Ar kada pajutai, kad kartais gyvenime viskas turi apsiversti aukštyn kojomis, kad galiausiai viskas atsistotų į vietas? Tą patį daro kūnas, kai mes stovime ant galvos. Tai ne tik poza - tai akimirka, kai pasikeičia gravitacija, kraujo tėkmė, mintys, o kartu ir požiūris į save.
Kai pirmą kartą pabandžiau stovėti žemyn galva, širdis daužėsi labiau nei galva pulsavo. Iš pradžių - baimė, tada juokas, o po kelių sekundžių... tyla. Tokia gili, kokios nepatiri net meditacijoje. Ir tada atėjo suvokimas - kad šita poza ne apie balansą ant kilimėlio, o apie balansą gyvenime.
Dubens dugno paslaptis. Visas mūsų centras, jėga ir moteriškas pamatas - dubens dugnas. Jis tyliai dirba kiekvieną dieną: laiko mūsų organus, saugo šlapimo pūslę, gimdą, žarnyną. Jis ir mūsų moteriškumo šerdis - prisideda prie malonumo, gyvybės kūrimo, pasitikėjimo savo kūnu. Dažnai šie raumenys būna pertempti, pavargę ar tiesiog pamiršti. Po gimdymo, po metų sėdėjimo, po streso. Kūnas kalba - per įtampos jausmą, nugaros skausmą ar net „oro“ garsus praktikos metu, kurie priverčia nusišypsoti, bet tuo pačiu primena - laikas grįžti prie savo šaknų. Jogoje tai vadinama Mula Bandha - šaknies užraktas. Kai su kvėpavimu sutrauki tą giliausią raumenų sluoksnį, kūnas pabunda. Ir štai čia prasideda magija - kai šį pojūtį perneši į stovėjimą ant galvos.
Kaip stovėjimas ant galvos veikia kūną
Kai apverčiame kūną, visa kraujotaka pasikeičia. Gravitacija, kuri visada traukė žemyn, dabar dirba tavo naudai. Kraujas ima lengviau tekėti iš kojų atgal į širdį, limfa išsivalo, o širdis tarsi gauna atokvėpį. Tuo metu smegenys gauna šviežio, deguonimi prisotinto kraujo - štai kodėl po inversijų jaučiamės žvalūs ir aštriu, skaidriu protu. Mokslininkai tai vadina veninės grąžos pagerėjimu, o jogos mokytojai - „gyvybės tėkmės sugrąžinimu“. Abu teisūs.
Dubens dugno atsigavimas per inversijas
Kai stovime ant galvos ar dilbių, organai tarsi „pailsi“ nuo gravitacijos. Gimda, šlapimo pūslė ir žarnynas nebespaudžia dubens dugno, o tai leidžia raumenims atsipalaiduoti, sugrįžti į savo natūralią padėtį. Tai tarsi mažytis vidinis masažas, kuris padeda atstatyti balansą tarp įtampos ir atsipalaidavimo. Tyrimai patvirtina, kad joga ir sąmoningas kvėpavimas gali sustiprinti dubens dugno raumenis ir pagerinti seksualinę sveikatą. Tad kai sakau, kad stovėjimas ant galvos - ir kūnui, ir sielai, turiu galvoje ir šį labai žemišką, bet gyvybiškai svarbų aspektą.
Grožio ir jaunystės paslaptis (kuri visai ne kremuose)
Tripod pozos metu, kai galva remiasi į žemę, o svoris tolygiai pasiskirsto ant rankų ir galvos, atsileidžia visa veido fascija. Pajunti, kaip švelniai išsilygina kakta, kaip atsipalaiduoja žandikaulis, kaip atslūgsta įtampa kakle ir pakaušyje. Man tai visada atrodo kaip vidinis grožio masažas. Ne dėl tuštybės, o dėl to, kad oda, raumenys ir kraujotaka ima kvėpuoti kitaip. Tarsi viduje kažkas paspaustų „atnaujinti“. Tradicinė joga šią pozą vadina „jaunystės fontanu“. Modernūs šaltiniai sako - dėl pagerėjusios kraujotakos veide ir galvos odoje audiniai aprūpinami daugiau deguonies ir maistinių medžiagų. O aš tiesiog sakau - po stovėjimo ant galvos raukšlės nyksta ir tą pastebiu, ne tik pas save, bet ir pas jogą lankančius žmones.
Lytinė sveikata ir energijos tėkmė
Dubens dugnas - tai ne tik fiziniai raumenys. Tai ir vieta, kur susikaupia mūsų energija, emocijos, kūrybiškumas. Kai jis gyvas, stiprus, bet ir mokantis atsipalaiduoti, tu jauti gyvenimą visomis prasmėmis - nuo moteriškumo, kūrybos iki aistros. Stovėjimas ant galvos padeda atverti šią sritį iš kitos perspektyvos - tiesiogine prasme. Kraujas ir energija tarsi apsisuka, pasiekia vietas, kur dažnai jaučiamas sąstingis. Tai suteikia ne tik kūno lengvumą, bet ir subtilų gyvybingumo jausmą, kurio negali duoti jokie papildai ar kava.
