Kiaušinis - gyvybės, naujos pradžios ir vaisingumo simbolis. Nenuostabu, kad jis dažnai naudojamas įvairiose kultūrose ir tradicijose, nuo senovės ritualų iki kasdienio gyvenimo. Jo reikšmė persipina su gamtos atgimimu, tobulumu ir klestėjimu.
Senovės romėnai puotą pradėdavo valgydami virtus kiaušinius, o jos pabaigoje - vaisius. Todėl ir atsirado posakis: „Nuo kiaušinių iki vaisių“, tai yra „viskas nuo pat pradžios iki pabaigos“. Kiaušiniui priskiriama magiška galia, tikėta, kad jame kaupiasi deivių gimdytojų galia.
Vienas netradicinės medicinos gydytojas pasakojo išgydęs berniuką nuo karštinės ne trindamas kiaušiniu sergantį kūną, o tiesiog laikydamas kiaušinį dešinėje rankoje virš ligonio, o kaire brėždamas ore kryžiaus ženklą. Jis virš vaiko energijos centrų ilgiau palaikydavo kiaušinį, ore brėždavo kryžiaus ženklus ir prašydavo Dievo pagalbos, kad liga praeitų. Energijos centrai buvo galva, nosis, lūpos, širdis, pažastys, pilvas, keliai ir padai.
Netradiciniam gydymo būdui tinka bet kokių paukščių kiaušiniai, tačiau, manoma, kad kai kurių paukščių kiaušiniai yra galingesni, pavyzdžiui, juodųjų vištų, juodųjų garbanotųjų vištų arba kitų paukščių su garbanotomis plunksnomis. Jei burtininkas gyvena mieste, jis paprašo į seansą atsinešti naminio paukščio kiaušinį.
Kiaušinio Simbolika ir Mitologija
Kiaušinis simbolizuoja gamtos prisikėlimą, gyvybės atsiradimą, gyvenimo atsinaujinimą, augalijos gimimą, jos žydėjimą ir vaisingumą. Jo gyvatės pavidalo gemalui buvo priskiriama nepaprasta vaisingumo ir gyvybingumo galia. Kiaušinio viduje slypi atsinaujinimo jėga, atgimimas ir gyvybės energija. Trynys simbolizuoja auksą ir Saulę, o baltymas - sidabrą ir Mėnulį.
Lietuvių liaudies mįslės ir minklės taikliai apibūdina kiaušinio savybes, pavyzdžiui: „Pramušiau ledą - radau sidabrą, pramušiau sidabrą - radau auksą“. Kiaušinio reikšmes atspindi ir frazeologizmai: „Kiaušinio lukšto nevertas“ (niekam tikęs), „Kiaušinis moko vištą“ (apie tariamą jaunimo išprusimą).
Etnologė Pranė Dundulienė yra rašiusi, kad lietuvių tautosakoje žinomos sakmės, kuriose pasakojama, jog pasaulis atsiradęs iš kiaušinio. Senovės žmonės pastebėjo, kad iš kiaušinio atsiranda gyvybė, todėl ėmė laikyti jį magišku, gretinti su dangumi, Saule, Mėnuliu.
Viena šiaurės Lietuvoje užrašyta sakmė aiškina, kad Mėnulyje ant akmens tupėjusi milžiniška antis. Ji buvo padėjusi kiaušinį ir ruošėsi perėti. Bet įsinorėjusi lesti ir nuskridusi ieškoti maisto. Tuo metu užėjęs lietus ir sudrėkinęs lizdą, jame pasidariusi skylė, pro ją kiaušinis ir iškritęs. Bekrisdamas kiaušinis atsimušęs į debesį ir perskilęs į tris dalis. Kitoje sakmėje Dievas, norėdamas, kad dangus atsiskirtų nuo žemės, anties padėtą kiaušinį metęs į akmenį. Iš trynio atsiradusi žemė ir Saulė, iš baltymo - vanduo ir Mėnulis, iš šlakuoto kiauto - dangus su žvaigždėmis ir akmenys, iš duobutės - pragaras, iš gemalo - debesys su gyvatės pavidalo laumės juosta.
