Visos institucijos tvirtina, kad miegoti vaikams darželiuose neprivaloma ir ragina darželius bei jų steigėjus užtikrinti įvairias vaikų poilsio formas. Tačiau dažnai tėvai, paprašę auklėtojų neversti jų vaikų likti lovose ir leisti jiems užsiimti kitomis poilsio formomis (skaitymas ar ramios veiklos), iš auklėtojų išgirsta: „Visi vaikai turi miegoti dienos miego, tai labai sveika”, „Sutinkame su mokslo žiniomis, tačiau Lietuvos vaikams jos netinka“, „Jei vakare jūsų vaikas ilgai neužmiega, greičiausiai, jūs patys negebate užtikrinti tinkamos vaiko miego rutinos”. Vėliau prasideda pasiteisinimai - „Neturime sąlygų nemiegantiems vaikams” ar „Ir kiti vaikai taip pat nenorės miegoti”.
Pasak vaikų neurologės Vitalijos Gresevičienės, reikia vadovautis individualiu vaiko poreikiu, moksliniais įrodymais, kitų šalių praktika, o ne mitais ir stereotipais.
Kas yra miegas ir kodėl jis svarbus?
Miegas - tai aktyvus biologinis ir psichologinis procesas, kurio metu vyksta labai sudėtingos biocheminės reakcijos. Miego būsenoje centrinė nervų sistema, apribojusi ryšį su išorine aplinka, atrenka, kuri informacija svarbi, o kuri ne, reikšmingą išsaugoja, nereikšmingą naikina, atkuria fiziologines organizmo jėgas ir pasiruošia kitos dienos aktyviai veiklai. Vertinant iš esmės: kokybiškas miegas lygus gerai sveikatai.

Kiek miego reikia vaikams?
Amerikos pediatrų asociacija rekomenduoja štai tokį miego kiekį per parą pagal amžių:
- Kūdikiai nuo 4 iki 12 mėnesių amžiaus miega 12-16 val. per parą.
- 1-2 metų vaikai per parą turėtų miegoti 11-14 val.
- 3-5 metų vaikams per parą užtenka 10-13 val. miego.
- 6-12 metų vaikai miega 9-12 val. per parą.
- 13-18 metų paaugliai per parą turėtų miegoti 8-10 val.
- Suaugusiems reikia apie 7 val. miego per parą.
Tačiau reikia suprasti, kad miego poreikis yra individualus: vieniems vaikams reikia miegoti ilgiau nei rekomenduojama, kitiems trumpiau. Tai sąlygoja genetiniai, šeimos kultūriniai, elgesio, socialiniai, vaiko ligų, aplinkos faktoriai.
Cirkadinis ritmas ir jo formavimasis
Cirkadinis ritmas - tai vidiniai organizmo procesai, pasikartojantys paros laikotarpyje. Paprasčiau pasakius, tai mūsų vidinis biologinis laikrodis, kuris reguliuoja įvairių organizmo sistemų funkcionavimą suderintą su dienos (aktyvios veiklos) ir nakties (poilsio) ciklais. Tai labai sudėtingas genetinis/biologinis procesas. Ir jei anksčiau manyta, kad cirkadinis ritmas susiformuoja vyresniame vaiko amžiuje, dabartiniai tyrimai rodo, kad šis ciklas pradeda formuotis jau kūdikystėje nuo 3 mėn. amžiaus. Būtent nuo šio amžiaus pradeda formuotis fiziologinė keturių miego fazių struktūra ir cirkadinis ritmas. Vienerių metų amžiuje šis ciklas pasidaro panašus į suaugusio žmogaus, o brandi miego fazių struktūra susiformuoja 5 m. amžiuje.
Cirkadinio ritmo formavimasis tiesiogiai susijęs su melatonino išsiskyrimu smegenyse. Melatoninas - hormonas, atsakingas už nakties miego kokybę. Jį smegenys gamina reaguodamos į tamsą. Nuo kūdikystės melatonino gamyba didėja ir maksimumą pasiekia vaikui sulaukus 7 metų amžiaus. 80 procentų šio hormono išsiskiria nakties miego metu, todėl nakties miego trukmė ir kokybė labai svarbūs vaiko raidai. Ir čia noriu priminti, kad jo gamybą slopina ekranų šviesa.

