Kiekviena mama, besilaukianti ar jau auginanti vaikelį, susiduria su įvairiais klausimais ir iššūkiais. Vienas tokių klausimų, kuris dažnai kelia nerimą, yra žindymas, ypač kai šeimoje atsiranda dar vienas mažylis. Ar normalu, jei penkiametis sūnus matys, kaip mama krūtimi maitina naujagimę? Ar tai gali jam pakenkti psichologiškai?
Renata klausia: "Turiu 5 metų sūnų, paskutines savaites laukiuosi dukrytės. Neramina vienas dalykas: kaip daryti su maitinimu mažylės - slėpti krūtį ar leisti procesą matyti ir sūnui? Ar tai nepaveiks psichologiškai jo, ar netraumuos? Sesutės sūnus labai laukia, pasiruošęs man padėti ir ją saugoti. Mes aiškinam, bendraujam, kas ir kaip keisis, jis žino, kaip mažylė bus maitinama."
Atsako Asta Vaitkevičienė, Individualiosios psichologijos institutas: "Laba diena, Renata, esate puiki ir rūpestinga mama. Jūsų vyresnėlis sūnus tai jaučia, mato, o stebėdamas jūsų reakciją, mokosi reikšti rūpestį ir dėmesį už save mažesnei ir silpnesnei būtybei. Jūsų ir jūsų vyro reakcija į bet kokį objektą, veiksmą, elgesį jam yra didžiausia pamoka. Pasakodama sūnui apie tai, kaip augs mažoji sesutė, kaip ji bus maitinama, jūs jau atskleidėte jam vaizdą, kaip viskas bus. Dabar sūnui bus svarbu patikrinti tai, ką jūs pasakėte. Žinoma, kad jam bus įdomu, kaip sesutė valgo ir jis norės pamatyti. Nieko baisaus, jeigu parodysite, kaip viskas vyksta. Juk dailininkai yra vaizdavę maitinančias motinas ne kartą savo paveiksluose ir šie kūriniai nėra slepiami po devyniais užraktais. Juos stebėdami vaikai tikrai neištvirksta, o tėvai nepuola vaikams dangstyti akių, kai muziejaus salėje toks paveikslas kabo."
Tai, kad vyresnysis vaikas matys žindymo procesą, nėra trauma. Priešingai, tai gali padėti jam suprasti ir priimti naują šeimos narį.
Ilgalaikio žindymo nauda
Dažnai susiduriame su nuomone, kad pienas nuo vienų metų - jau tik vandenėlis. Tačiau, iš tiesų, mamos pienas 12-39 žindymo mėnesius yra net kaloringesnis negu 2-6 mėnesius. Taip pat neteisinga būtų teigti, kad žindoma, kai vaikui daugiau kaip 2-3 m., yra tik dėl jo įpročio, prisirišimo.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja kūdikius žindyti 2 metus ir ilgiau, nes mamos piene yra maistinių medžiagų, antikūnų ir vitaminų, kurių nėra mišiniuose ar karvės piene. Kiti tyrimai parodė, kad 16 mėn. - 30 mėn. žindyti vaikai serga mažiau, o sergantys greičiau pasveiksta nei nežindyti vaikai.
Įvairūs moksliniai tyrimai parodė, kad dėl ilgalaikio žindymo kūdikių mirtingumas nuo ūmios kvėpavimo takų infekcijos sumažėja iki 3,6 karto, taip pat sumažėja tikimybė susirgti kita pavojinga kūdikiams liga - meningitu. Be to, nustatyta, kad tokiems vaikams ateityje mažiau reikia lankytis pas odontologus, nes turi sveikesnius dantis ir taisyklingą sąkandį.
Antraisiais gyvenimo metais vaikutis, išgerdamas 440 ml mamos pieno, gauna 30 proc. energinės dienos vertės, baltymų - apie 43 proc. paros normos, vitamino A - 75 proc., folio rūgšties - 75 proc., vitamino B12 - 94 proc., vitamino C - 60 proc. Net ir trejų metų vaikai yra linkę keltis naktimis, kai prireikia tėvų pagalbos jiems vėl užmigti.
| Maistinė medžiaga | Paros normos procentas |
|---|---|
| Energinė vertė | 30% |
| Baltymai | ~43% |
| Vitaminas A | 75% |
| Folio rūgštis | 75% |
| Vitaminas B12 | 94% |
| Vitaminas C | 60% |
Žindymo iššūkiai ir sprendimai
Nors žindymas yra natūralus procesas, jis gali kelti ir iššūkių, ypač kai vaikas paauga. Viena dažniau pasitaikančių priežasčių, paskatinančių mamas greičiau nutraukti žindymą - vaiko isterijos ir drabužių draskymas viešose vietose. Todėl labai svarbu įsivesti aiškias taisykles (atitinkančias vaiko amžių), vaikui pačiam neleisti atidengti krūties, jei mama to nenori.
