Šlapimo tyrimas - tai tyrimas, atliekamas iš žmogaus šlapimo, kuris gali būti paskirtas dėl įvairiausių priežasčių. Gydytojas gali jį skirti profilaktiškai, įtariant šlapimo organų infekciją, o taip pat tam, kad atmestume įvairias kitas ligas, tokias kaip kepenų, inkstų uždegimines ligas, cukrinį diabetą ir pan.

Šlapimo vertinimas ir pagrindiniai rodikliai

Šlapimo vertinimas akimis: vertinama jo spalva ir skaidrumas. Sveiko žmogaus šlapimas turėtų būti skaidrus ir gelsvas. Vaikų šlapimas tamsėja - tampa geltonas ar tamsiai geltonas tuomet, kai vaikui trūksta skysčių. Tai pasitaiko, kai vaikas daug jų netenka - sloguoja, karščiuoja, viduriuoja ar vemia. Esant šioms būklėms labai svarbu užtikrinti pakankamą gaunamų skysčių kiekį - tiek gerti, kad šlapimas būtų šviesus ir jo būtų kuo daugiau. Šlapimo spalva taip pat gali pakisti dėl tam tikrųjų vaistų vartojimo, taip pat dėl dažančių maisto produktų (morkų, burokėlių, gervuogių ir pan.) Drumstas šlapimas gali būti, jei vartojama daug purinų turinčių maisto produktų (jų ypač gausu gyvulių, žuvų ir paukščių vidaus organuose ir odelėje, sojų pupelėse, aluje, kviečių grūduose).

Kiekybiniai matavimai.

• Santykinis tankis nusako, ar žmogus pakankamai vartoja skysčių. Jei jis didelis, nustatoma dehidratacija. Taip pat santykinis tankis kinta prie tam tikrų ligų ir būklių, pvz.: karščiuojant.
• Šlapimo pH kinta priklausomai nuo vartojamo maisto. Jei vartojama daug baltymų ir rūgščių vaisių, šlapimo pH sumažėja, šlapimas rūgštėja, jei maiste gausu citratų, šlapimas pašarmėja - pH didėja.

Šlapime gali būti randamos įvairios priemaišos, kurių sveiko žmogaus šlapime neturėtų būti. T.y. kraujo ląstelės (eritrocitai, leukocitai), baltymai, gliukozė, nitritai, ketonai, kepenų fermentai (bilirubinas ir urobilinogenas). Sveiko vaiko šlapime gali būti tik vienas kitas leukocitas, bet jei jų padaugėja, tai jau rodo šlapimo organų infekciją.

Šlapimo pasėlio tyrimas

Šlapimo pasėlio tyrimas skirtas nustatyti šlapime esančių bakterijų, grybų ar kitų mikroorganizmų buvimą ir jų jautrumą antibiotikams. Šlapimo pasėlis nėščioms moterims yra papildomas tyrimas, atliekamas nustatant nėščioms moterims būdingas infekcijas, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijas ar bakterinę vaginozę, kurios gali būti ypač svarbios nėštumo metu.

Šlapimo pasėlis atliekamas norint nustatyti šlapimo takų infekciją (ŠTI) - vieną dažniausių įvairaus amžiaus žmonių sveikatos sutrikimų. Normaliomis sąlygomis šlapimas ir šlapimo šalinimo sistemos organai, išskyrus šlaplės apatinę dalį, yra sterilūs, todėl mikroorganizmai, patekę į juos, sukelia uždegimą. Galimybę išsivystyti infekcijai padidina: šlapimo organų anomalijos, menopauzė, inkstų akmenys, aktyvus lytinis gyvenimas, kateterizacija, ar kiti veiksniai sudarantys palankias sąlygas mikroorganizmams patekti į viršutinę šlapimo takų dalį ar šlapimo pūslę ir ten daugintis.

Įtariant ŠTI atliekamas atrankinis šlapimo pasėlio tyrimas - rytinis šlapimas (arba šlapimas, kuris pūslėje buvo ilgiau nei 4 val.) surenkamas į sterilų indelį. Laboratorijoje šlapimas sėjamas ant mikrobiologinių terpių. Po inokuliuoto testo inkubavimo ant agaro paviršiaus išauga matomos kolonijos. Kolonija susiformuoja dauginantis pavieniai bakterijos ląstelei, kolonijų skaičius parodo kolonijas formuojančių vienetų (KFV/ml) koncentraciją šlapimo mėginyje (nuo >10³ iki >10⁷ KFV/ml). Esant kliniškai reikšmingam bakterijų augimui, bakterijos yra identifikuojamos ir atsakyme pateikiamas infekcijos sukėlėjas ir jo jautrumas antibiotikams. Jei ant testo terpės stebimas skirtingų bakterijų mišinys, galima teigti, kad šlapimo mėginys buvo užterštas (neteisingai surinktas šlapimas) ir tokį tyrimą reikia kartoti.

Kaip tinkamai surinkti šlapimą pasėlio tyrimui?

