Menstruacijos - tai kelias dienas per mėnesį trunkantis kraujavimas, kurį patiria kiekviena sveika vaisingo amžiaus nesilaukianti moteris. Mėnesinės (menstruacijos; lot. menstruus - „mėnesinis“) - tai mėnesinių ciklo laikotarpis, kurio metu vyksta kraujavimas iš makšties. Tai natūrali moters endokrininių liaukų veiklos išraiška, rodanti, kad organizme vyksta fiziologiniai procesai. Jei moteris nėra nėščia, o menstruacijos išnyksta, reikėtų susirūpinti ir ieškoti ligos. Mėnesinės - tai didysis brendimo įvykis, kuris reiškia, kad nuo šiol gali susilaukti kūdikio. Kai kurios mergaitės džiaugiasi menstruacijomis, kitos - gėdijasi, jaučiasi nepatogiai. Be reikalo! Tereikia jas prisijaukinti.
Kas yra menstruacijos ir kaip jos veikia?
Menstruacijos - tai ne liga. Tai natūrali moters organizmo funkcija. Mėnesinių ciklas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai prasideda kraujavimas (mėnesinės). Paprastai ciklas būna 28 dienų trukmės, tačiau kiekvienas organizmas unikalus, todėl, jeigu po 28 dienų mėnesinės neprasidėjo - tai nereiškia, kad mėnesinės vėluoja. Mėnesinių metu pasišalina kraujas ir atkrintančioji gimdos gleivinės dalis. Mėnesinių metu iš gimdos ertmės išsiskiria kraujas ir suiręs funkcinis gimdos gleivinės sluoksnis, o iš gimdos kaklelio - gleivės su daug leukocitų. Tai normalu, nes gimdos gleivinė po tam tikro laiko turi atsinaujinti. Menstruacinis turinys - tai ne tik kraujas, o tie „audinio gabalėliai“ yra atsiskyręs funkcinis gleivinės sluoksnis.
Menstruacinis ciklas yra apytiksliai kas mėnesį pasikartojantis procesas moters organizme, kurį reguliuoja hormonai. Ciklą sudaro ne tik menstruacijos, bet ir hormonų svyravimai bei kiti kūno pokyčiai, vykstantys per mėnesį. Mėnesinių ciklas trunka apie 1 mėnesį (21-35 dienas), bet kiekvienos moters ciklas yra skirtingas. Vidutinė ciklo trukmė - 28 dienos. Kai kurių moterų ciklas gali trukti net 45 dienas. Toks ilgas ciklas, ypač paauglėms mergaitėms, yra normalus.
Mėnesinės (menstruacijos; lot. menstruus - „mėnesinis“) - tai mėnesinių ciklo laikotarpis (sąlyginė ciklo pradžia), kurio metu vyksta kraujavimas iš makšties. Vyksta cikliškai, maždaug kas mėnesį. Pirmosios mėnesinės vadinamos menarche, klimakso metu tampa nereguliarios ir ilgainiui išnyksta (išsenka folikulų atsargos kiaušidėse). Nors mėnesinės laikomos ciklo pradžia, tačiau pagrindinis veiksnys, nulemiantis mėnesinių atsiradimą, yra ovuliacija - būtent nuo jos praėjus 12-16 dienų atsiranda mėnesinės. Iš kiaušidės išsilaisvinęs kiaušinėlis nėra apvaisinamas (o tam kaskart po ovuliacijos ruošiasi gimda), todėl ir prasideda kraujavimas.
Mėnesinių ciklas prasideda nuo pirmosios mėnesinės dienos ir baigiasi, prasidėjus kitoms mėnesinėms. Tai žymi kitą, naujo ciklo pradžią. Antroji - folikulinė fazė, kuriai prasidėjus - kraujavimas baigiasi. Ši fazė pasižymi padidėjusiu estrogeno kiekiu, kuris suteikia daugiau energijos, pagerėja nuotaika. Ketvirtoji - liuteininė fazė. Šioje fazėje estrogeno kiekis mažėja, o progesterono didėja. Tai gali sukelti priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomus, tokius, kaip: nuovargį, energijos trūkumą, dirglumą, pilvo pūtimą, galvos skausmą ir kt.
