Affidea klinikose profesionalūs ir patyrę vaikų endokrinologai konsultuoja, tiria ir gydo vaikų iki 18 metų kūno hormonų ir hormoninių liaukų sutrikimus. Vaikų endokrinologai turi išsamių žinių apie hormonų sistemos vystymąsi, hormonų disbalansą ir bendrą hormonų sistemos veikimą.
Vaikų gydytojai endokrinologai tiria ir gydo šias ligas ir sutrikimus:
- Diabetas
- Hipoglikemija
- Augimo problemos
- Skydliaukės ligos
- Medžiagų apykaitos sutrikimai
- Kitos su skydliauke ir hormonų veikla susijusios ligos
Prieš nustatydami tikslią diagnozę vaikų endokrinologai atlieka išsamius klinikinius tyrimus, įvertina vaiko augimą, gali ištirti hormonų lygius, taip pat gali atlikti kitus tyrimus, kurie reikalingi gydymui skirti. Endokrinologai kiekvienam pacientui sukuria individualų gydymo planą, kuris apima mitybos rekomendacijas, fizinį aktyvumą, vaistus, hormonų terapiją ar kitas priemones.
Mažųjų pacientų tėvams vaikų endokrinologas suteikia vertingų patarimų, kaip valdyti vaiko būklę ir atliepti jo poreikius, konsultuoti dėl vaiko mitybos. Jei pas gydytoją lankomasi profilaktiškai, endokrinologas pataria, kaip išvengti su skydliauke ir hormonais susijusių ligų ar išvengti jų paūmėjimo.
Kokias paslaugas teikia privatus vaikų endokrinologas?
Vaikų endokrinologas ne tik konsultuoja pacientus, bet ir atlieka įvairius tyrimus, paskiria vaistus ar kitas priemones, reikalingas ligos kontrolei. Norėdamas nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą, gydytojas vaikų endokrinologas gali atlikti šiuos tyrimus:
- Būtinuosius laboratorinius tyrimus (pvz., kraujo)
- Echoskopiją (kaklo, skydliaukės)
- Rentgenologinius tyrimus
- Kitus tyrimus, reikalingus vaiko būklei įvertinti
Reikia paminėti, kad hormonų tyrimus atlikti reikia kelis kartus, nes jų rezultatui didelę įtaką daro ne tik paros metas, bet ir emocinė vaiko būklė.
Vaikų endokrinologas, kada rekomenduojama kreiptis?
Į vaikų endokrinologą reikėtų kreiptis tuo atveju, jei jūsų vaikui pasireiškia šie požymiai:
- Nuolatinis troškulys
- Dažnas šlapinimasis
- Staigus svorio pokytis (vaikas numetė arba priaugo daug svorio)
- Smarkiai slenka plaukai arba akivaizdžiai padidėja kūno plaukuotumas
- Pakinta kaklo forma ir/ar apimtis
- Neinfekcinės kilmės viduriavimas
- Vėluoja lytinis vaiko brendimas
- Sutrikęs vaiko augimas
- Dažnos įvairios infekcijos
Profilaktinį vizitą pas vaikų gydytoją endokrinologą reikėtų suplanuoti ir tuo atveju, jei šeimoje yra polinkis sirgti endokrinologinėmis ligomis (paveldimumas). Jei vaikas jaučia bent vieną iš minėtų simptomų nedelskite ir apsilankykite pas gydytoją endokrinologą profilaktiškai. Tai labai svarbu, nes kuo greičiau liga aptinkama, tuo efektyvesnis yra jos gydymas.
Registracija pas vaikų endokrinologą
Privatus vaikų endokrinologas padės rasti vaiko negalavimų priežastį, paskirs reikalingus tyrimus ir, jei prireiks, efektyvų gydymą. Jei vaikas jaučia aukščiau paminėtus simptomus, paskubėkite registruotis į Affidea kliniką internetu.
Jei neradote reikiamo vaikų specialisto, konsultuotis galima ir pas suaugusiųjų gydytojus endokrinologus. Tokiu atveju gydytojo aprašyme pasitikrinkite konsultuojamų pacientų amžių. Vaikų konsultacijų skyriuje dirba įvairių specializacijų gydytojai, teikiama planinė specializuota II ir III lygio ambulatorinė pagalba vaikams iki 18 metų. Vaikų konsultacijų skyriuje dirbantis slaugytojas diabetologas, esant šeimos gydytojo siuntimui, teikia dviejų rūšių paslaugas - konsultacinę pagalbą ir diabetinės pėdos priežiūrą. Konsultacinės paslaugos teikimo metu vaikai, sergantys cukriniu diabetu, ir jų tėvai mokomi pažinti ir valdyti savo ligą, supažindinami su cukrinio diabeto patofiziologija, mityba, fiziniu aktyvumu, patiriamomis komplikacijomis, savikontrolės principais. Slaugytojas diabetologas gali nemokamai suteikti ne daugiau kaip 5 tęstines konsultacijas per metus.
