Refleksija apie apsilankymą vaikų globos namuose yra svarbus žingsnis socialinio darbo srityje, leidžiantis giliau suprasti institucinės globos specifiką ir iššūkius. Šiandien Lietuvoje vyksta sisteminė vaiko globos pertvarka, kurios metu socialinio darbuotojo profesinės veiklos turinys kinta, o tai kelia naujus iššūkius profesionalumui. Tyrimai rodo, kad nauji teisės aktai ir rekomendacijos dėl jų įgyvendinimo sukelia socialiniams darbuotojams neapibrėžtumo ir įtampos jausmą, trukdantį efektyviai vykdyti savo pareigas. Nesant aiškios informacijos apie reformos eigą ir trūkstant bendradarbiavimo tarp institucijų, socialiniai darbuotojai jaučia profesionalų bejėgiškumą.
Analizuojant socialinių darbuotojų patirtis, atskleidžiamas refleksyvios konsultacinės kultūros poreikis tiek organizacijos viduje, tiek už jos ribų, siekiant stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Vis dėlto, išlieka aktualus klausimas, kiek supervizija ir intervizija kaip refleksyvi konsultacinė praktika yra priimtina ir skatinama profesinėje aplinkoje.
Praktikos vietos ir jų apžvalga
Atliktos praktikos apima įvairias vaikų globos įstaigas, kurių veikla ir specifika skiriasi. Tai leidžia giliau pažvelgti į institucinės globos sistemą ir jos taikomus metodus.
Refleksija Nr. „Pastogė“
Šie vaikų namai buvo pirmieji mano aplankyti ir paliko teigiamą įspūdį. Šiame apsilankyme rodžiau didžiausią susidomėjimą. Sužinojau, kad „Pastogėje“ vaikai yra mokomi kasdieninių įgūdžių, suteikiamos sąlygos savarankiško gyvenimo realizavimui ir jiems duodamos tam tikros patalpos. Nors pati jaučiau susidomėjimą įstaiga, nekreipiau didelio dėmesio ir toliau uždavinėjau klausimus. Taip pat sužinojau, kad darbuotojai pradeda rengti vaikams keliones į įvairias stovyklas. Tai priminė, kaip pati vaikystėje važiavau į stovyklą Birštone.
Nelabai pastebėjau naujas patalpas ar tas, kuriose vaikai gyvena savarankiškai, tikriausiai dėl laiko stokos, o galbūt grupė taipogi skubėjo greičiau atsilaisvinti, kaip pasirodė iš rodomo nepasitenkinimo, kad uždavinėjau daug klausimų. Galiausiai vienai iš darbuotojų susisiekus su kita, atradome savo grupę ir prisijungėme. Sužinojau, jog šioje įstaigoje yra naudojamas terapinis šuo. Šuns veislė - labradoro, mums parodė jo sugebėjimus, kaip jis skatinamas, šuns gebėjimą mąstyti. Iš šio apsilankymo man labiausiai įsiminė situacija su Dovile. Aktualijos situacija buvo tokia: šuns savininkė aiškino, kad nevarbu šuns dydis, jis taip pat, kaip ir mes žmonės, turi savo asmeninę erdvę ir pakvietė mažiausią pagal ūgį studentę Dovilę parodyti šį teiginį ant žmogaus.
Refleksija Nr. „Vilijampolės socialinės globos namai“
Šis apsilankymas man buvo įdomiausias. Atėjus į dienos centrą diskusija jau vyko. Uždavinėjau daug klausimų. Susipažinau su pirmaisiais vaikų namais Kaune.
Refleksija Nr. „Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras“
Šiame centre ypatingas dėmesys skiriamas jaunimo užimtumui ir socializacijai. Stebėjau, kaip vyksta įvairios edukacinės ir terapinės veiklos, skirtos ugdyti savarankiškumą ir įgūdžius.
Refleksija Nr. „Priklausomybių ligų centras“
Apsilankymas priklausomybių ligų centre leido suprasti sudėtingą priklausomybių problematiką ir jos įtaką asmens gyvenimui. Tai suteikė vertingos informacijos apie reabilitacijos procesus.
Šiaulių vaikų globos namai „Šaltinis“
Mano pasirinkta praktikos atlikimo vieta - biudžetinė įstaiga Šiaulių vaikų globos namai „Šaltinis“. Trumpai apžvelgsiu ir biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarką.
Įmonės informacija:
- Adresas: Vytauto g. Nr. 182, Šiauliai.
- Įmonės kodas: 191015422.
- Registracijos pažymėjimo Nr.: 047233.