1-6 diena. Menstruacijos. Pirmos dvi dienos intensyvios - gausesnis kraujavimas, pilvo apatinės dalies, nugaros skausmas, spazmai, pilvo pūtimas ir pan. Vėliau simptomai malšta, kraujavimas sumažėja. 6-14 diena. Kraujavimas baigiasi, apie 14 dieną įvyksta ovuliacija, gali nežymiai pamausti, pakraujuoti. 15-28 diena. Gali atsirasti priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomai: nuotaikų kaita; jaudinimasis dėl nesvarbių dalykų; abejingumas mėgstamoms veikloms; nuovargis; krūtų skausmas; pilvo pūtimas; galvos skausmas; potraukis tam tikram maistui; dėmesio koncentracijos sumažėjimas. Šiuo metu gimdos gleivinė pasiruošia pasišalinimui ir tavo kūnas tuoj pradės naują ciklą.
Kada galiu sulaukti mėnesinių?
Pirmosios mėnesinės vadinamos menarche. Dažniausiai mergaitės sulaukia pirmųjų mėnesinių 12-14 metų amžiaus, tačiau jos gali prasidėti ir anksčiau arba vėliau. Nesijaudink, jei tau menstruacijos prasidėjo anksčiau arba vėliau nei tavo draugėms. Pasikalbėk su tėvais / globėjais, gydytoju ar kitu suaugusiuoju, kuriuo pasitiki, jei tau 16 metų (arba praėjo 3 metai nuo krūtų augimo pradžios) ir menstruacijos dar neprasidėjo.
Kiek trunka menstruacijos?
Įprastai menstruacijos kartojasi kas 21-35 dienas, skaičiuojant nuo pirmos kraujavimo dienos iki kitų mėnesinių pradžios, jos trunka nuo 2 iki 7 dienų ir yra netenkama 5-80 ml kraujo. Paprastai menstruacijų trukmė svyruoja nuo 3 iki 5 dienų. Tačiau visai normalu, jei mėnesinės truktų trumpiau ar ilgiau (iki 7 dienų). Taip pat atsimink, kad pirmaisiais metais menstruacijų trukmė gali keistis kiekvieną mėnesį. Normalu pamatyti kelis tamsius kraujo gumuliukus ar krešulius. Pirmomis dienomis tavo mėnesinės gali būti gausios, vėliau tekėjimas sumažėja. Menstruacijų metu pasišalina kraujas ir atkrintančioji gimdos gleivinės dalis. Menstruacijos gali būti negausios, gausios ar vidutinės. Kartais kraujas gali būti skirtingo raudonumo atspalvių - nuo šviesaus iki tamsaus.
Normalu, jei pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios kraujavimo ir ciklo trukmė yra nepastovi, tai lemia nebrandi pogumburio ir hipofizės kiaušidžių ašis bei dėl to atsirandantys hormonų kiekių svyravimai. Dažniausiai jie savaime susitvarko per 2-3 metus. Taip pat atsimink, kad tavo menstruacijos pirmaisiais metais gali būti nereguliarios. Vieną mėnesį jų gali būti ir 2, o kitą - visai neprasidėti. Taip pat pačioje pradžioje mėnesinės gali trukti tik keletą dienų, o kai kuriais mėnesiais - apie savaitę. Tai normalu! Mėnesinių ciklas dažniausiai susitvarko ir tampa reguliarus apie 18-20 gyvenimo metus.
Kada menstruacijos laikomos nereguliariomis?