Taip pat svarbu žinoti, kad papildomame maiste, kuriuo primaitinamas mažylis, paprastai nėra sočiųjų rūgščių, kurių yra motinos piene ir kurios būtinos mažylio smegenų vystymuisi. Tik motinos piene yra apsauginių imunofaktorių bei antikūnų, prisitaikiusių prie konkrečios mažylio aplinkos.
Kai mažyliui sueina metai, aplinkinių nuomonė gali neretą mamą paskatinti nutraukti žindymą. Manoma, jog, jei kūdikis jau valgo įvairų papildomą maistą, motinos pienas jam nebeteikia didelės naudos. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, jog vyresnio mažylio žindymas yra vienas svarbiausių sėkmingą mažylio emocinį vystymąsi lemiančių veiksnių.
Tandeminis žindymas: du vaikai, viena mama
Nemažai porų susilaukia antrojo kūdikio, kai pirmagimiui yra suėję vos vieneri arba dveji. Pirmagimis dažnai dar būna nenujunkytas. Tokiu atveju yra išeitis - žindyti iškart abu vaikus: vyresnėlį ir naujagimį. Šis procesas vadinamas tandeminiu žindymu.
Tandeminis žindymas nėra itin dažnas reiškinys, žmonės prie jo neįpratę, todėl tenka pasitelkti kantrybę ir nusiteikti, kad susidursite su įvairiu aplinkinių požiūriu ir komentarais. Liūdniausia, kad dažnai net sveikatos priežiūros specialistai, neturėdami pakankamai žinių, nepalaiko tokio pasirinkimo ir abejoja dėl maistinės mamos pieno vertės žindant tandemu.
Anksčiau buvo tvirtinama, kad nėščiosioms, vis dar žindančioms anksčiau gimusį vaiką, reikėtų nustoti maitinti krūtimi dėl savo ir (arba) netrukus gimsiančio kūdikio sveikatos. Tačiau jei nėštumas sklandus, mama neturi sveikatos problemų, žindyti galima ir nėštumo metu - tai asmeninis kiekvienos šeimos sprendimas.
Įprastai kuo didesnis pieno poreikis, kuo dažniau stimuliuojamos krūtys, tuo daugiau pieno pagaminama. Žindančioms naujagimius mamoms dažnai nepavyksta išvengti mastito - pieno sąstovio sukeltos ligos. Šiuo atveju žindyti abu vaikus - kur kas palankiau, nes vyresnėliui galima paduoti krūtį, kurioje prisigamino daug pieno.
Viešas žindymas: tarp drovumo ir natūralumo
Naujagimio ar kelių mėnesio kūdikėlio žindymas šiais laikais niekam nekelia nuostabos. Tai laikoma visuomenei priimtinu ir net gražiu reiškiniu. O štai vyresnio mažylio ar net jau vaikščiojančio vaikelio žindymas viešoje vietoje dažnai kelia nuostabą ar net pyktį. Todėl dažna mama vyresnį mažylį žindo tik namuose, kur niekas netrukdo abiem ramiai pasidžiaugti artumu.
Antra vertus, jeigu pati mama jaučiasi blogai, žindydama viešoje vietoje, nebus jokios naudos nei vaikui, nei mamai, nei aplinkiniams. Svarbu, kaip pati mama jaučiasi, žindydama viešoje vietoje. Jeigu ji jaučiasi gerai, patogiai, jai nebaisu atidengti krūtį tiek, kad vaikas galėtų žįsti, manau, kad žindyti viešai būtų naudinga visuomenei, nes tai, su kuo susiduriama dažnai, tampa norma.
Jeigu mes, mamos, esame už žindymą, tai neturėtume to drovėtis daryti ir viešai, taip perduodamos žinią, kad tai visiškai normalu. O jeigu dangstomės kiekvieną kartą, slepiamės, einame žindyti į tualetą, tai nesudaromos sąlygos visuomenei pamatyti, kad vaikai yra žindomi.
Taip pat jei namuose mama vaikui leidžia bet kada atidengti krūtį (ypač tai patogu naktį), pažįsti, kada jis nori, tikėtina, kad ir būdamas mieste viešoje vietoje bandys daryti tai, kas yra įprasta namuose. Todėl antrąjį pusmetį būtų prasminga į žindymo procesą įvesti tam tikrų auklėjimo taisyklių, ribojimų, pvz., rasti sutartinį ženklą ar gestą, kaip paprašyti pieno, taip pat nebereikėtų leisti bent jau dieną pačiam krūties atidengti - ne tik viešoje vietoje, bet ir namuose.
