Vaikystės metai yra vienas svarbiausių etapų žmogaus gyvenime, kurio metu formuojasi pagrindiniai gebėjimai, vertybės ir asmenybės bruožai. Ikimokyklinė pedagogika nagrinėja vaiko raidą nuo gimimo iki septynerių metų, siekdama užtikrinti visapusišką jo ugdymą ir augimą. Šiame straipsnyje ypatingas dėmesys skiriamas pirmajam vaiko gyvenimo pusmečiui - laikotarpiui nuo gimimo iki 6 mėnesių, analizuojant jo fizinę ir psichologinę raidą bei ikimokyklinės pedagogikos vaidmenį šioje stadijoje.

Vaiko augimo ypatumai nuo gimimo iki 6 mėnesių

"Normalus" ūgis ir svoris yra sąlyginė sąvoka, nes tai priklauso nuo daugybės faktorių. Pavyzdžiui, aukščiausiais Europoje (o taip pat ir pasaulyje) laikomi Balkanų šalių gyventojai (vidutinis vyrų ūgis - 1.86 m, moterų - 1.71 m). Žemiausi Europoje - portugalai (vidutinis vyrų ūgis - 1.73 m, moterų - 1.62 m). Lietuviai patenka į aukščiausiųjų trejetuką - juos ūgiu lenkia tik jau minėti Balkanų šalių gyventojai ir Olandai. Daugelį tėvų šios lentelės paskatina sunerimti, ypač jeigu jų kūdikio rodikliai mažesni. Svarbiausia - kaip kūdikis auga bėgant laikui, koks jo ūgio ir svorio santykis.

Jei vaikas dar negali tvirtai stovėti, matuokite paguldę mažylį ant grindų taip, kad remtųsi viršugalviu į sieną. Vaikas kuris jau gerai stovi, turėtų atsistoti prie sienos, ištiesinti kelius, nugarą, galvą laikyti tiesiai. Kol kūdikis dar mažas, tiksliausiai jį pasvers pediatras specialiai tam skirtomis svarstyklėmis. Tuomet iš bendro su kūdikiu svorio atimti savąjį - taip gausite kūdikio svorį. Geriausia, kad kūdikis būtų kuo mažiau aprengtas, geriausia nuogas.

Ikimokyklinės pedagogikos principai ir vaiko raida

Ikimokyklinė pedagogika siekia apibūdinti vaiko (nuo gimimo iki 7 m.) raidos ypatumus, jo poreikių pažinimo būdus, ugdymo proceso ir jo valdymo specifiką, refleksijos svarbą ir strategijas, ugdymo(si) kokybę lemiančius veiksnius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. V-93 Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 5 punktu, vaikų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupės (toliau - grupė) formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus bei šioje higienos normoje nustatytas vaiko ugdymo sąlygas.

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų yra:

• ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas;
• vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas;
• žaismės principas;
• sociokultūrinio kryptingumo principas;
• integralumo principas;
• įtraukties principas;
• kontekstualumo principas;
• vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas;
• lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas;
• reflektyvaus ugdymo(si) principas;
• šeimos ir mokyklos partnerystės principas.

Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Vaiko individualumo ir veiklos svarba

E. Grunelius (1999) teigia, kad vaiko suvokimo procesas vyksta skirtinga, netgi priešinga tvarka, negu suaugusiojo. Jei norime paskatinti veikti suaugusį žmogų, pirmiausiai turime jam suteikti informacijos, po to galbūt apeliuojame į jausmus, ir tik tuomet galime paskatinti jį veikti. Jei tokiu pačiu būdu, pradėdami nuo aiškinimų, skatinsime veikti ir mažą vaiką, šis priešinsis. Taip yra todėl, kad vaikas nesivadovauja sąvokomis. Jo veiksmai tiesiogiai susiję su jutimais arba jo paties fizine būkle (pavyzdžiui, alkiu, troškuliu). Geriausiai mažą vaiką paskatina veikti suaugusiojo darbas. Darbas kur kas labiau prikausto mažo vaiko dėmesį, negu aiškinimai. Netrukus vaikas imasi veiklos - žaisdamas jis atkartoja dirbančio suaugusiojo judesius. Vaiko sugebėjimui ir norui veikti Valdorfo pedagogikoje skiriamas ypatingas dėmesys.

Vaikas - valios ir veiklos būtybė. Kūdikio, o taip pat mažo vaiko jutimai, anot R. Steinerio, yra atviresni ir mažiau diferencijuoti, negu suaugusiojo. R. Steineris lygina vaiko savijautą su akies, negalinčios užsimerkti, būsena. Visi įspūdžiai įeina į vaiką, nepriklausomai nuo jo - ir geri, ir blogi. R. Steineris teigia, jog vaikas atviras viskam, kas į jį įeina nesąmoningai. Tačiau jis yra visiškai uždaras tam, kas daroma specialiai, primetant kito valią (pvz., suaugusių aiškinimams).

Vaiko poreikių pažinimas ir ugdymas

Mažo vaiko sugebėjimas sugerti į save visus išorės įspūdžius, negalėjimas jiems užsiverti - iš vienos pusės, ir jo, kaip valios (veiklios) būtybės, poreikis reaguoti veiksmu - iš kitos pusės sąlygoja unikalią pirmojo septynmečio ypatybę - mėgdžiojimą. R. Steineris taipogi sieja mažo vaiko poreikį išgyventi ritmus su kūno formavimusi. Vaiko organai ne tik dar nėra įgiję jiems būdingų formų, bet ir neturi nusistovėjusių savo veiklos ritmų. Taigi mažas žmogutis nėra ritmiška būtybė, kaip galima būtų pamanyti. R. Steineris teigia, jog didelę įtaką turi vaiko gyvenimo ritmiškumas - pavyzdžiui, kai kasdien tuo pat metu prausiamasi, einama miegoti, pietaujama ir kt.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).

Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų.

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai:

• A1. Maisto ragavimas ir ruošimas: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
• A2. Savarankiškumo įgūdžiai: Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
• A3. Saugaus elgesio pagrindai: Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai:

• B1. Judėjimo koordinacija ir fiziniai įgūdžiai: Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
• B2. Smulkiosios motorikos ir koordinacijos įgūdžiai: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

tags: #ikimokykline #pedagogika #vaiko #augimas #nuo #gimimo

• Įvadinė Savaitė KTU
• Buitinių įgūdžių svarba globos namų auklėtiniams
• Darželio direktoriaus pareigos
• Istorinis Tyrimas apie Santuokos Metrikas
• 20 colių dviračiai vaikams