Lietuvių sakmę apie pasaulio atsiradimą iš vandens paukščio kiaušinio papildo mitai apie kosminį kiaušinį, iš kurio atsiradusi visata. Juose pasakojama, kad iš pradžių buvo chaosas, migla, dumblynai. Paskui atsirado kiaušinis, padėtas vandens paukštės ar gyvatės, o iš jo - žemė, vandenys, dangus, oras, ugnis.
Pasak suomių epo „Kalevala“, antis susisukusi gūžtą ir dėjusi kiaušinius ant Vandens Motinos kelio. Baltistane kasmet nuo Saulės pergalės iki pirmojo perkūno griausmo Hindukuše švenčiama pavasario šventė „murgi-margi“. Ji prasideda žydinčioje pievoje, kurioje paslėptas dažytas kiaušinis.
Pasaulio kilmė iš pirmykščio kiaušinio žinoma ne tik kaip orfikų pasaulio kūrimo mitas (juodasparnė naktis, vėjo pamylėta, padėjo kiaušinį, iš šio išsirito Erotas arba Panas), bet ir iš indų, japonų, perujiečių, polineziečių, finikiečių, kinų, slavų ir kitų tautų mitų apie pasaulio atsiradimą.
Senovės indų mite apie pasaulio kūrimą bylojama: „Pradžių pradžioje nebuvo nieko. Nebuvo nei saulės, nei mėnulio, nei žvaigždžių. Tik tyvuliavo bekraščiai vandenys; anksčiau už kitus kūrinius iš pirmapradžio nejudančio chaoso glūdumos lyg giliam sapne išsiskyrė vandenys. Vandenys pagimdė ugnį. Galinga jų šilumos jėga išrutuliojo Aukso Kiaušinį. Tada dar nebuvo metų, nes nebuvo kam skaičiuoti laiką, bet tiek laiko, kiek tęsiasi metai, Aukso Kiaušinis plūduriavo bedugniame ir bekraščiame okeane. Po metų iš Auksinio gemalo atsirado Praamžis Brahma. Jis sudaužė Kiaušinį, šis perskilo pusiau. Iš viršutinės jo dalies atsirado Dangus, iš apatinės - Žemė, o tarp jų, kad atskirtų vieną nuo kito, Brahma įtaisė oro erdvę. Ir jis įtvirtino Žemę tarp vandenų, ir sukūrė pasaulio šalis, ir jis pradėjo laiką.“
Plinijus veikale „Gamtos mokslas“ minėjo druido kiaušinį, vadindamas jį anguinum. Jis rašė, kad tai apvalus talismanas didumo sulig obuoliu, pasak legendų, susidaręs iš įširdusių gyvačių seilių.
Krikščionybėje iš karsto atsikėlęs Kristus lyginamas su viščiuku, išsiritusiu iš lukšto; balta lukšto spalva simbolizuoja tyrumą ir tobulybę.
Kiaušinio Naudojimas Magijoje ir Apeigose
Kiaušinis naudojamas magų praktikose, apeigose ir būrimuose. Būrimas iš paukščių kiaušinių paprastai vadinamas omantija. Kai kuriose burtų knygose patariama naudoti tik juodos vištos kiaušinius, o prieš buriant atlikti daugybę ritualų ir sukalbėti įvairias maldas. Kitas populiarus būrimo metodas - į indą su vandeniu įleidžiamas kiaušinio baltymas su žiupsneliu druskos; po kelių valandų susiformavusi figūra duoda atsakymą į klausimą.