Nakties miego svarba
Didžiausias melatonino išsiskyrimas mažų vaikų amžiuje vyksta apie vidurnaktį, lėto miego fazėje. Ši fazė būna tik po 2-3 valandų miego - tai reiškia, kad vaikas turi užmigti ne vėliau kaip 21 val. vakaro. Jei vaikas užmiega 23-24 val. - jis neteks tų valandų miego, kai melatonino išsiskiria daugiausiai.
Kitas labai svarbus biologinis faktorius, išsiskiriantis nakties miego metu, yra augimo hormonas. Jis atsakingas už augimą, svarbus žmogaus minkštųjų audinių ir kaulinės sistemos metabolizme.
Moksliniai straipsniai rodo, kad ilgesnė nakties miego trukmė 12-18 mėn. amžiuje sąlygoja geresnį vaiko funkcionavimą bei impulsų kontrolę sulaukus 26 mėn. amžiaus. Nakties miego vyravimas, lyginant su dienos miego epizodais, mažame amžiuje sąlygoja šių vaikų geresnius kognityvinius gebėjimus jų ikimokykliniame ir mokykliniame amžiuje.
Dienos miego poreikis pagal amžių
Pagal Amerikos pediatrų asociacijos rekomendacijas, dienos miego poreikis vaikui augant greitai kinta. Jei miego epizodų 4-12 mėn. kūdikiams reikia 1-4 paroje, tai 12-24 mėn. mažyliams užtenka vieno dienos miego. Sulaukus ketverių, tik 60 proc. vaikų reikia dienos miego, 5 metų šis skaičius krenta iki 30 proc. Tik 10 proc. šešiamečių tikrai reikia pamiegoti dieną, o sulaukus septynerių lieka vienetai.

Ar priverstinis pietų miegas darželyje yra būtinas?
Darželyje dažnai tėvai girdi - paklausė pasakaitės, gulėjo gulėjo, ir užmigo. Auklėtojų manymu, tai reiškia, kad pietų miegas būtinas, nors vėliau vakare be 24 val. jis neina net į lovą. Tuo naudojamasi. Priverstinai migdant dienos metu vaikus, kurie subrendę vienam nakties miegui, kuriems jau susiformavęs cirkadinis ritmas, užsisuka patologinis ratas. Šie vaikai vėlai užmiega vakare, jų nekokybiškas nakties miegas, ryte jiems tenka anksti keltis į darželį ir jie būna mieguisti visą dieną, todėl paguldyti užmiega pietų miego. Tada darželio auklėtojos mano, kad čia viskas gerai, bet iš esmės vaikui šio miego nereikia. Tai reiškia, kad vakare jie vėl negalės užmigti reikiamu laiku, užmigs labai vėlai, praras „gerąją” miego fazę, kurioje išsiskirs melatoninas ir augimo hormonas. Jie vėl ryte atsikels neišsimiegoję ir patologinis ratas suksis toliau.
Be to, ar įvertinamas vaiko emocinis diskomfortas, kai jis ramiai, nesimuistydamasis turi gulėti valandą, ar dar ilgiau. Gal užmigs, o gal ir ne.
Ilgalaikė žala sveikatai
Nepakankama vaiko nakties miego trukmė ir/ar jo kokybė sąlygoja įvairius sutrikimus. Didėja vaiko psichinės veiklos sutrikimų (dėmesys, mokymosi gebėjimai ir emocijų valdymas), traumų rizika. Atsiranda pavojus imuninės, endokrininės sistemos sutrikimams, kurie gali sąlygoti diabetą ar nutukimą. Išsibalansuoja kardiovaskulinės sistemos veikla, o to pasekmė: padidinto arterinio kraujospūdžio ar išeminės širdies ligos rizika suaugus.
Kada keisti vaikų miego ritmą?
Pagrindiniai požymiai, kad reikėtų keisti vaikų miego ritmą: sunkiai užmiega dienos metu. Jei buvo migdomi dieną - sunkiai užmiega vakare, o nakties miegas neramus, nekokybiškas. Ryte tokie vaikai prabunda per anksti, ar sunkiai pažadinami, kaip sakoma, atsikėlė, bet neprabudo. Labai svarbus požymis, kad vaikui nebereikia pietų miego, kai vaikas be jo yra visą dieną aktyvus ir nemieguistas. Ir čia, manau, geriausi „diagnostai” yra tėvai.
Praktikoje kalbėdama su tėvais dažnai susiduriu su šia problema. Į mano klausimą „ką darote?'', deja, dažniausias atsakymas: „paimu vaiką iki pietų miego”. Tą patį dariau pati augindama savo vaikus.