Globos namai „Šaltinis“ įsteigti 1964 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 830 steigėjo funkcijos iš Švietimo ir mokslo ministerijos nuo 1997 m. spalio 1 d. perduotos Šiaulių apskrities viršininkui. Globos namai yra valstybės biudžetinė įstaiga, viešasis juridinis asmuo, turintis herbinį antspaudą ir spaudus su savo pavadinimu, identifikavimo kodą, atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose.
Globos namai yra stacionari socialinės globos įstaiga, skirta specialiųjų poreikių tėvų globos netekusiems, našlaičiams ir kitiems neįgaliems vaikams, turintiems intelekto, kompleksinių ir kitų raidos sutrikimų. Teikiamos socialinės ir specialiojo ikimokyklinio ugdymo paslaugos nuolatinės specialistų priežiūros sąlygomis.
Globos namų administracija yra juridinis atstovas pagal įstatymą, ginantis jo asmenines neturtines ir turtines teises bei teisėtus interesus. Veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais.
Šiaulių vaikų globos namams „Šaltinis“ vadovauja Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Šiaulių apskrities skiriamas ir atleidžiamas direktorius, kuris atsako už visą globos namų veiklą, įskaitant efektyvios vidaus kontrolės, finansų kontrolės sukūrimą, veikimą ir tobulinimą. Direktorius turi paskirti darbuotojus, atsakingus už finansų kontrolės veiklą.
Buhalterinė tarnyba yra visiškai savarankiškas įmonės valdymo padalinys, palaikantis glaudžius ryšius su kitais įmonės padaliniais. Visi įmonės padaliniai privalo pateikti buhalterinei tarnybai atliktų ūkinių operacijų pirminius dokumentus ir nustatytos formos atskaitomybę. Buhalterijoje šie duomenys grupuojami, sisteminami, apibendrinami ar kitaip apdorojami, rengiant informaciją apie įmonės ir jos padalinių veiklą. Buhalterinei tarnybai vadovauja vyriausiasis buhalteris, kurį skiria ir atleidžia įmonės vadovas.
Finansinė atskaitomybė ir jos sudėtinės dalys
Finansinė atskaitomybė - tai finansinių duomenų apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus periodinis rengimas nustatyta forma. Kiekviena finansinę atskaitomybę sudaranti įmonė laikoma atskiru apskaitos vienetu.
Reikalavimai finansinei atskaitomybei
- Ataskaitos turi būti tarpusavyje susietos.
- Turi suteikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.
- Duomenys turi būti pateikti aiškiai ir suprantamai.
- Informacija turi būti neutrali ir patikima.
- Draudžiami turto prirašymai, pajamų bei sąnaudų ar kitokie iškraipymai.
- Informacija turi būti palyginama.
- Duomenys turi būti sutvarkyti, laikantis apskaitos politikos ir bendrųjų apskaitos principų.
Finansų apskaitos tikslai
Finansų apskaitos tikslas - sudaryti finansinę atskaitomybę, kuri teiktų įvairiems vartotojams, priimantiems ekonominius sprendimus, naudingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus. Finansinių ataskaitų vartotojai domisi, ar įmonė sugeba uždirbti pinigų ir jų ekvivalentų, ar ji juos sugeba uždirbti stabiliai, ar įmonės veikla pelninga, ar ji sugeba pelningai panaudoti išteklius, ar ji sugeba įvykdyti finansinius įsipareigojimus, atėjus terminui.
Finansinės atskaitomybės skirstymas
Finansinę atskaitomybę galima suskirstyti pagal įvairius požymius: paskirtį (turinį), periodiškumą, skelbimo pobūdį, detalumą, apimtį.
Pagal paskirtį (turinį) atskaitomybė gali būti suskirstyta į finansinę, mokestinę, valdymo, statistinę ir specialiosios paskirties. Atskaitomybės sudarymo periodiškumą sąlygoja įmonės poreikiai ir valdžios institucijų reikalavimai. Ji gali būti metinė, ketvirtinė, mėnesinė, savaitinė arba dekadinė, dieninė (pamaininė), neperiodinė.
Pagal skelbimo pobūdį atskaitomybė skirstoma į privalomą ir neprivalomą viešai skelbti. Viešai turi būti skelbiama valstybinių įmonių ir atvirųjų akcinių bendrovių metinės finansinės atskaitomybės. Pagal detalumą yra dvi finansinės atskaitomybės formos: pilnoji ir trumpoji. Trumpąją metinę finansinę atskaitomybę rengia įmonės, kurių du iš trijų įstatymo nustatytų rodiklių neviršija dvejus metus iš eilės.
Pagal apimtį atskaitomybė skirstoma į vienos įmonės ir konsoliduotąją. Konsolidavimas - tai grupės įmonių finansinių ataskaitų sujungimas į vieną ataskaitą.