Vaikų endokrinologijos istorija ir aktualijos Šiauliuose
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų konsultacijų poliklinikoje dirbanti gydytoja vaikų endokrinologė Vida Milė Liugaitė neplanavo visam gyvenimui likti vaikų ligų gydytoja, bet likimas taip susiklostė. Dar 1968 m. su keturiomis kolegėmis po studijų baigimo į Šiaulius dirbti atvykusi V. M. Liugaitė sužinojo, kad čia trūksta pediatrų. Anksčiau, baigus Kauno medicinos institute Gydomąjį fakultetą, rezidentūros nebuvo, tad tik atvažiavus dirbti skirstė profesiją. Šiauliuose labai trūko pediatrų, nors pati nenorėjo dirbti vaikų ligų gydytoja, tuometinis vyriausiasis gydytojas sakė, kad po dvejų metų, jei norėsiu, galėsiu persikvalifikuoti. Tad teko visko mokytis, kaip sakoma, nuo nulio. Po dvejų metų jau viską „išlukštenus“ reikėjo eiti dirbti. Esu pastovus žmogus - taip ir susiklostė, kad likau visam gyvenimui vaikų ligų gydytoja.
Kasdien nemažą pacientų srautą konsultuojanti gydytoja vaikų endokrinologė Vida Milė Liugaitė neslepia, kad darbe krūvis didelis. Laimė, kad diagnostikos ir gydymo galimybės šiais laikais pasikeitė negrįžtamai.
Paklausta, kaip tapo būtent gydytoja endokrinologe, pašnekovė prisiminė viską apsprendusį lemtingą įvykį. „Jau kokius 4 metus padirbus pediatre per budėjimą atvežė iš kaimo labai sunkios būklės vaiką, sergantį cukriniu diabetu. Budėjimas buvo prieš Naujuosius metus, vyresnių daktarų, kurie galėtų padėti, neradau, tai pasiėmusi knygą, vedžiau vaiką iš komos ir pasisekė. Tai tuometinė Šiaulių krašto vyriausioji pediatrė tada juokais pasakė: „Taip gerai pasidarbavai, matyt, teks būti vaikų endokrinologe“. Bet tai išties buvo likimas, pradėjau po truputį gilintis į šią sritį ir 1975 metais įkūriau Šiaulių vaikų endokrinologijos tarnybą. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo tik vienas endokrinologas ir konsultavo vaikus ir suaugusius iš septynių aplinkinių rajonų“, - pasakojo gydytoja.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydėsi vaikai, sergantys diabetu, skydliaukės, antinksčių sutrikimais, nutukę, žemaūgiai. Iš pradžių visu etatu dirbusi klinikoje skyriaus vedėja, vėliau V. M. Liugaitė buvo paskirta Šiaulių krašto vyr. pediatre. Šias pareigas užėmusi beveik dešimtmetį ji nuo 1991 m. dirbo vien tik vaikų endokrinologės darbą.
Sergamumas diabetu ir nutukimu vaikų tarpe
Paklausta, ar beveik prieš 50 metų kuriant endokrinologinę tarnybą Šiauliuose galėjo įsivaizduoti, kokio masto problema šiandien taps šios ligos, gydytoja tik liūdnai konstatavo, kad situacija išties kelianti nerimą. „Visų šių ligų daugėja - daugėja tiek sergančių vaikų, tiek suaugusiųjų. Anksčiau diabetas būdavo diagnozuojamas praktiškai tik paaugliams, o dabar jau ir mažiukams nustatomas, net vaikai iki vienerių metų suserga diabetu, tad liga jaunėja. Jau numatoma, kad 2025 m. net 6,7 proc. pasaulio gyventojų sirgs cukriniu diabetu. Tai - išties dideli skaičiai“, - konstatavo V. M. Liugaitė.
Nutukimas šiandien jau įvardijamas kaip šių laikų epidemija. Paklausta, kiek čia kaltas gyvenimo būdas, o kiek - genetika, gydytoja teigė, kad genetinis polinkis turi reikšmės, bet lemia šeimos gyvenimo būdas. „Be abejo, yra ir labai nesveika mityba, mažas judėjimas. Dabar vaikai prie kompiuterių sėdi, be perstojo valgo ir tunka. Ateina, atiduodi visą širdį, kalbi, ko negalima valgyti, kaip elgtis, grįžta po pusės metų priaugę dar 5 kilogramus. Tai ką ir kalbėti… Tai reiškia, kad visiškai vienodai gydytojo žodis, ir vėl savo gyvenimą gyvena. Aišku, reikia žiūrėti, koks dabar ir maistas, viskas prisotinta cukrais, angliavandeniais. Bulvių traškučiai, bulvytės, mėsainiai, kitas greitas maistas - visa tai yra nuodas. Vaikai nebenori valgyti tikro maisto - tikros mėsytės, žuvies, varškės. Jie laikosi savo, deja su mamytės ir tėvelio pagalba. O po to prasideda reikalavimai: „Pasakykite, daktare, kodėl mano vaikas storas, jis juk nieko nevalgo….“ Anksčiau bent nebuvo tiek pagundų nesveikai maitintis, kaip yra dabar“, - konstatavo V. M. Liugaitė.