Nuo seno juodosios vištos naudojamos juodojoje magijoje. Kiaušiniai naudojami, siekiant prišaukti nelaimę priešui. Juodosios vištos su garbanotomis plunksnomis, kurios tokios tapo dėl genetinės mutacijos, naudojamos burtuose, skirtuose panaikinti prakeiksmus. Šeima, kuriai burtais užtraukta nelaimė, turi pasiskolinti juodą vištą su garbanotomis plunksnomis, kad iš jų kiemo būtų išvarytas prakeiksmas. Kartais būrėjai juodų vištų plunksnomis, sutrintomis į miltelius, ištrina savo klientus nuo galvos iki kojų ir apsmilko valančias smilkalais, kad išvytų iš jų velnią. Nevirti juodos vištos kiaušiniai, ridenami žmogaus kūnu, pašalina susikaupusią neigiamą energiją.
Viduramžiais buvo paplitęs burtas, kuriam reikėdavo, kad visiškai juoda višta padėtų pirmąjį per savo gyvenimą kiaušinį ketvirtadienį. Naktį, po saulėlydžio tą kiaušinį reikia užkasti kryžkelėje, jį vėl iškasti antradienį po saulėlydžio. Toje pačioje vietoje, meldžiantis deivei Venerai, užkasti veidrodėlį. Po trijų dienų veidrodėlį iškasti.
Liaudies magijoje po tam tikrų apeigų kai kada kiaušiniai būdavo užkasami, be to, turėjęs reikšmės ir jų trapumas (priešiškos jėgos turėjo saugotis, kad jų nesutraiškytų, ir privalėjo elgtis santūriai). Austrų liaudies papročiuose Didįjį ketvirtadienį padėtas ir paskui pašventintas bei žemėje užkastas kiaušinis apsaugo nuo nelaimių. Jį galima permesti ir per namo stogą bei užkasti kritimo vietoje, kad namus apsaugotų nuo žaibo.
Velykų rytą valgytų kiaušinių lukštus lietuviai ūkininkai nunešdavo į savo lauko rėžį ir užkasdavo, kad nuo ledų būtų apsaugoti javai ir užaugtų geras rugių derlius. Apie Veliuoną šeimininkė stropiai surinkdavo kiaušinių lukštus ir sudegindavo, kad pavasarį viščiukai, žąsiukai ir kiti paukščių jaunikliai lengvai iš lukštų ristųsi, gyvuliai greičiau numestų žiemos plaukus, kad medžiai sprogtų, pradėtų keltis jauna žolė.
Velykų kiaušinis, ypač dovanotas, turėjo žmogui suteikti laimės. Toks margutis būdavo saugomas visus metus. Manyta, kad Velykų kiaušiniai turi ypatingos galios: suteikia jėgų, apsaugo nuo ligų ir kerų. Dažnai kiaušinį dalijo į dvi ar keturias dalis ir tik tada valgė.
Pirmąją Velykų dieną rinkdavosi išbandyti, kieno margutis stipresnis. Sumuštą kiaušinį laimėtojas pasiimdavo. Sakydavo, kieno drūtesnis kiaušinis, to ir gyvenimas ilgesnis. Paprotys daužyti margučius paremtas tikėjimu, kad pramušus kiaušinį simboliškai atidaromas išėjimas ir jo gyvybei - įvairialypio gyvastingumo ir vaisingumo davėjai.
Margučių ridenimo paprotys yra atėjęs iš gilios senovės. Anuomet tikėta, kad apeiginis kiaušinis, susilietęs su žeme, turėjo jai suteikti gyvybingumo. Apeiginiai margučiai buvo nešiojami po laukus, apkasami dirvose. Pavasarį, kai atgimsta gamta, kiaušiniui buvo priskiriama nepaprasta magiška galia. Buvo tikima, kad kiaušinis gali perimti žmonių ir gyvulių ligas, nukreipti blogas akis, nuvalyti moralinius nešvarumus. Kiaušinius valgydavo ligoniai, paliegėliai, jais apdėdavo žaizdas, pūlinius. Be to, manyta, kad kiaušinis yra priemonė atsikratyti nevaisingumo. Nevaisingos moterys esą valgydavusios žalius kiaušinius ir tapdavusios vaisingos.
