Nėštumas ir gimdymas - tai ypatingi laikotarpiai moters gyvenime, apipinti daugybe tradicijų, tikėjimų ir, žinoma, mitų. Nors šiuolaikinė medicina suteikia daug informacijos, kai kurie senovės prietarai vis dar gyvuoja. Discovery televizija turi atskirą programą „Mitų griovimas“, kurioje vedėjai konstruoja neįtikėtinus aparatus ir, atlikdami įvairiausius bandymus, bando paneigti ar patvirtinti įvairiausius mitus ir legendas, paplitusias visuomenėje. O mes savo ruožtu, iš medicininės pusės norime pakalbėti apie keletą prietarų, kurie tapę mitais, kai kalbama apie nėštumą ir gimdymą.
1. Nėštumo slėpimas iki pastebimo pilvuko
Prietaras: Dar mūsų protėviai turėjo prietarą nekalbėti apie tai, kad laukiesi, kol neatsiranda pilvukas. Buvo manoma, kad vaikeliui geriau vystytis, kol be mamos apie tai niekas daugiau nežino. Galvota, kad atvirai domėtis kitų nėštumu gali tik tas, kuris nori pakenkti nėščiajai ir vaikeliui.
Ekspertų nuomonė: Moksliškai nėra įrodyta, jog kūdikis geriau vystosi ar kad nėštumas lengvesnis, jeigu niekas apie tai nežino.
2. Plaukų kirpimas nėštumo metu
Prietaras: Daugelyje tautų plaukai buvo laikomi „gyvenimiškos jėgos“ saugykla.
Ekspertų nuomonė: Plaukų kirpimas niekaip nepaveikia kūdikio vystymosi. Tai faktas.
3. Draudimas pirkti kūdikiui daiktų iki gimimo
Prietaras: Draudimas pirkti kūdikiui daiktų, kol jis negimė, susijęs su tikėjimu, kad tie daiktai, nupirkti iki gimimo, bus užimti anapusinių jėgų.
Ekspertų nuomonė: Tiesiogiai nėra įrodyta, kad tai kenkia, tačiau šis reiškinys gali būti logiškai ir buitiškai paaiškinamas. Senais laikais retai kas pirkdavo naujų daiktų kūdikiui, daug dažniau vyresniųjų vaikų daiktai atitekdavo mažesniesiems, todėl poreikio (ir įpročio) pirkti ir įsigyti kažką naujo tiesiog nebuvo.
4. Katės ir nėštumas
Prietaras: Nėščiosioms draudžiama glostyti kates.
Ekspertų nuomonė: Katės pavojingos dėl to, kad gali tapti toksoplazmozės šaltiniu - tai tokia liga, kuri neigiamai paveikia kūdikio vystymąsi. Jei nepažįstate gyvūno ir nesate tikra, ar jis sveikas, geriau venkite kontakto. Savo naminį gyvūną būtinai parodykite veterinarui, kad būtų atlikti visi būtini tyrimai, jog gyvūnas sveikas ir visiškai saugus jūsų sveikatai.
5. Lyties nustatymas ir tikėjimai
Prietaras: Kai kurie tikėjimai susiję su būsimosios mamytės ar jos mamos gimdymo eiga.
Ekspertų nuomonė: Gydytojai seniai įrodė, jog tai netiesa. Nėra jokio skirtumo, ką nešioja moteris: ir mergaitės, ir berniukai mamos organizme vystosi vienodai. Kaip moteriai praeis gimdymas, 100 proc. garantuoti negali nė vienas gydytojas. Gimdymo proceso ypatybės priklauso nuo mamos sveikatos būklės, kūdikio padėties gimdoje, nuo individualių ypatybių, galų gale nuo nuotaikos, bet tikrai ne nuo to, kaip sekėsi gimdyti būsimos mamytės mamai.
6. Rankdarbiai ir mazgai
Prietaras: Buvo manoma, kad mazgas užriša kūdikiui išėjimą į pasaulį.
Ekspertų nuomonė: Rankdarbiai mamai gali duoti tik teigiamų pojūčių.
7. Vaisiaus virkštelės apsivijimas
Ekspertų nuomonė: Virkštelė susiraizgo dėl to, kad būna labai ilga arba dėl padidėjusio kūdikio aktyvumo.
Nėštumo metu svarbi mityba ir gyvensena
Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“, - pataria specialistai.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Pasak specialistų, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.
Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.
„Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja specialistai.
Vaistų vartojimas nėštumo metu
Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Pasak specialistų, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus.
