Vyriausybė patvirtino naują tvarką, pagal kurią pagalbinio apvaisinimo paslauga bus teikiama atsižvelgiant į medicininį poreikį, o ne į asmenų šeiminę padėtį. Šis sprendimas siekia pagerinti šalies demografinę situaciją ir suteikti daugiau galimybių susilaukti vaikų.
Lietuvoje gimstamumas kasmet mažėja. 2023 m. gimė 20,6 tūkst. vaikų, 2024 m. - 19 tūkst., o 2025 m. prognozuojama apie 17 tūkst. Tai sudaro apie 15-20 proc. porų, kurios susiduria su vaisingumo problemomis. 2022 m. nevaisingumas diagnozuotas 994 vyrams ir beveik 6,9 tūkst. moterų, o 2023 m. - 965 vyrams ir beveik 6,8 tūkst. moterų.
Siekiant spręsti šias problemas, siūloma numatyti teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ne tik sutuoktiniams ar registruotos partnerystės sutartis sudariusiems asmenims, bet ir bendrai gyvenantiems ne mažiau nei metus, bei vienišoms moterims, kurioms nevaisingumo diagnozė yra mediciniškai pagrįsta. Taip pat planuojama nustatyti aiškesnes taisykles embrionams genetinių patologijų atvejais ir numatyti vaisingumo išsaugojimo paslaugų apmokėjimo atvejus bei sąlygas.
Šioms pataisoms įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau tiksli suma kol kas neaiški. Nuo 2018 iki 2024 m. Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2,8 tūkst. vaikų. 35 šeimos sutiko savo embrioną dovanoti donorystei.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas, įregistruotas Seime, numato, kad procedūra galės būti taikoma sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems asmenims, kartu ne trumpiau nei vienerius metus gyvenantiems vyrui ir moteriai, siekiantiems sukurti šeiminius santykius, arba vienišoms moterims. Procedūra bus atliekama, kai nevaisingumo negalima išgydyti ir nėra medicininių kontraindikacijų, keliančių grėsmę moters sveikatai ar galimybei išnešioti kūdikį.
Pagalbinio apvaisinimo paslaugos, išskyrus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų konservavimą bei laikymą, bus apmokamos Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta tvarka. Valstybė finansuos procedūrą, jei bus įvykdyti nustatyti reikalavimai.
Teisiniai ir etiniai aspektai
Dirbtinio apvaisinimo procedūra yra saugoma teisės į privatų ir šeimos gyvenimo gerbimą. Tačiau darbas su žmogaus ląstelėmis susijęs su teisiniais ir etiniais klausimais, todėl gali būti taikomi tam tikri apribojimai. Pavyzdžiui, dirbtinis apvaisinimas negali būti naudojamas žmogaus klonavimui. Taip pat neleidžiama pasirinkti vaiko lyties, išskyrus atvejus, kai konkrečios lyties vaikas gali paveldėti genetinę ligą.
Informacija apie konkretų dirbtinio apvaisinimo atvejį ir donorystę yra konfidenciali. Jei naudota donoro ląstelė, tapatybė negali būti atskleista donorui. Asmeniniai duomenys bus saugomi nevaisingų šeimų ir dirbtinės reprodukcijos registre, kuris nėra viešai prieinamas.
Konstitucinio Teismo nutarimai ir jų įtaka
2025 m. balandžio mėnesį Konstitucinis Teismas priėmė du nutarimus, susijusius su šeimos samprata. Vienas iš jų, 2025 m. balandžio 10 d. nutarimas „Dėl dirbtinio apvaisinimo paslaugų teikimo“, konstatavo, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostata, suteikianti teisę gauti pagalbino apvaisinimo paslaugas tik sutuoktiniams ar registruotos partnerystės sutartis sudariusiems asmenims, prieštarauja Konstitucijai.
Pagalbinis apvaisinimas apibrėžiamas kaip procesas, atliekamas naudojant medicinos technologijas, apimantis su lytinėmis ląstelėmis ir (ar) embrionu atliekamus veiksmus, siekiant sukelti moters nėštumą. Nors Konstitucinis Teismas šią procedūrą įvardijo kaip „sveikatos priežiūros paslaugą“, susijusią su valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, pats įstatymas ją traktuoja kaip medicinos procedūrą, o ne sveikatos priežiūros paslaugą, susijusią su ligos gydymu.
Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad vienas iš draudžiamų diskriminavimo pagrindų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo šeiminės padėties. Nors Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas kriterijų sąrašas yra baigtinis, jame minimas draudimas teikti privilegijas dėl „socialinės padėties“ gali apimti ir „šeiminę padėtį“.
Tačiau, skirtingai nei konstatavo Konstitucinis Teismas, ginčijama įstatymo nuostata galėtų būti pripažinta privilegijuojančia susituokusius asmenis tik tuo atveju, jei moters teisė į dirbtinį apvaisinimą būtų pripažinta svarbesnė nei įstatymų leidėjo siekis geriausius vaiko interesus sieti su tokia šeimos aplinka, kurioje jis augtų su abiem tėvais, remiantis Konstitucijos 38 straipsnio nuostatomis.
TU NE VIENA: #1 Ypatinga pagalbinio apvaisinimo kelionė | TwinStory
Pokyčiai įstatymų leidyboje
Pirmadienį Seime įregistruotas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Nacionalinio transplantacijos biuro parengtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas. Jame numatoma, kad pagalbiniam apvaisinimui galėtų būti naudojamos tik vaiko susilaukti norinčios poros ar moters lytinės ląstelės. Ši iniciatyva kilo po to, kai Konstitucinis Teismas nustatė, kad pagalbinio apvaisinimo ribojimai prieštarauja Konstitucijai.
Pagrindiniai pokyčiai ir jų reikšmė:
- Plačiąsias galimybes gauti paslaugas: Įstatymas atveria duris ne tik sutuoktiniams ar registruotos partnerystės sutartis sudariusiems asmenims, bet ir bendrai gyvenantiems asmenims bei vienišoms moterims, jei yra medicininis poreikis.
- Medicininis poreikis svarbiausias: Sprendimas dėl paslaugos teikimo priimamas remiantis medicininiais kriterijais, o ne šeimine padėtimi.
- Vaisiaus lyties pasirinkimo apribojimai: Nustatomi griežti apribojimai dėl vaiko lyties pasirinkimo, išskyrus atvejus, kai tai susiję su paveldima liga.
- Valstybės finansavimas: Valstybė iš dalies finansuos dirbtinio apvaisinimo procedūras, jei bus įvykdyti nustatyti reikalavimai.
Šie pokyčiai yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti lygybę ir suteikti daugiau galimybių susilaukti vaikų tiems, kurie to nori ir kuriems tai yra mediciniškai būtina.
tags: #dirbtinio #apvaisinimo #istatymas #lrs