Žmonės tikėjo, kad bloga lemiantis ženklas yra įnešti kiaušinius į namus ir išnešti juos iš ten po saulėlydžio. Tuo laiku negalima buvo jų parduoti ar pirkti, taip pat įnešti į laivą. Jūreiviai, būdami laive, stengėsi šio žodžio neištarti, kiaušinius vadino kaip nors kitaip, pavyzdžiui, „margučiais“.
Kiaušinio su dviem tryniais negalima valgyti merginoms - jeigu suvalgys, ilgai neištekės.
Kiaušinis Kasdienybėje ir Augalų Priežiūroje
Viena gelininkė patarė, kad žalias kiaušinis yra puiki trąša begonijoms. Ji rekomendavo po kiekviena gele užkasti po vieną kiaušinį, net ir kapinėse. Tiesa, tokiu atveju kiaušinis būdavo sudaužomas.
Žalią kiaušinį visada kasama į didelio vazono palmės žemę, nes viena botanikė patarė, kad jis išskiria būtinų medžiagų augalui. O margučius užsilikusius nuo Velykų (o gal ir specialiai paliktus) lietuviai užkasdavo daržuose arba laukuose prasidedant darbams. Tai darydavo dėl sėkmingo derliaus, nes kiaušinis yra gyvybės simbolis.
Kai kurie žmonės susiduria su neįprastu reiškiniu - darže randama užkasto margučio. Tai gali kelti nerimą ir klausimus, ar tai blogas ženklas. Nors kai kurie mano, kad tai gali reikšti „blogas ketinimus, pavydą ar nesutarimus“, kiti siūlo atsižvelgti į galimus paaiškinimus. Pavyzdžiui, jei kiaušinį užkasa giminaitis, tai nebūtinai reiškia bloga. Gali būti, kad tai kažkas atsinešė per Velykas ir tiesiog užkasė ateičiai, arba kad tai atsinešta iš kaimo. Nors lietuvių papročiuose nėra įprasta užkasti kiaušinį, yra žinoma, kad velykinių margučių lukštus užkasdavo, tikint, kad tai geras ženklas.
Libertas Klimka pasakojo apie Jurginių paprotį, kai rugių lauke tėvas eidavo užkasti duonos riekę su dviem įkeptais kiaušiniais. Tai buvo daroma siekiant paklausti, kaip auga rugiai, ir tikėtasi, kad pavasaris bus su kontrastais, be gilių šalnų, bet su orų pokyčiais.
Yra žinoma legenda, kad Amerikos atradėjas Kolumbas buvo pakviestas į svečius pas kardinolą Mendozą. Svečių prašymu jis pasakojo, kaip atrado Naująjį pasaulį. Vienas svečias, pasitikintis savimi, pasakė: „Taip viskas paprasta.“ Kolumbas paėmė virtą kiaušinį ir paprašė jį pastatyti ant smaigalio. Kai visi bandymai buvo nesėkmingi, Kolumbas atsakė, kad nėra nieko paprastesnio, ir trinktelėjo kiaušinį smaigaliu į stalą, taip parodydamas, kad nors tai ir paprasta, bet reikia sugalvoti.
Siūloma atlikti bandymą su kiaušiniu: kietai virtą ir nuluptą kiaušinį pabandyti įgrūsti pro siaurą butelio kaklelį. Mat butelio viduje esantis oras neįleidžia kiaušinio, o stipriai paspaustas šis sugursta. Tačiau storas kiaušinis į butelį pro siaurą kaklelį sulįs, jei pašildysime orą butelio viduje (pavyzdžiui, įmetę degantį degtuką ar žvakės galiuką), glaudžiai prispausime kiaušinį prie kiaurymės ir palauksime.
