Šiuolaikiniame pasaulyje technologijos tampa neatsiejama kasdienio vaikų ugdymo dalimi. Darželiai vis plačiau taiko informacines technologijas vaikų ugdymui, o programavimas tampa tarsi antroji kalba, kurią privaloma mokėti. Programavimas gali atrodyti labai sunkiai išmokstamas įgūdis, tačiau tai ne tik lavina technologinius įgūdžius, bet ir skatina kūrybiškumą, loginį bei analitinį mąstymą, gebėjimą kurti ir spręsti problemas.
Programavimo pradmenys nuo ankstyvosios vaikystės
Nuo ankstyvosios vaikystės darželiuose taikomi programavimo ir šifravimo pradmenys. Pasitelkiant edukacines bitutes „Bee-Bot“ ir integruojant jas į ugdymo procesą, galima išmokyti mažuosius programavimo pagrindų. „Bee-Bot“ robotukas - tai robotas, kurį galima užprogramuoti mygtukais, surenkant skirtingas komandų sekas, kurios išsaugomos atmintyje. Vaikai kartu mokosi ne tik loginio mąstymo, orientuotis erdvėje, bet ir susipažįsta su skirtingomis kryptimis, svarsto, skaičiuoja bei galvoja, kiek robotukas turi nukeliauti iki norimo pasiekti tikslo. Mažieji kartu su robotuku gali susipažinti su įvairiais temos simboliais ar kognityvinio ugdymo srities pradmenimis - spalvomis, geometrinėmis figūromis ir pan.
Užsiėmimo metu galima labai skirtinga veiklų pateikimo įvairovė: tiek matematikos užduotėlės, skaičiavimas, ieškojimas, logika ar skirtingi matematikos veiksmai, tiek kalbos srityse. Šio robotuko integravimas į esamas veiklas tampa dar sėkmingesnis ugdymo tęstinume - vaikai drąsiai stengiasi išlaukti savo eilės, bendradarbiauti bei kartu išspręsti kylančias problemas. Smagu, jog veiklų metu naudojamas ir kilimėlis edukacinei bitutei, į kurį galima sudėti savo sukurtas korteles, pagal kurias robotukas keliaus.
Edukacinę bitutę vaikai valdo ant jos esančiais mygtukais, kuriuos paspaudus tinkama tvarka - sukuriama užduotis bitutei judėti iki norimo tikslo. Iš pirmo žvilgsnio atrodanti nesudėtinga užduotis, žaidimo forma, vaikams suteikia galimybę lavinti loginį mąstymą, padeda orientuotis erdvėje, supažindina su skirtingomis kryptimis, paskatina svarstyti, skaičiuoti ir galvoti, kaip padėti robotukui pasiekti tikslą. Vieną kartą paspaudus mygtuką į priekį/atgal - bitutė pajuda 15 cm, t.y. vieną langelį. Bitutės komanda „į šoną“ reiškia pasisukimą 90 laipsnių kampu. Paspaudus mygtuką „GO“ - bitutė įvykdo visas surinktas komandas.
Mažieji, siekdami padėti bitutei nukeliauti iki kelionės tikslo, turi apskaičiuoti langelių skaičių, įvertinti atstumą, atsižvelgti į judėjimo kryptį bei nurodyti tinkamas komandas. „Bitutės puiki ugdymo priemonė, kuri skatina vaikų bendradarbiavimą, kantrybę, saugų elgesį bei tyrinėti ir pažinti kitaip. Jos mokymosi procesą paverčia įdomia bei smagia veikla, kurios metu, kartu su vaikais galime mokytis įvairias savaitės temas, prisiminti raides, skaičius, susipažinti ir su kryptimis (kairė, dešinė, viršus, apačia)“, - teigia viena iš auklėtojų.