Tripod - kai kūnas paleidžia
Kai stoviu tripode ant kieto kilimėlio, jaučiu, kaip mano kūnas po truputį atsiduoda. Iš pradžių įsitempęs kaklas, tada pamažu paleidžia pakaušis, kaktos raumenys. Atrodo, tarsi visas pasaulis, kuris spaudė pečius, pradeda tirpti. Štai kodėl sakau - tai ne tik fizinė poza, tai emocinė terapija. Tavo kūnas paleidžia įtampas, o su jomis - nerimą, lūkesčius, kontrolę.
Saugumas ir sąmoningumas
Stovėjimas ant galvos reikalauja pagarbos kūnui. Jei turi kaklo, nugaros problemų ar aukštą kraujospūdį - pasitark su gydytoju ar gali atlikti, tačiau tai kontraindikacijos pagal jogos tradiciją. Kiekvienas kūnas kitoks. Svarbiausia - ne jėga, o pojūtis. Pradėk nuo pasiruošimo: stiprink pečius, pilvo presą, lavink balansą. Ir tik tada, kai kūnas pasiruošęs - atsistok ant galvos.
Galvos traumos ir stovėjimas ant galvos
Stovėjimas ant galvos - tai ne triukas. Pirmiausia išsigryninkime sąvokas. Galvos sumušimas - tai gali būti tiesiog paprastas paviršinis galvos sumušimas, kai nėra jokių simptomų, ar tiesiog kraujosruva odoje, dauguma tokių pacientų išleidžiami gydytis namo. Galvos smegenų sukrėtimas daug rimtesnė būklė, kuri pasireiškia simptomiškai, vaikai būna bent trumpam praradę sąmonę, o atlikus tyrimus smegenyse matoma kraujosruvų, tokie pacientai stebimi ir gydomi ligoninėje. Būtina paminėti ir kaukolės skliauto lūžius, kurie vaikų amžiuje dažniausiai linijiniai ir gali būti lūžis be smegenų sukrėtimo diagnozės bei atvirkščiai - viskas priklauso nuo simptomatikos ir tyrimų duomenų. Tikriausiai nėra metuose dienos, kai į priėmimo skyrių neatvyktų vaikas su galvos sumušimu ar žaizda, todėl ši tema ypač aktuali visiems tėvams ir pabandysiu apžvelgti svarbiausius aspektus bei pasidalinti rekomendacijomis, kaip to būtų galima išvengti. Patyrę galvos traumas pacientai sudaro beveik penktadalį visų traumatologo konsultuotų pacientų priėmimo-skubios pagalvos skyriuje. Iš jų apie 22 proc. hospitalizuoti tolimesniam stebėjimui ir gydymui. Priėmimo skyriuje tenka stebėti įvairaus amžiaus vaikų, kurie kreipiasi dėl galvos traumų. Kūdikiai susižeidžia nukritę nuo vystymo stalo ar lovos, kiek vyresni krenta mokydamiesi vaikščioti, ar jau vėliau - nuo įvairių nuo baldų namuose. Darželinukai traumuojasi šokinėdami ant batutų ar krisdami nuo paspirtukų, mokyklinukai ir paaugliai įvairaus sporto metu, važinėdami dviračiais, riedlentėmis, riedučiais, riedžiais ir elektriniais paspirtukais. Retai, tačiau atvyksta iš eismo įvykių ar po smurto. Dauguma vaikų iki 1 metų amžiaus patiria galvos traumas buityje, krisdami iš aukščio, o vyresni vaikai (1-2 metų amžiaus) daugiausia bėgdami ir griūdami. Dėl galvos traumos į priėmimo-skubios pagalbos skyrių dažniausia kreipiasi kūdikiai ir vaikai iki 3 metų amžiaus ar vyresni nei 16 metų. Amžiaus vidurkis - 7 metai. Berniukai galvas traumuoja du kartus dažniau nei mergaitės ir tokių traumų daugiau pavasarį ir vasarą, kai vaikai dažniau užsiima aktyviu laisvalaikiu lauke. Susižeidus galvą dažniausiai pacientai skundžiasi skausmu, tačiau šalia gali būti visa puokštė įvairių simptomų: pykinimas, vėmimas, vietinis paraudimas, patinimas, nubrozdinimas, hematoma, sąmonės praradimas, jautrumas garsams ar šviesai, mieguistumas, vangumas, keistas elgesys, pusiausvyros sutrikimas, dvejinimasis akyse, nerišli kalba ir t.t. Visada labai svarbu įvertinti traumos mechanizmą ir aplinkybes, nuo kokio aukščio krito, ant kokio pagrindo, kaip viskas įvyko ir kokia paciento būklė po traumos. Susidaužus galvomis darželyje mažai tikėtina, kad atsiras smegenų sukrėtimo simptomatika, tačiau tai labai tikėtina iškritus pro antro aukšto langą ant kieto pagrindo. Pirmoji pagalba susitrenkus susideda iš sutrenktos vietos šaldymo, nuskausminamųjų (paratemolio ir ibuprofeno). Tuomet rekomenduojama ramybė, poilsis: neleisti žaisti judrių žaidimų, žiūrėti televizoriaus, naudotis kompiuteriu, skaityti. Nesant simptomų skubėti į