Pasaulinė praktika
Vertinant nakties miego svarbą, daugelyje išsivysčiusių (JAV, Anglija) bei mūsų platumos (Skandinavija) šalių ikimokyklinio ugdymo įstaigose nuo 3 metų amžiaus nėra privalomo pietų miego, nebent tam yra individualus vaiko poreikis. Bet jei toks poreikis vaikui yra, jis būtinai turi pamiegoti dienos metu.
Priverstinis migdymas visų vaikų darželyje pietų miego remiasi stereotipais ir mitais, o išlipti iš jų labai sunku.

Naujovės Lietuvos darželiuose
Visose šalies darželiuose įsigalioja tvarka, pagal kurią vaikams turi būti sudarytos galimybės nemiegoti pietų miego, o ilsėtis kitaip, pavyzdžiui, užsiimant ramiomis veiklomis. Pokyčių iniciatoriai sako, kad dar yra darželių, kur vaikai verčiami miegoti. Vilniaus lopšelio-darželio „Vandenis“ „Ančiukų“ grupėje nemiega vos keli penkiamečiai ir šešiamečiai.
Darželio direktorė Sandra Keršienė pasakoja, kad nuo rudens ruošėsi naujai tvarkai, ieškojo, kaip įrengti naujas erdves vaikams, kurie nenori miegoti. Vaikai, kurie nori miegoti, lieka, o nenorintys - eina į salę. „Būna vaikų, kurie ateina, bet būna pavargę ir užmiega, tada kalbamės su tėvais. Nežinome, ką darysime kitais metais, nes bus penkios priešmokyklinio ugdymo grupės. Bet jei vaikų padaugės, greičiausiai reikės dar vienos nemiegančios grupės“, - pabrėžia darželio direktorė S. Keršienė.
Panevėžio lopšelio-darželio „Žibutė“ direktorės Loretos Simanavičienės teigimu, visi aštuoniolikos priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvai pageidavo, kad vaikai nemiegotų. Todėl miegamasis virto poilsio zona. „Patiesėme čiužinukų, mamos pasiuvo pagalvėlių, pastatėme sėdmaišius, kad vaikai galėtų pailsėti, prigulti, jei norėtų. Vaikams sudaryta galimybė užsiimti neformalia veikla“, - pasakoja L. Simanavičienė.
Taip pat buvo pastebėta, kad daugeliui vyresnio amžiaus darželinukų puikiai pakanka 20-30 min poilsio klausant pasakos + 20-30 min ramios veiklos, kad jie pailsėtų. Taip jie anksčiau užmigs vakare, gaudami organizmui reikalingiausio nakties miego.
Dėl pokyčių susivienijusios šeimos kovojo beveik penkerius metus, beldėsi į savivaldybes, ministerijos langus, kol galiausiai buvo išgirstos. „Pasakojome apie mokslininkų tyrimus, skaudžias tėvų patirtis, vaikų emocinę žalą, jeigu į jų poreikius nėra atsižvelgiama. Tai jau davė rezultatą“, - tikino viena iš kovotojų.
Nuo gegužės pokyčių turės imtis visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, nemiegantys vaikai galės ramiai praleisti laiką ne bet kur, o tam specialiai pritaikytose patalpose.
Vaiko adaptacija darželyje ir ramus miegas: specialisčių patarimai I JEIGU ŽINOČIAU #7
Didžioji dauguma darželių, ypač mažesniuose miestuose, statyti mažiausiai prieš 30 metų, todėl įrengti ar atnaujinti patalpas reikės papildomo finansavimo iš savivaldybės. „Senuose darželiuose tų erdvių labai trūksta, nėra atskirų nei sporto, nei aktų salių. Stygius yra patalpų. Todėl čia ir kalbama apie nemažas investicijas“, - sakė Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentė.
Savivaldybių asociacija didelės problemos čia neįžvelgia. Tikina, kad tiesiog užteks pakoreguoti įstaigų darbuotojų etatus. „Jeigu iš tikrųjų matome, kad atsiranda vienas arba kitas papildomo pusės ar vieno etato poreikis, tai pilnai galima jį padaryti, visų pirma tinkamai panaudoti žmogiškuosius išteklius, kuriuos turi. Galbūt reikės vieno ar kito priedo, galbūt koeficientus pakoreguoti. Bet tai yra pilnai išsprendžiamas dalykas“, - svarstė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.