Tam, kad šlapimo tyrimas būtų atliktas tinkamai ir rezultatus būtų galima vertinti, labai svarbu tinkamai surinkti šlapimą. Vyresniems vaikams ir suaugusiems tai padaryti nėra sudėtinga. Labai svarbu, kad šlapimo tyrimas renkamas ne į bet kokį indelį, o tik į sterilų vienkartinį indelį, kurį paprastai įsigyjame vaistinėje.

Prieš renkant šlapimą būtina:

• Nesišlapinti 4-6 valandas.
• Mažiausiai 48 valandas nevartoti antimikrobinių preparatų.
• Tyrimui tinkamiausias rytinis šlapimas. Jei nėra galimybės surinkti rytinį šlapimą, renkamas atsitiktinis šlapimas dienos bėgyje.

Šlapimo surinkimo instrukcija:

1. Nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu.
2. Neliesti sterilaus vienkartinio indelio vidaus.
3. Prieš surenkant šlapimą švariu vandeniu gerai apsiplauti išorinius lytinius organus (nenaudoti muilo ir kt. ploviklių). Plaunant braukti iš priekio atgal.
4. Nusausinti išorinius lytinius organus švaria, vienkartine servetėle.
5. Surinkite vidurinę šlapimo porciją į sterilų indelį. Pirmoji šlapimo porcija nenaudojama (gali patekti papildomi mikrobai), todėl pasišlapinti į tualetą, paskui į indelį (20-30 ml) ir baigti šlapintis į tualetą.

Sterilų vienkartinį indelį (sandarioje pakuotėje) galima nusipirkti vaistinėje arba pasiimti laboratorijoje. Kadangi apatiniuose šlapimo takuose ir aplinkinėje odoje yra mikroorganizmų, galinčių užteršti pasėliui imamą šlapimo porciją, labai svarbu teisingai surinkti šlapimą tyrimui.

Kai šlapimo tyrimą reikia atlikti mažiems vaikams arba kūdikiams, kurie dar nemoka kontroliuoti savo šlapinimosi, tai surinkti šlapimą yra sudėtingiau. Tam, kad šlapimo tyrimas būtų surinktas tinkamai, šlapimo surinkimo maišeliai, kuriuos klijuojame ant išorinių lytinių organų, nėra tinkami, kadangi tokiu atveju surinktas šlapimas nėra pakankamai švarus ir tyrimo rezultatai esant pokyčių šlapime vis tiek negalės būti vertinti ir reikės kartoti šlapimo tyrimą. Todėl geriausia iškart surinkti šlapimą tinkamai - t.y. palikti vaiką be kelnių ir sauskelnių ir gaudyti šlapimo srovę. Tai nėra labai paprasta, tačiau tai yra geriausias šlapimo surinkimo būdas. Galima duoti vaikui daugiau atsigerti.

Mikrobiologiniai tyrimai

Mikrobiologiniai tyrimai dažniausiai atliekami siekiant nustatyti bakterinę arba grybelinę infekciją. Nustačius infekcijos sukėlėją, kartu atliekami ir mikroorganizmų jautrumo antibiotikams tyrimai, kurie parodo, kokie antibiotikai labiausiai tinka infekcijai gydyti.

Mikrobiologiniai tyrimai gali būti atliekami iš daugelio skirtingų organizmo terpių, priklausomai nuo įtariamos infekcijos vietos. Jie gali būti atliekami iš šlapimo, išmatų, seilių, skreplių, kraujo, spermos, prostatos ar šlaplės sekreto, gerklės, gimdos kaklelio, nosiaryklės išskyrų. Įtariant akių infekciją, tepinėlis imamas iš akių junginės, o įtariant ausies infekciją - iš ausies landos.

Tyrimus paprastai skiria gydytojas pagal poreikį. Gydytojas ar slaugytoja steriliu vatos tamponėliu paima nedidelį kiekį tiriamosios medžiagos ir perkelia ją į specialią terpę. Ši procedūra visiškai neskausminga.

Kiti laboratoriniai tyrimai

Išmatų tyrimai.

Bendram, taip vadinamam koprologiniam, išmatų tyrimui specialaus pasiruošimo nereikia. Išmatos imamos į specialų indelį (konteinerį). Svarbu, kad išmatų mėginiai būtų paimti iš keleto skirtingų vietų, juose nebūtų šlapimo priemaišų. Ištyrimui paprastai užtenka nedidelio išmatų kiekio (apie 5-15 g.). Tiriant išmatas dėl slapto kraujavimo, paklauskite gydytojo, ar 3 dienas iki tyrimo negalima valgyti mėsos, žuvies, ridikėlių, krienų ir kitų daug geležies turinčių produktų, vartoti geležies, vario turinčius maisto papildus. Tai svarbu, nes laboratorijose atliekamas tyrimas skirtingais metodais (cheminiu ir imunocheminiu). Atliekant cheminiu metodu tyrimui įtakos turi suvalgytas maistas.

PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI PACIENTUI, BESIRUOŠIANČIAM IŠMATŲ TYRIMAMS:

• Išmatos tyrimui renkamos į specialius išmatų surinkimo indelius, kuriuos galite įsigyti vaistinėse.
• Tyrimui netinka išmatos po klizmos procedūrų, žvakučių, laisvinamųjų ir kitų vaistų, turinčių įtakos išmatų formavimuisi, vartojimo.
• Taip užtikrinama, kad į surinktas išmatas nepateks kitos medžiagos, kurios gali keisti tyrimo rezultatus.
• Laboratorijos darbuotojams bus lengviau surinktą mėginį panaudoti tyrimui.
• Indelyje esančiu šaukšteliu iš 3-4 vietų paimamos išmatos ir įdedamos į plastikinį indelį.
• Turi būti užtikrinamas reikiamas mėginio kiekis.
• Ant indelio užklijuojama etiketė, kurioje užrašomas vardas, pavardė, mėginio paėmimo data ir laikas. Tiriami tik tinkamai pažymėti mėginiai.
• Išmatų mėginys parazitų (kirminų, kiaušinėlių ir kt.) tyrimui į laboratoriją turi būti pristatytas nedelsiant (per 2 valandas). Geriausia, kai išmatos dar šiltos. Laiku pristatyto mėginio rezultatai bus tikslesni.
• Išmatų mėginys koprologiniam ir slapto kraujavimo tyrimams į laboratoriją gali būti pristatytas per 24 valandas. Laiku pristatyto mėginio rezultatai bus tikslesni.
• 3-4 dienas prieš slapto kraujavimo tyrimą nevalgykite termiškai neapdorotos mėsos, žuvies, vaisių ir daržovių, kurių sudėtyje yra peroksidazės (krienų, žiedinių kopūstų, šparaginių pupelių, obuolių, apelsinų), kelias dienas nenaudokite aspirino, kitų skrandį dirginančių nesteroidinių ir steroidinių priešuždegiminių vaistų, geležies preparatų, negerkite alkoholio.

Tyrimai nėštumo metu

Nėščiųjų tyrimai atliekami siekiant užtikrinti mamos ir vaiko sveikatą. Rekomenduojama pasirodyti odontologui pirmojo nėštumo trimestro metu, kad galėtų įvertinti burnos ertmės būklę. Jums bus išduota reikalingi sveikatos pažyma, suplanuoti apsilankymai.

Atliekami tyrimai:

• Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM) (vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 val. Atliekamas pirmo apsilankymo metu).
• Rh faktoriaus nustatymas (atliekamas tada, jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+). Tyrimas atliekamas pirmo apsilankymo metu ar iki 12 sav. Tyrimas kartojamas 27-28 sav.).
• Bendras šlapimo tyrimas (vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje. Tyrimą pristatyti per 2 val.).
• Besimptomė bakteriurija (nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų, neturi jokių klinikinių simptomų ir požymių).

Sifilis - gana lengvai užkrečiama liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Sifilis yra bakterinė infekcija, dažniausiai perduodama lytinių santykių ar labai artimo, intymaus kontakto su sergančiu šia liga žmogumi metu. Sifilis labai pavojingas dar negimusiam kūdikiui. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo metu. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo ankščiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti.

ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi, todėl rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), 38 sav. atlikti planinę cezario pjūvio operaciją ir naujagimio nežindyti.

Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių: Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum. Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. Lytiškai plintančios ligos perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu.

Genetinių ligų tyrimai.

• Siūlomas atlikti 25 metų ir vyresnėms nėščiosioms, jeigu nebuvo atliktas 3 metų laikotarpyje.
• Atliekamas nėštumo pradžioje. 11-13 sav. ir 14-22 sav. Atliekant pirmjį tyrimą įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais, antrąjį įvertina riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu. Jei chromosomų patologija rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė.
• Chorioninių gaurelių biopsija (CGB). Tyrimas atliekamas nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės per priekinę pilvo sieną. Plona adata duriama per priekinę pilvo sieną į besiformuojančią placentą ir paimama 20-40 mg medžiagos (choriono gaurelių). Procedūra kontroliuojama ultragarsu. Trukmė apie 10 minučių. Retais atvejais dėl tam tikros gimdos ar placentos padėties CGB su specialiu kateteriu gali būti atliekama pro gimdos kaklelį. Tyrimo efektyvumas toks pat kaip ir CGB atliekant per priekinę pilvo sieną, tačiau 2-3 proc. riziką iki 99 % tikslumu.

Raudonukės. Raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu, todėl susirgus raudonuke nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu (kraujo) keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija, vystymosi / formavimosi pažeidimai.

Toksoplazmozė. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės. Šios infekcijos vaisiui yra pavojingos, tačiau gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves.

Hepatitas B. Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc.

B grupės streptokokas (BGS) - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Makštyje randamas apie 20 % nėščiųjų. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims skiriami antibiotikai. Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę.

tags: #kudikiu #paselis #kaip #imti

• Vaikų likimai ir motinos teisės
• Kaip suprasti indigo vaikus
• Kaip pradėti karjerą modeliu vaikui
• Viskas apie Beta HCG tyrimą
• Naujagimių sepsis