Gydytoja sakė jau pavargusi nuo kalbėjimo su tėvais, gąsdinimo komplikacijomis, kad jei tėvai nieko nedarys, bus blogai: „Kalbi, kalbi ir kas iš to, susitinki po to reanimacijoje… Gal ne komos būklės vaikai atvažiuoja, bet būna stipriai padidinta gliukozė.“
Nors pirmo tipo diabetu vaikas gali nesirgti, V. M. Liugaitė įspėjo, kad gyvenant nesveikai galima „užgyventi“ jau antro tipo diabetą. „Jau vaikams nustatomas metabolinis sindromas, nors anksčiau to nebuvo“, - sakė ji. Medikė apgailestavo, kad ir daugiau nei 100 kg sveriantys paaugliai - nėra naujiena. „Štai iš rajono atvažiavo 12 metų berniukas, sveriantis 130 kg. Tai juk labai pavojinga, dėl to kenčia visas organizmas - ir sąnariai, ir širdis, visos kitos ligos prasideda. Atrodo, tiek daug šviečiame, kalbame, bet toli gražu ne visi tai įsisąmonina. O kai jau blogai kas nutinka, tada akys didelės ir prašo pagalbos.
Ir tada tenka išgirsti nuosprendį - cukrinis diabetas nepagydomas, realiai gyveni kaip ant adatų, turi nuolat sekti, ką dedi į burną ir kaip gyveni. Ir kas žiūri, skaičiuoja, yra tam visos sąlygos - sensoriai, rodantys cukraus kiekį. Bet tenka su šia liga gyventi.
Pokyčiai diagnostikoje ir gydyme
Laikai labai pasikeitė. Tai, kad cukriniu diabetu sergantis pacientas būtų atvežtas komos būklės, tikrai pasitaiko labai retai. Dabar ir žmonės, ir gydytojai turi daugiau žinių, jei šeimoje yra nutukęs žmogus, jau sergantis cukralige, akcentuoji, kad reikia atidžiau vertinti vaiko sveikatą. Juo labiau kad dabar turime ir daugiau galimybių nustatyti, kokia rizika susirgti diabetu. Kai tik pradėjau dirbti, insulinui leistis buvo paprasti, stikliniai švirkštai, tėvai virindavo juos, atbėgdavo skųsdamiesi, kad sudegino, vėl reikia naujų. O dabar yra į parkerius panašūs insulino švirkštikliai, vadinamieji penai, yra ir pompos, leidžiančios dozuoti insuliną. Viskas labai pasikeitė“, - pasakojo V. M. Liugaitė.
Ji prisiminė, kaip nustebo pirmą kartą užsienyje pamačiusi žmones, su penais besileidžiančius insuliną: „Gal dirbdama trečiaisiais metais išvažiavau į užsienį ir mačiau, kai susėdę keli žmonės leidosi vaistus. Man pasidarė labai įdomu, juk ne narkotikus kokius taip viešai vartoja, tai jie paaiškino, kad leidžiasi insuliną prieš valgį. Mes tokių dalykų nebuvome matę.“
Tėvų vaidmuo ir gydytojo patirtis
V. M. Liugaitė sako pajutusi dar būdama moksleive netekusi tėčio: „Nusprendžiau, kad dabar mano kelias bus susietas su medicina, kad padėčiau žmogui.“ Paklausta, ar niekad neteko nusivilti profesija, gydytoja neslėpė, kad būta visko - ir ašarų, ir nusikeikti kitą kartą norėjosi. „Tačiau apsišarvuoji kantrybe, vienam patinki, kitam nepatinki, toks gyvenimas“, - sakė gydytoja ir teigė dabar pastebinti daugiau susvetimėjimo: „Turi pasikeisti pats žmogus - kad gerbtų, mylėtų gydytoją. Dabar tikrai yra žeminimo ir kartais būna taip pikta - tu visą save atiduodi, o tėvai to nesupranta.“
Gydytoja neslėpė pagalvojanti, kad gal jau reikėtų užleisti vietą jauniems specialistams. Tiesa, bėda tik, kad nėra kam užimti išeinančiųjų vietas. „Širdimi jaučiu, kad gal užteks, bet gaila viską palikti ant vieno žmogaus pečių. Dabar yra nauja endokrinologė atvažiavusi, bet ji šį darbą dirba ne visu krūviu. O daugiau specialistų nėra, neateina jauni gydytojai. Tai išties nelengva specialybė. Jei dabar reiktų rinktis, antrą kartą turbūt nebesirinkčiau“, - sakė ji.
Anksčiau daug keliavusi gydytoja dabar sako geriausiai atsipalaiduojanti su knyga rankose, apsilankydama koncerte. „Gyvenu šia minute, atsikėlusi nusišypsau, kad gerai viskas - dar paeinu, pasižiūriu į veidrodį, ir atrodau dar neblogai, tai ko negyventi? Svarbiausia - požiūris, nemėgstu inkšti“, - optimizmo nestokojo V. M. Liugaitė.
tags: #vaiku #endokrinologas #siauliai