Paprastai reguliarios mėnesinės yra laikomos, kai jos kartojasi kas 21-35 dienas. Visgi svarbu suprasti, kad mėnesinės nėra lyg laikrodžio mechanizmas, todėl priklausomai nuo mėnesio, menstruacijos gali kartotis kas 24 dienas, kartais netgi kas 21 arba 28 dienas, ir vis tiek būti laikomos reguliariomis. Nereguliarios mėnesinės yra tada, kada kartojasi per dažnai (dažniau nei kas 21 - ą diena) arba per retai (rečiau nei kas 35 - ias dienas) arba, kai mėnesinių ciklai metų eigoje skiriasi 10 ir daugiau dienų. Tai gali būti signalas, kad moters organizme vyksta pokyčiai arba yra patiriamas stresas įvairiose gyvenimo srityse (nuo asmeninio gyvenimo iki darbo/mokslų pokyčių).
Mėnesinių ciklo sutrikimai gali atsirasti likus keliems metams iki menopauzės. Menstruacijų ciklo sutrikimams įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, tokie kaip stresas, moters svorio pokyčiai, intensyvus sportas ar tam tikrų vaistų vartojimas. Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu jų neignoruoti ir kreiptis į gydytoją. Tokie pokyčiai gali signalizuoti apie įvairias ligas, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromą, endometriozę, gimdos miomas, polipus ar krešumo sutrikimus.
Jei pastebėjai nukrypimus nuo to, kas tau įprasta mėnesinių metu (gausesnį kraujavimą, stipresnį skausmą, nemalonius pojūčius), būtinai pasitark su tėvais / globėjais dėl gydytojo konsultacijos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Vienas iš būdų suprasti, ar verta sunerimti dėl menstruacijų - stebėti, kas tavo atveju yra įprasta, o kas ne. Kiek skausmingi spazmai kiekvienų menstruacijų metu? Ar kaskart skausmas panašus? Jei skausmas stipresnis nei įprastai, tai gali būti tam tikro sutrikimo požymis. Kaip dažnai būna menstruacijos? Kiek tęsiasi? Kaip stipriai teka kraujas? Tekėjimo stiprumą padės nustatyti higieninių paketų keitimo dažnis. Jeigu paketą reikia keisti kas 1-2 valandas, vadinasi, mėnesinės yra itin gausios, reikia kreiptis į ginekologą.
Pirmiausia pranešk tėvams/globėjams. Patariame kreiptis į gydytoją, jei: menstruacijos neatsirado iki 16 metų amžiaus arba praėjus 3 metams nuo krūtų augimo pradžios; paskutinės mėnesinės buvo prieš 3 ar daugiau mėnesių (jei prieš tai buvo gana reguliarios); kraujavimas tęsiasi ilgiau nei įprastai arba daugiau nei 7 dienas; kraujavimas yra labai stiprus; naudodama tamponus staiga pasijauti labai blogai; kraujuoji tarp menstruacijų (daugiau nei kelis lašus); jauti labai stiprų skausmą menstruacijų metu.
Būtinai konsultuokis su gydytoju, jei galvoji, kad turi problemų dėl menstruacijų, nes: menstruacijų sutrikimai gali būti rimtų sveikatos problemų požymis. Pavyzdžiui, labai stiprus skausmas mėnesinių metu gali būti dėl endometriozės. Jei jau gyveni seksualinį gyvenimą, menstruacijų nebuvimas gali būti nėštumo požymis. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas pastebi, kad toli gražu ne visos moterys žino, kas yra menstruacijų norma. Jei mėnesinės smarkiai pagausėja, ciklas trumpėja, atsiranda ligi tol nebuvęs skausmas, tepimai, kraujavimai vidury ciklo, reikėtų būtinai pasikonsultuoti su ginekologu.