Labai dažnai tenka girdėti mamas sakant, kad, pvz., jos 13-14 mėnesių amžiaus vaikučiui žindymas pasidarė tik nusiraminimas, jis tik čiulpia, beveik nieko neryja, mama mano, kad jau nebeturi pieno, ir nusprendžia staiga nustoti žindyti. Tokį sprendimą priėmusios mamos dažnai skambina po dviejų-trijų dienų ir klausia, ką daryti, nes krūtys pasidarė trigubai didesnės - pasirodo, to pieno buvo dar labai daug.
Neretai mamos mano, kad neįmanoma susikurti ramių naktų, žindant vaikutį, nes jis vis prabunda, ieškodamas maisto, o kai kurios mano, kad tiesiog nusiraminimo, bet tai ne visai tiesa. Kiekvienas išmoktas stambiosios motorikos judesys (kai išmoksta atsisėsti, atsistoti) vaikų miegą gali sutrikdyti laikotarpiui iki 2 mėnesių (nes jis ir naktį gali bandyti tai atkartoti miegodamas).
Žindomas vaikas, tikėtina, to naktį nedarys, nes tuo metu jį tiesiog pamaitinsite ir jis vėl užmigs, taigi, ir jūs galėsite pamiegoti. Vaikutis žįsdamas nusiramina, atsipalaiduoja ir gali daugiau pamiegoti. Vaikas pratęs paskirstyti dienos ir nakties maistą ir nors naktį jis žįsdavo galbūt daugiau norėdamas nusiraminti, gaudavo ir dalį kalorijų.
Todėl jeigu nustosime žindyti naktį staiga, vaikas naktį bus alkanas. Jei yra toks noras, reikėtų po truputį ilginti tarpus tarp naktinių maitinimų, kitaip vaiką nuraminti, jeigu leidžiasi, arba trumpinti maitinimo trukmę - duoti krūtį trumpai, neleisti, kad žįstų, iki kol giliai įmigs, atitraukti ir padėti užmigti kitu būdu.
Vis dar vyrauja keistoki įsivaizdavimai apie vyresnio vaiko žindymą. Daugeliui aplinkinių turbūt iškart prieš akis šmėsteli vaizdas, kaip tas vaikas plėšia nuo mamos drabužius, kad gautų pažįsti. Taip nutinka dėl to, kad Lietuvoje neturime nusistovėjusios ilgalaikio žindymo kultūros, todėl ilgai žindančios mamos paprastai improvizuoja, kaip reikėtų elgtis maitinant, ir kartais padaro klaidų.
Pvz., tėvai prie vaiko krūtį vadina „papu“, nes tai lengvai ištariamas trumpas žodis, bet taip pat mes žinome, kad šis žodis yra toks, kurio viešai nesakytume, o vaikas juk to nežino. Ir jeigu autobuse pradės garsiai šaukti: „Mama, noriu papo!“, greičiausiai nepatogiai pasijaus ne tik mama, bet ir aplinkiniai. Todėl krūtį geriau vadinti tokiu žodžiu, kuris būtų žinomas tik man ir mano vaikui, kuris nekeltų asociacijų aplinkiniams.
Tarp 3-4 m. daugelis vaikų savo iniciatyva atsisako pieno, bet dalis vaikų tai tęstų ir 5-6 m., labai maža dalis - ir 7 m. Tuo metu tik labai nedaugelis nusijunko tarp pirmų ir antrų metų, o iki vienų metų vaikai patys savo iniciatyva nenusijunko, nebent susiduria su kokiais nors dalykais, kai pačiam vaikui žįsti pasidaro nemalonu, tarkime, sergant ausies uždegimu, vaikui gali tapti skausminga žįsti.
Yra toks etapas, maždaug iki pusantrų metų, kai gali būti lengviau nujunkyti vaiką dėl to, kad gali būti lengviau išblaškomas ir jo dėmesys lengviau nukreipiamas į kitus dalykus. Tačiau kuo vaikas vyresnis, tuo lengviau galime susitarti, įvesti ribojimų ir po truputį žindyti mažiau (tarkime, susitariame, kad dabar žįs tik ryte ir tik vakare).
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja kūdikius žindyti 2 metus ir ilgiau, nes mamos piene yra maistinių medžiagų, antikūnų ir vitaminų, kurių nėra mišiniuose ar karvės piene. Ilgiau žindančioms mamoms sumažėja tam tikrų ligų, pavyzdžiui, krūties, kiaušidžių vėžio, diabeto, hipertenzijos, infarkto ir kt. rizika.