Finansinės atskaitomybės sudėtinės ataskaitos
- Balansas - finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. TURTAS = NUOSAVAS KAPITALAS + ĮSIPAREIGOJIMAI
- Pelno (nuostolių) ataskaita - parodanti pajamas ir sąnaudas bei iš jų apskaičiuojamą pelną ar nuostolius (veiklos rezultatą).
- Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita - kurioje pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį.
- Pinigų srauto ataskaita - kurioje nurodomos ataskaitinio laikotarpio pinigų ir piniginių ekvivalentų įplaukos bei išmokos.
- Aiškinamasis raštas - metinės finansinės atskaitomybės dalis, kurioje paaiškinamos kitose ataskaitose nurodytos sumos, bei atskleidžiama papildoma reikšminga informacija.
Šios ataskaitos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir suteikia visapusišką vaizdą apie įmonės finansinę būklę.
Deinstitucionalizacijos procesas ir gerieji pavyzdžiai
Lietuvos globos sistemoje įvyko daug skaudžių incidentų, kurie atskleidė sistemos ydingumą. Nepaisant to, kad moksliniai tyrimai patvirtina socialinės ir emocinės raidos sunkumus vaikams, augantiems institucijose, Lietuvoje vis dar gaji nuostata, jog valstybės globa yra vienintelis sprendimas. Tarptautiniai dokumentai pabrėžia, jog visos šeimos turėtų turėti prieinamas paslaugas, o vaiko augimas biologinėje šeimoje turėtų būti prioritetas.
Utenos vaikų globos namai - sėkmingas pavyzdys, kaip galima dirbti su tėvais, globėjais, šeimomis ir bendruomene. Nuo 2001 m. ši įstaiga intensyvino darbą su šeimomis, siekdama stiprinti jų gebėjimus tinkamai pasirūpinti vaikais. Įgyvendinant globotinių individualius socialinės globos planus, aktyviai įtraukiami vaikų biologiniai tėvai ir artimieji. Nuo 2013 m. įstaigoje veikia Utenos apskrities vyrų krizių centras, teikiantis pagalbą smurtaujantiems vyrams ir jų šeimos nariams. Taip pat vykdomi globėjų ir įtėvių mokymai, siekiant skatinti vaikų apgyvendinimą šeimose.
Nuolatinis dėmesys skiriamas visuomenės švietimui ir bendruomenės įtraukimui, siekiant mažinti vaikų diskriminaciją. Įgyvendinamos strateginės gairės ir veiksmų planai, skirti pereiti nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų.
Praktikos Kauno „Atžalyno“ vaikų globos namuose patirtis
Praktiką atlikau Kauno „Atžalyno“ vaikų globos namuose. Pagrindiniai šių vaikų globos namų tikslai - užtikrinti vaikui globos, socialines, ugdymo paslaugas, sudaryti tinkamas sąlygas augti, vystytis ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Atlikdama praktiką, daug bendravau su „Atžalyno“ globotiniais, kalbėjausi, žaisdavau, padėdavau apsirengti ir nusiprausti. Teko rūpintis buitiniais dalykais, vykti į prekybos centrą parvežti reikalingų daiktų. Teorinės socialinio darbo žinios, ypač humanistinė teorija, man labai pravertė. Supratau, kad moku rasti kalbą su vaikais ir būti empatiška. Man pavykdavo prakalbinti netgi autistus.
Pastebėjau, kad visuomenėje vis dar vyrauja neįgaliųjų stigmatizavimas. Šeimos nariai, aplankę neįgalų vaiką ir išėję su juo pasivaikščioti, jaučiasi nejaukiai, gėdijasi. Tai našta, kurią patiria visi neįgaliųjų asmenys ir jų šeimos. Geriausias būdas tai įveikti - susitaikyti su mintimi ir nesistengti slėpti savo padėties.
Praktika man padėjo visiškai apsispręsti dėl specialybės pasirinkimo teisingumo. Kadangi man patinka rūpintis kitais, dar kartą įsitikinau, kad galiu save puikiai realizuoti dirbdama socialinį darbą. Manau, kad po dešimt metų socialinio darbuotojo profesija bus viena populiariausių.
„Atžalyno“ gyventojai turi jaukias patalpas. Stiprioji pusė yra draugiška ir pagarbi atmosfera bei stipri materialinė bazė. Vaikai čia jaučiasi kaip namie. Tačiau pastebėjau, kad ne visada pasirūpinama, jog užtektų higienos priemonių.
Studentams, atliekantiems praktiką, siūlyčiau kuo daugiau bendrauti su atskirais individais, nes tik taip galima priartėti prie žmogaus. Bendravimas yra pagrindinė kiekvieno socialinio darbuotojo darbo priemonė.
tags: #vaiku #globos #namuose #atliktos #praktikos #refleksija