ES Programavimo Savaitė darželyje
Kasmet, jau dešimtmetį, spalio 8-23 d. vyksta programavimo Europos Code Week savaitė. ES CodeWeek iniciatyvos tikslas - patraukliai ir smagiai lavinti vaikų kodavimo ir skaitmeninio raštingumo įgūdžius, kūrybiškumą, problemų sprendimą. Programavimo savaitės metu vaikai žaisdami atliko įvairias programavimo užduotis naudodami edukacines bitutes BEE-BOT, planšetes, piešdami piešimo įrankiu Pixel Art miško gyvūnų tema, atkoduodami QR kodus. Dalyvaudami kodavimo, programavimo veiklose, vaikai ne tik mokėsi programavimo pagrindų, bet ir tobulino loginio bei erdvinio mąstymo, pažinimo, suvokimo, bendradarbiavimo, orientacijos erdvėje, matematinius ir skaitmeninio raštingumo gebėjimus. Sudalyvauti Programavimo savaitės renginiuose vaikams buvo išties naudinga, nes veiklomis skatinamas vaikų kūrybiškumas, problemų sprendimas ir bendradarbiavimas pasitelkiant programavimą ir kitą technologinę veiklą.
2022 m. spalio 8- 23 d. vyko ES programavimo savaitė, savanorių vykdoma ir Europos Komisijos remiama visuomeninė iniciatyva. Surengti ES programavimo savaitę kilo jauniems Europos skaitmeninės darbotvarkės patarėjams 2013 m. Europos Komisija remia ES programavimo savaitę pagal bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją. Tikslas - padėti kuo daugiau jaunuolių išmokti programavimo ir kompiuterinio mąstymo pagrindų. Programavimas padeda ugdyti kompetencijas, kaip antai skaitmeninį mąstymą, problemų sprendimą, kūrybiškumą ir komandinį darbą.
Technologijų integravimas į ugdymo procesą
Šiuolaikinių ugdymo įstaigų tikslas - kokybiškas vaikų ugdymas, apimant visas kompetencijas ir atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius. Programavimo mokytis kviečiame vaikus nuo 4 metų amžiaus. Kiekvienas vaikas darbui per užsiėmimus gauna planšetę arba individualų nešiojamą kompiuterį. Vaikai per paprastus, vizualizuotus, patrauklius žaidimus vykdo programavimo užduotis, pavyzdžiui: kelia raketas, kuria labirintus, projektuoja namus, valdo robotus ir pan. Taip pat vaikai, naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis, mokosi ne tik programavimo pradmenų, bet ir matematikos - loginių užduočių sprendimo, atlieka atminties lavinimo pratimus, įvairiomis skaitmeninėmis kūrybinėmis priemonėmis eksperimentuoja, kuria, piešia ir pan.
Psichologė, socialinių mokslų daktarė, VšĮ „Vaiko psichologijos centras“ steigėja Monika Skerytė-Kazlauskienė, kalbėdama apie šiuolaikinių technologijų panaudojimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose, sako, jog svarbiausia, kad pedagogai ugdymo procese technologijomis naudotųsi ne vien formaliai ar buitiškai, bet gebėtų atskleisti jų kūrybinį potencialą. „Darželiai technologijas turėtų naudoti nebent labai kūrybiškiems tikslams, kad išplėstų vaikų vaizduotę. Ne tam, kad vaikai išmoktų naudotis technologijomis, o tam, kad jų pačių gyvenimas ir mąstymas būtų praturtinti.“
Jei technologijos naudojamos tik buitiniu būdu - tarkime, vietoj pasakos skaitymo vaikams tiesiog parodomas filmukas - tai tikrai negerai. Svarbu, ką mes pakeičiame technologijomis. Jei vietoj ėjimo į lauką ir vaikščiojimo per balas vaikai žiūri į ekraną - tai nelogiška. Bet jei, pavyzdžiui, jie lauke pamato vabaliuką, o paskui darželyje per ekraną išdidina jo vaizdą ir tyrinėja - tada tai prasmingas technologijų ir realybės derinimas.