Magija. Meilės kerai. Kodėl verta? #magija #burtai #kerai #meilė
| Kultūra | Simbolika |
|---|---|
| Senovės Romėnai | Puotos pradžia, viskas nuo pradžios iki pabaigos |
| Lietuvių tautosaka | Pasaulio atsiradimas, gyvybė, gamtos atgimimas |
| Indų mitologija | Auksinis Kiaušinis, iš kurio atsirado Brahma, Dangus ir Žemė |
| Krikščionybė | Kristus, tyrumas, tobulumas |
Didesnis dėmesys gali krypti į santykius ir tai, kaip jus girdi kiti. Dienos eigoje gali tekti derinti planus su partneriu, kolega ar klientu, o skubus tonas čia mažai padės. Vidinė būsena gali prašyti daugiau tvarkos ir paprastumo. Darbe ar namuose gali susikaupti smulkūs reikalai, kuriuos teks spręsti vieną po kito nuo žinučių iki praktinių pirkinių. Geriausia laikytis ramaus ritmo ir nebandyti visko atlikti idealiai. Nuotaikoje gali atsirasti daugiau lengvumo, kūrybos ir noro pabūti ten, kur gera širdžiai. Gali pasitaikyti kvietimas susitikti, trumpas flirtas ar malonus pokalbis, kuris pagerins dienos foną. Leiskite sau daugiau gyvumo, bet nepriimkite svarbių sprendimų vien pagal akimirkos nuotaiką. Dėmesys gali sugrįžti prie namų, artimųjų ar vidinio saugumo temos. Buitinis klausimas, šeimos pokalbis ar planų derinimas namuose gali pareikalauti daugiau įsitraukimo nei tikėjotės. Svarbu ne slopinti jausmus, o kalbėti paprastai ir be užuominų. Mintys gali būti judrios, o bendravimo poreikis didesnis nei įprastai. Dienoje gali padaugėti skambučių, susirašinėjimo ar trumpų susitikimų, kuriuose reikės greitai persiorientuoti. Verta atsirinkti svarbiausią informaciją ir nešvaistyti energijos ginčams dėl smulkmenų. Vidinis dėmesys gali krypti į vertę, pinigus ir tai, kas iš tiesų naudinga. Gali tekti spręsti klausimą dėl išlaidų, atlygio ar pirkinių, todėl emocinis sprendimas čia nebūtų pats geriausias. Verčiau rinktis tai, kas praktiška, aišku ir ilgiau išlieka naudinga. Diena gali sustiprinti jautrumą ir poreikį jaustis suprastiems. Dienos metu gali atsirasti situacija, kur reikės aiškiau parodyti savo poziciją, net jei įprastai mieliau taikotės. Vertėtų išlikti mandagiems, bet neatsisakyti savo ribų vien dėl ramybės. Viduje gali būti daugiau tylos, stebėjimo ir nenoro visko rodyti išorėje. Darbo ar santykių situacijoje gali paaiškėti detalė, kuri privers pažvelgti į viską giliau ir atsargiau. Šiandien naudingiau mažiau kalbėti ir daugiau pastebėti. Nuotaika gali būti socialesnė, su daugiau noro matyti žmones ir dalintis idėjomis. Gali atsirasti susitikimas su draugais, bendras planavimas ar pokalbis apie ateities projektą, kuris įkvėps. Palanku likti atviriems naujoms kryptims, bet nepažadėti daugiau nei realiai norite duoti. Diena gali stipriau paliesti atsakomybės, reputacijos ar darbo krypties klausimus. Gali tekti kalbėtis su vadovu, klientu ar spręsti situaciją, kur svarbu išlaikyti profesionalumą ir ramų toną. Verčiau rinktis brandų aiškumą, o ne bandyti viską tempti vien ant savo pečių. Vidinė būsena gali norėti daugiau erdvės, prasmės ir platesnio požiūrio. Gali atsirasti pokalbis apie mokslus, kelionę, dokumentus ar ateities planą, kuris paskatins pažvelgti toliau nei šiandienos rūpesčiai. Naudinga palikti vietos naujai minčiai, net jei ji dar neatrodo galutinė. Emocijos gali būti gilesnės, jautresnės ir reiklesnės vidiniam sąžiningumui. Bendrų pinigų, skolų ar pasitikėjimo tema gali iškilti per konkretų pokalbį ar praktinį sprendimą. Vertėtų vengti nutylėjimų ir kalbėti taip, kad po pokalbio liktų daugiau aiškumo, o ne daugiau miglos.