1985-2015 m. buvo atliekamas tyrimas, kurio metu tirta daugiau nei 150 000 nėštumo atvejų. Tyrėjai įvertino moterų, vartojusių paracetamolį, aspiriną, ibuprofeną, diklofenaką ir naprokseną, medicinines pastabas. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
Vaistai, patekę į mūsų organizmą, keičia jo biocheminę terpę. Todėl kiekvienas vaistas turi pašalinį poveikį, kuris nurodomas jo informaciniame lapelyje. Kai vaistas yra būtinas, sakoma, kad jo nauda yra didesnė už pašalinį poveikį. Tuo tarpu mamos pilve augantis vaikelis į minėtus biocheminius pokyčius gali sureaguoti kitaip. Be to, vaistai per placentą gali pažeisti kraujotaką, trikdyti medžiagų apykaitą tarp mamos ir vaisiaus, o tai gresia priešlaikiniu gimdymo, vaisiaus raidos sulėtėjimu.
Pirmas svarbus patarimas nėštumo metu - jokios savigydos. Gydytojui paskyrus vaistų, būtinai pasiteiraukite apie pašalinį jų poveikį. Nemanykite, kad žoliniai preparatai nėščiosioms yra visai nekalti. Anaiptol, patariama vengti net tokių imuniteto stipriklių kaip ežiuolė, ženšenis ir kitų.
Paprastas peršalimas turėtų praeiti per 7-10 dienų. Peršalimo gydymo principas - malšinti ar lengvinti simptomus. Jei jie nebeūmės, neatsiras naujų, vadinasi, liga rimsta. Tačiau ligai ūmėjant, kylant kūno temperatūrai, turėtumėte kreiptis į savo šeimos gydytoją. O štai dar keletas patarimų, kaip gydytis nėštutei peršalus, kai kamuoja sloga, kosulys. Kuo daugiau gulėkite lovoje ir ilsėkitės. Maistas turi būti švelnus, o kai skauda gerklę - minkštesnis (košės, trintas maistas). Vartokite kuo daugiau šiltų skysčių: šiltas pienas su medumi, uogų ar vaisių arbatos. Nosiaryklei plauti, gerklei skalauti tinka jūros druskos tirpalai. Slogai, nosies gleivinės paburkimui mažinti - purškalai į nosį su ksilometazolinu.
Žalingų įpročių atsisakymas
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia specialistai. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
Fizinis aktyvumas ir kelionės
„Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Svarbu mankštinantis nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.
Jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis. „Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.
Miego svarba ir streso valdymas
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių.
„Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria specialistai.
Labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.
Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. „Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.
Nėštumas - tai nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, todėl labai svarbu atrasti savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai - visa tai gali padėti nuraminti mintis ir pagerinti savijautą. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.
Ką vengti nėštumo metu
Tinklalapis babygaga.com išvardijo priemones, kurios gali būti pavojingos nėštumo metu:
- Pesticidai: Naikina vabzdžius, piktžoles, bet kenkia augančiam vaisiui. Stenkitės pačios nenaudoti. Jei būtina, pasamdykite profesionalų kenkėjų naikintoją.
- Valymo produktai: Dalies produktų garai gali sukelti čiaudulį. Saugumo sumetimais, visada mūvėkite gumines pirštines ir stenkitės neįkvėpti garų nuo orkaitės ir plytelių valymo priemonių.
- Uodus baidančios priemonės: Kai kuriuose repelentuose būna DEET (dietiltoluamidas) cheminės medžiagos. Šis chemikalas gali sudirginti odą. Pirmą nėštumo trimestrą venkite kontakto su šiuo chemikalu. Uodams atbaidyti rinkitės priemones su mažesne DEET koncentracija, tinklelį ar ekraną nuo uodų.
- Naftalinas: Jame esančios cheminės medžiagos gali sukelti galvos skausmą, svaigulį, pykinimą ir vėmimą. Jei turite vaikų iki trejų metų amžiaus, nenaudokite namuose naftalino.
- Nagų lakas: Jame yra formaldehido, kuris kai kuriems žmonėms gali sudirginti odą.
- Dažai: Produktai, dažai su švinu žalingi įsčiose besivystantiems kūdikiams. Jie gali sukelti priešlaikinį gimdymą, persileidimą, mažą naujagimio svorį, netgi negyvo vaisiaus gimimą. Kiek įmanoma, saugokitės švino. Jei laukiatės, nevalykite senų dažų.
- BPA: Chemikalo bisfenolio A (BPA) yra plastike. Iš motinos organizmo šis chemikalas gali patekti į įsčiose esantį vaisių. BPA gali sukelti vaikams elgesio sutrikimų, smegenų problemų.
„Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“, - pataria specialistai.
tags: #9 #nesciosios #vengti #senoveje