Vaikų darželio svarba vaiko raidai
Ankstyvasis ugdymas - itin svarbus vaiko raidai. Šiuo laikotarpiu formuojasi savarankiškumas, stiprėja bendravimo, emocijų atpažinimo ir problemų sprendimo įgūdžiai. Leisti pirmagimę į darželį - labai nedrąsu. Panašios „vaikų darželio ar senelio?“ dilemos iškyla nemažai daliai tėvų ir globėjų. Neabejotina, kad seneliai ar kiti artimi suaugusieji vaikams suteikia meilę, šilumą, jaukumą, dėmesį, tuo tarpu auklės yra puikūs pagalbininkai dirbantiems tėvams. Vis dėlto darželio lankymas kiekvienam vaikui suteikia unikalią patirtį, leidžiančią augti ir mokytis, džiaugtis vaikyste. Darželis - itin svarbi vieta, kurioje formuojasi vaiko asmenybė. Jame vaikas mokosi bendrauti, pažinti vertybes ir suprasti pasaulį. Visa tai yra būtina, kad vaikas augtų kaip pilnavertė asmenybė.
Darželyje vaikas ugdosi per žaidimus ir socialinę veiklą, kuria siekiama skatinti bendravimo, bendradarbiavimo ir kūrybiškumo įgūdžius. Be to, čia sudaroma galimybė tyrinėti, mokytis per įvairias veiklas, kuriose lavinamas intelektas; darželyje vaikas stiprėja fiziškai, formuojasi jo socialiniai įgūdžiai bei savarankiškumas. Svarbiausia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo dalis prasideda nuo santykių kūrimo ir vertybių formavimosi, o kartu su jais įgyjamos ir žinios. Skaičiuoti ar skaityti vaiką namuose gali mokyti ir artimieji, tačiau vien to - nepakanka. Vaikai mokosi iš patyrimų, aplinkos, bendraudami su bendraamžiais, įveikdami įvairias kasdienes situacijas. Namuose neįmanoma sukurti tokios aplinkos net auginant kelis vaikus. Tai visai kitos patirtys, kuriose jie susiduria su įvairiais socialiniais ir emociniais iššūkiais, išmoksta bendradarbiauti, spręsti konfliktus, gerbti kitus.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankę vaikai lengviau prisitaiko ir mokykloje, nes jau yra patyrę skirtingas ugdymo situacijas. Tyrimai rodo, kad vaikams, kurie lankė vaikų darželį, mokykloje sekasi geriau, jų pasiekimai yra aukštesni. Vienas tokių vaikų pranašumas - socialiniai įgūdžiai.
Kaip padėti mažyliui pasiruošti darželiui?
Vaikų darželio lankymo pradžia - tai svarbus žingsnis tiek vaikui, tiek tėvams (globėjams). Kiekviena šeima yra unikali, kaip ir kiekvienas vaikas. Todėl reikia stebėti savo mažylį, bandyti, ieškoti, kas jam veikia ir tinka. Vieniems padeda įprastas rytinis ritualas, kitiems - mylimo žaisliuko laukimas darželio spintelėje. Jei vaikas iki šiol visą laiką buvo kartu su tėvais (globėjais), pravartu iš anksto pratintis prie trumpalaikio atsiskyrimo: pvz., pabūti su seneliais ar kitu pažįstamu žmogumi. Darželyje svarbus dienos ritmas: valgymo, miego, veiklų. Leiskite vaikui pačiam apsirengti, nusiimti batus, tvarkytis žaislus. Tai stiprina pasitikėjimą savimi ir padeda lengviau prisitaikyti prie naujovių.
Pirmosios vaikų darželio lankymo dienos gali būti kupinos emocijų - ir vaiko, ir jūsų. Normalu, jei atsisveikinimai sunkūs ar pasitaiko ašarų. Nepamirškite - nesate vieni. Vaikų darželio bendruomenė - pedagogai, psichologai, ugdymo specialistai, turintys daug žinių ir patirties - visuomet yra pasiruošę padėti jūsų vaikui prisitaikyti. Jie ne tik stebi kiekvieno vaiko savijautą, bet ir ieško sprendimų, kaip ugdymą pritaikyti prie šeimos poreikių - pavyzdžiui, pasiūlo lankstų lankymo grafiką ar suteikia pavėžėjimo paslaugas.