Nereguliarių mėnesinių gydymas priklauso nuo jų priežasties ir pobūdžio. Dažnai gali pakakti sumažinti streso lygį, subalansuoti darbo-poilsio režimą ir mėnesinių ciklas susitvarko savaime. Nereguliarioms, gausioms ar skausmingoms mėnesinėms gydyti gali būti išrašomos sudėtinės kontraceptinės tabletės ar hormoninė gimdos spiralė. Kai pagrindinis nusiskundimas yra skausmas, skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Svarbu akcentuoti, kad dažnai nereguliarios mėnesinės gali atsirasti kaip neginekologinių organizmo ligų simptomas.
Kiti veiksniai, turintys įtakos menstruacijoms
Svorio pokyčiai gali daryti reikšmingą įtaką ne tik bendrai organizmo būklei, bet ir menstruacijų reguliarumui. Pavyzdžiui, susirgus anoreksija, organizme sutrinka hormonų gamyba/ balansas, dėl to menstruacijos būna itin retos arba nevyksta. Per didelis kūno svoris taip pat turi neigiamos įtakos menstruacijų ciklo reguliarumui, menstruacijų metu yra pastebimas gausesnis kraujavimas.
Įtampa (stresas). Jei patiri didelę įtampą, menstruacijų kurį laiką gali ir nebūti. Bet dažniausiai įtampai sumažėjus jos vėl atsinaujina. Sportas. Per didelis fizinis aktyvumas (jei sportuoji profesionaliai arba persistengi sportuodama savarankiškai) gali stipriai sumažinti tavo kūno riebalų kiekį. Dėl to mėnesinės gali kuriam laikui išnykti. Fizinis aktyvumas yra naudingas tik tuo atveju, jei nepersistengi, nepervargsti ir nepatiri dažnų traumų.
Hormonų sutrikimai. Jei menstruacinis ciklas normalus, tavo hormonų lygis tai padidėja, tai sumažėja. Tačiau kartais pasitaiko ir hormoninių sutrikimų. Vienas iš jų - policistinių kiaušidžių sindromas (PKS - hormoninis sutrikimas, siejamas su hormonų disbalansu bei jo nulemtais ovuliacijos sutrikimais, pokyčiais kiaušidėse, padidėjusiu kūno plaukuotumu, svorio augimu ir kt.). Jei ciklas nereguliarus, mėnesinės iš viso dingsta ar pastebi kitų paminėtų simptomų, būtinai apsilankyk pas gydytoją.
Didelis svorio netekimas. Mergaitėms, kurios serga anoreksija, menstruacijos dažniausiai dingsta. Kontraceptikai - už ir prieš. Kontraceptiniai vaistai gali būti vartojami gydymo tikslais, pvz., gydant endometriozę arba kaip apsauga nuo nepageidaujamo nėštumo. Vartojant kontraceptikus, mėnesinės tampa negausios, reguliarios. Žinoma, kaip ir kiekvienas vaistas, kontraceptikai turi šalutinį poveikį - sukelia netikro nėštumo būseną, sumažina moters libido, todėl jų nereikėtų vartoti profilaktiškai. Tačiau bet kuriuo atveju kontraceptikus turi paskirti tik gydytojas ginekologas.
Priešmenstruacinis sindromas (PMS)
Vargina pilvo pūtimas, nuotaikų kaita ar kiti nemalonūs simptomai likus vienai dviems savaitėms iki menstruacijų? Jei taip, tu ne viena! Daugelis moterų cikliškai patiria priešmenstruacinio sindromo simptomus. Jie paprastai išnyksta prasidėjus mėnesinėms. Šie pojūčiai gali būti nestiprūs arba stiprūs. PMS simptomai dažniausiai yra normali tavo ciklo dalis.
Manoma, kad PMS sukelia estrogeno ir progesterono lygių svyravimas, kuris veikia neurotransmiterių (tam tikrų cheminių junginių smegenyse) pokyčius. Nerimas ar depresija nesukelia PMS, tačiau šios būsenos gali pabloginti PMS simptomus.
