kūrybiškai veikti, mąstyti.
Specialiųjų poreikių turintiems vaikams nuo 3 iki 7 metų specialųjį ugdymą ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje skiria Pedagoginė-psichologinė tarnyba (PPT), kuri įvertina specialiuosius vaiko ugdymo(si) poreikius. Specialiųjų poreikių turinčiu vaiku yra laikomas vaikas, kuriam iškyla ugdymosi sunkumų ir kuriam reikalinga specialioji pedagoginė pagalba. Specialusis ugdymas darželyje vyksta daugiausia per žaidybines veiklas, išryškinant vaiko stipriąsias puses ir lavinant silpnąsias.
Logopedas įvertina vaikų, lankančių įstaigą, kalbos ir komunikacijos raidą. Mokslo metų pradžioje išsiaiškinami ir įvertinami vaikų kalbos sutrikimai, numatomos sutrikimo įveikimo galimybės, organizuojant individualias, pogrupines, grupines pratybas. Ugdytiniai, turintys žymesnių kalbos sutrikimų konsultuojami ir įvertinami Panevėžio PPT. Logopedinėse pratybose, atsižvelgiant į amžiaus ypatumus, kalbos ir kalbėjimo sutrikimo pobūdį, ugdytiniai mokomi, tikslinamas garsų tarimo taisyklingumas, lavinamas girdimasis suvokimas, tikslinamas erdvės, laiko ir regimasis suvokimas, lavinama smulkioji motorika.
Specialusis pedagogas įvertina vaikų įgūdžius ir pasiekimų lygį, nustato vaikų specifines negalias, elgesį, emocijas, dėl kurių jie turi mokymosi sunkumų. Numato tolimuosius ir artimuosius darbo su vaikais, turinčiais specifinių raidos sutrikimų, tikslus ir uždavinius, palankiausius ir tinkamiausius ugdymo(si) metodus ir būdus, galinčius tenkinti vaikų specialiuosius poreikius. Fiksuoja vaikų pasiekimus (2 kartus m. m. metu). Bendradarbiauja su mokytojais, kitais įstaigos specialistais ir tėvais, numatant sutrikimo įveikimo tęstinumą. Vykdo tėvų ir pedagogų specialųjį pedagoginį švietimą.
Psichologas įvertina mokinio asmenybės ir ugdymosi problemas, galias, nustato sunkumus, raidos ypatumus, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas, konsultuoja psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius vaikus, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) šių problemų sprendimo klausimais. Vaikų psichologinis konsultavimas skiriasi nuo suaugusiųjų psichologinio konsultavimo savo forma. Be pokalbių, naudojami terapiniai žaidimai, pasakos, piešiniai, vaidinamos konkrečios situacijos ir pan. Konsultuojant svarbu, kad tėvai įsitrauktų į terapinį procesą, jų supratimas, pagalba, palaikymas.
Judesio korekcijos specialistas organizuoja kineziterapijos užsiėmimus vaikams, turintiems judesio ir padėties sutrikimų. Vaikų grupelės sudaromos atsižvelgiant į iš gydytojo atneštas pažymas, PPT rekomendacijas. Gydytojams nustačius vaikų fizinius sutrikimus, jiems teikiama masažisto pagalba. Koreguojamoji mankšta ir masažas atliekami vaikams, turintiems netaisyklingą laikyseną, plokščiapėdystę ir kitų raidos sutrikimų. Užsiėmimai vyksta individualiai ir grupelėmis, naudojant įvairias kineziterapijos priemones.
Tinkamo ikimokyklinio ugdymo įstaigos pasirinkimas jūsų vaikui
Tėvai (globėjai, įtėviai) lopšelio-darželio direktoriui pateikia prašymą ir vaiko gimimo liudijimą. Prašymai gali būti pateikiami ir elektroniniu būdu, vykdant interaktyvią priėmimo į mokyklas registraciją. Naujų mokslo metų grupėms komplektuoti teisėtų vaiko atstovų elektroniniai prašymai priimami ir Sistemoje registruojami iki gegužės 31 d. Registracija stabdoma birželio 1-15 d. laikotarpiu. Birželio 8-15 d. sukomplektuojamos grupės iš vaikų, registruotų iki gegužės 31 d. Birželio 16 d. skelbiamos laisvos vietos ir atnaujinama registracija. Teisėti vaiko atstovai, gavę pranešimą apie skirtą vietą Įstaigoje (Išankstinis priėmimas), per 5 darbo dienas turi kreiptis į Įstaigą ir patvirtinti vaiko atvykimą.
Vaikų priėmimo į ikimokyklinio ugdymo mokyklų grupes ugdytis pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas tvarkos aprašo pakeitimai (tvarkos aprašo nuoroda) įsigaliojo nuo 2024 m. lapkričio 29 d. Vaikus į darželį priimami vadovaujantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 1-290 patvirtintu „Dėl vaikų priėmimo į ikimokyklinio ugdymo mokyklų grupes ugdytis pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas tvarkos aprašo, patvirtinto 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. Tėvai (globėjai, įtėviai) lopšelio-darželio direktoriui pateikia prašymą ir vaiko gimimo liudijimą. Prašymai gali būti pateikiami ir elektroniniu būdu, vykdant interaktyvią priėmimo į mokyklas registraciją.
Dvi grupės ugdymą organizuoja pagal M. Montessori pedagoginės sistemos idėjas. Vaikų grupės formuojamos atsižvelgiant į panašų amžių ir tėvų pageidavimus.
Prašome vaikus į darželį atvesti iki 9.00 val. Jeigu vaiko į darželį neatvesite, iki 9.00 val. Į darželį vaikus atveskite aprengtus švariais, tvarkingais, patogiais rūbeliais. Pasiimkite vaikus iš darželio patys arba įgaliokite pilnamečius asmenis. Apie juos grupės darbuotojus informuokite iš anksto.
Reikalingi daiktai:
- Pižamas.
- Apavą, skirtą nešioti grupėje. Pageidautina, kad batukai būtų neslidūs, kietais padeliais. Labai svarbu patogus, natūralus apavas. Apavas turi įtakos taisyklingos laikysenos formavimuisi, taisyklingam pėdos formavimuisi, eisenai.
- Vienkartines nosinaites.
- Rūbų pamainas. Esant šaltesiam ar drėgnam orui, reikalingos papildomos poros pirštinių ir kojinaičių pasikeisti.
- Pirštines. Žiemos sezonu darželyje nemaukite vaikams pirštuotų pirštinių, nes dėvint jas vaikams greitai nušąla pirštukai.
- Skareles, kepuraites.
Vaikus rekomenduotume rengti taip, kad jiems patiems būtų nesunku ir patogu atsisegti, užsisegti, užsirišti, užsimauti drabužius, apavą. Reiktų stebėti sagų kilpų dydį, jis turėtų atitikti sagą. Gumos, juostelės, palaikančios drabužių juosmenį, rankogalius, turėtų nespausti, nevaržyti judesių ir nebūti per daug laisvos. Drabužiai neturėtų varžyti judesių, dirginti odą. Raištelius batams naudoti ne per ilgus, pakeisti sutrūkusius ir sugadintais galais.
tags: #laisvos #vietos #panevezio #ikimokyklinio #ugdymo #istaigu