Vaikų ugdymo profesionalai pastebi, kad vis labiau sklaidosi mitas, jog visi vaikai ugdymo įstaigose yra ugdomi „pagal vieną kurpalį“. Įtraukusis ugdymas - tai kiekvienam vaikui sudaromos jo individualius poreikius ir gebėjimų lygį geriausiai atitinkančios ugdymosi sąlygos. Ekspertai pastebi, kad toks ugdymas ypač reikšmingas ankstyvajame amžiuje, kai formuojasi vaiko asmenybės pagrindai ir įvairūs gebėjimai. Įtraukties sąvokos, sako specialistai, nereikėtų tapatinti su specialiųjų poreikių vaikų ugdymu - svarbu pabrėžti, kad įtraukusis ugdymas atliepia kiekvieno vaiko poreikius.
Rizikos žaidimai ir vaikų socialinių įgūdžių ugdymas
Paradoksalu, tačiau mūsų vaikai nebemoka žaisti, jiems trūksta vaizduotės. Namuose vieną po kito įveikdami kompiuterinių žaidimų lygius vaikai įdarbina tik labai mažą dalį savo mąstymo, kūrybiškumo gebėjimų, netobulina specialių įgūdžių, sako docentė dr. M. „Žaidimai yra nepakeičiama vaikų raidos ir ugdymo priemonė. Jie ypač svarbūs ankstyvame amžiuje. Mokslininkai pabrėžia, kad žaidžia visi gyvi organizmai, visos gyvos būtybės. Gebėjimas žaisti yra labai svarbus mūsų smegenims, jis padeda prisitaikyti prie aplinkos, išgyventi stresą, padeda formuotis sudėtingoms mąstymo struktūroms. Žaidimas vaikui yra viena pirmųjų veiklų, kurias jis pats organizuoja ir valdo. Vaikai, norėdami pasiekti tikslus, kurie yra žaidimuose, turi pasitelkti mąstymą, pademonstruoti visus savo aukščiausius pasiekimus visose srityse.“
Šiandien mokytojai turi mokyti vaikus žaisti menamus vaizduote paremtus žaidimus. Jei vaikai nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų, iš viso dažnai praranda galimybes įgyti būtinų socialinių įgūdžių. Lietuvoje yra susiformavusios didaktinių žaidimų tradicijos. Mums atrodo, kad tokie žaidimai yra didžiausia vertybė, tokių žaidimų ieškome parduotuvėse. Mums atrodo, kad vaikai visada turi mokytis, o žaislai turi būti tam pritaikyti. Deja, kai žaislai arba žaidimų objektai yra su numatytais galutiniais tikslais, jie visada lavina siauresnį mąstymą, nėra tokie universalūs, neugdo kūrybiškumo. Geriausi žaislai mažiems vaikams yra tie, kurie skatina mąstyti atvirai. Vaikai patys turėtų sugalvoti, ką su žaislais galima veikti.
Vaikus domina stiprios emocinės patirtys. Jiems įdomios ir su pažįstamomis knygomis, filmais, personažais susijusios patirtys. Lietuvoje tabu vis dar laikomi žaidimai, kurie vaikams leidžia spręsti problemas, kurių realiame gyvenime tėvai jiems spręsti neleistų. Suaugusieji dažna mano, kad tai tėra blogas elgesys. Vis dėlto, kaip pabrėžia ekspertė, pagrindinė žaidimo taisyklė - visiems turi būti smagu. „Mums to trūksta. Tai svarbu kūno prisitaikymui, emocijų reguliavimui. Labai svarbu, kad tai padeda reguliuoti stresą, nes vaikai nėra pratę prie pavojų ir rizikos. Šiame procese labai svarbūs ir tėvai, kurie turi žaisti su vaikais, dūkti, eiti imtynių, domėtis tuo, kuo domisi vaikai.“
tags: #vaiku #pririsimas #darzelyje #naujienos