Kadangi mėnesinės - ne liga, o šiais laikais yra įvairių higienos priemonių, ciklas netrukdo moteriai gyventi visaverčio gyvenimo. Gydytojai rekomenduoja pirmosiomis gausesnių mėnesinių dienomis naudoti įklotus ir leisti natūraliai šalintis menstruaciniam turiniui. Tamponai tinka paskutinėmis ciklo dienomis, kai mėnesinės būna nebe tokios gausios. Mėnesinių metu nerekomenduojama lankytis karštose pirtyse, baseinuose, maudytis vandens telkiniuose. Lytiniai santykiai nėra draudžiami, bet reikia turėti omeny, kad, esant atviram gimdos kakleliui, infekcijos patekimo rizika yra didesnė.
Yra daug būdų padėti sau PMS metu. Tau gali tekti išbandyti įvairius dalykus ir atrasti tai, kas labiausiai padeda. Tavo gydytojas gali pasiūlyti kitų būdų. Patarimai tau, kaip palengvinti PMS: sveikai maitinkis, valgyk daugiau kalcio turinčių maisto produktų (ne tik pieno produktus, bet ir pupeles, chia, sezamo sėklas, migdolų riešutus ir kt.), vaisių, daržovių ir kompleksinių angliavandenių (pilno grūdo duoną, makaronus, kruopas); sumažink druskos kiekį kelios dienos iki menstruacijų - tai gali sumažinti pilvo pūtimą; vartok mažiau kofeino (yra gazuotuose gėrimuose, arbatoje, kavoje) - nebūsi tokia irzli, be to, tai gali padėti sumažinti krūtų skausmą; verčiau valgyk dažniau ir mažesnėmis porcijomis nei rečiau ir didesnėmis; pakankamai judėk kiekvieną dieną (net ir menstruacijų metu - taip, taip, menstruacijų metu GALIMA SPORTUOTI); gerai išsimiegok. Stenkis eiti miegoti ir keltis kasdien panašiu metu.
Kai kurie vitaminai ir maisto papildai - vitaminas B1 ir B6, vitaminas E, magnis, cinkas, imbieras, ciberžolė - gali palengvinti PMS. Labai svarbu pasitarti su savo gydytoju prieš pradedant vartoti maisto papildus. Yra įrodyta, kad PMS simptomus gali palengvinti tikrojo skaistmino (lot. vitex agnus castus) maisto papildai, tačiau trūksta duomenų apie jų ilgalaikio vartojimo pasekmes paauglėms ir jaunoms moterims, todėl joms paprastai neskiriami. Jeigu kamuoja sunkūs PMS simptomai ar kyla klausimų, pati neeksperimentuok - būtinai kreipkis į šeimos gydytoją ar ginekologą.
Higiena menstruacijų metu
Įvairiose kultūrose buvo susiformavę skirtingi papročiai - nuo išaukštinimo, kai menstruacijų kraujas būdavo maišomas su augalų sėklomis, kad derlius būtų geresnis, iki visiško moterų izoliavimo menstruacijų metu „kaip nešvarių, galinčių užkrėsti vyrą, netgi gaminant maistą“. Kadangi mėnesinės - ne liga, o šiais laikais yra įvairių higienos priemonių, ciklas netrukdo moteriai gyventi visaverčio gyvenimo. Gydytojai rekomenduoja pirmosiomis gausesnių mėnesinių dienomis naudoti įklotus ir leisti natūraliai šalintis menstruaciniam turiniui. Tamponai tinka paskutinėmis ciklo dienomis, kai mėnesinės būna nebe tokios gausios. Mėnesinių metu nerekomenduojama lankytis karštose pirtyse, baseinuose, maudytis vandens telkiniuose. Lytiniai santykiai nėra draudžiami, bet reikia turėti omeny, kad, esant atviram gimdos kakleliui, infekcijos patekimo rizika yra didesnė. Tai yra daugiau estetikos ir poros susitarimo klausimas - jei vienam iš partnerių tai nepriimtina, reikėtų palūkėti.
tags: #kiek #laiko #trunka #menstruacijos