priėmimo skyrių neverta, bet pirmą parą po traumos rekomenduojama stebėti vaiką ir atsiradus smegenų sukrėtimo simptomų kreiptis į gydytoją, nes įvykus smegenų sukrėtimui simptomai išryškėja per pirmąsias 24 valandas. Kreiptis į ligoninę po galvos traumos reiktų, kai: pacientas buvo praradęs sąmonę; čiuopiamas minkštas didelis guzas; yra labai vangus, mieguistas (užmigus neišeina pažadinti); krentama iš aukščiau nei 90 cm aukščio; kūdikis yra jaunesnis nei 6 mėn. amžiaus; atsirado traukuliai; pykino, išvėmė daugiau nei kartą; galvos skausmas stiprėja; atsirado elgesio ar koordinacijos pakitimų; sutriko kalba, jutimai; vyzdžiai tapo skirtingi ar atsirado regos sutrikimų; teka kraujas ar skaidrus skystis iš nosies ar ausies; įvyko didelės energijos trauma; yra kraujuojančių žaizdų. Kalbant apie žaizdas, pirmiausia reiktų stabdyti kraujavimą aptvarstant, o jeigu kraujavimas nesustoja po 10 minučių, žaizda yra didesnė nei 1 cm ar veido srityje, tuomet rekomenduojama kreiptis į gydytoją pirminiam žaizdos chirurginiam sutvarkymui. Bet kokiu atveju, jeigu yra neramu dėl galvos traumos, visada geriau pasikonsultuoti su specialistais. Mitas, kad negalima leisti užmigti po galvos traumos, nes jeigu vaikas nebuvo praradęs sąmonės, nėra kitų simptomų, tuomet natūralu, kad vaikas nori pailsėti po traumos sukelto streso, tačiau jį būtina stebėti, ar neatsiranda smegenų sukrėtimo simptomų ir vengti papildomų dirgiklių pirmą parą po traumos. Belieka palinkėti, kad tokių traumų būtų kuo mažiau.
Sukrėsto vaiko sindromas
Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią vaikui, dažniausiai iki vienerių metų kūdikiui, sukelia suaugusieji, suėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę. Stiprus kūdikio kratymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, galvos kraujagyslių įtrūkimą, kraujo išsiliejimą - tai gali nutikti vos po 5 sekundžių kratymo. Šį sindromą sudaro: subduralinė hematoma (kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu), smegenų sumušimas, kraujosruvos akių tinklainėje, aplink optinį nervą, kaulų lūžiai. Kūdikio galva yra labai didelė ir sunki (sudaro net 25-30 proc. kūno svorio). Kuo stipriau vaikas supurtomas, tuo jo patiriama trauma yra didesnė. Sukrėsto vaiko sindromas dažniausiai pasireiškia jaunesniems nei 1 metų kūdikiams. Tačiau dažniausiai vaikai yra supurtomi, kai juos prižiūrintys asmenys netenka kantrybės. Paprastai tai yra artimiausi vaikui asmenys - tėvai ar kiti šeimos nariai arba vaiką prižiūrintys asmenys (auklės, tolimesni giminaičiai ar draugai). Kai kurie kūdikiai dažnai verkia, ypač jei yra alkani, pavargę, prisišlapinę, išsituštinę ar tiesiog norėdami atkreipti į save dėmesį. Dalis kūdikių yra linkę verkti tam tikru metu, pamaitinti ar pervystyti jie gali nurimti, tačiau ne visada. Jei verksmas trunka ilgai, globėjas patiria stresą, gali prarasti savikontrolę ir imti kūdikį purtyti. Sunkūs sukrėsto vaiko sindromo požymiai yra sąmonės netekimas, traukuliai, šokas. Sukrėsto vaiko sindromas yra labai rimta būklė. Nors prognozė skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus ir sužalojimų sunkumo, tačiau dažniausiai yra prasta: net apie 25 proc. kūdikių dėl patirtų sužalojimų miršta, iki 80 proc. išgyvenusiųjų patiria rimtų neurologinių sutrikimų, kitų rimtų sveikatos problemų ir visą gyvenimą trunkančią negalią. Netgi patyrusiems ne itin sunkių sužalojimų kūdikiams gali atsirasti vystymosi sutrikimo požymių. Lengvesnio supurtymo padariniai gali būti nepastebimi kelerius metus, kartais jie gali išryškėti tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą. Jeigu nepavyko susitvardyti ir kūdikiui sudavėte, jį papurtėte, numetėte ar kitaip grubiai su juo pasielgėte (arba įtariate, kad prieš jį smurtavo kitas asmuo), būtinai nedelsdami kreipkitės į medikus. Supurtytas vaikas gali imti vemti, tada jį reikėtų paversti ant šono, atlaisvinti kvėpavimo takus, švelniai pražiodyti. Svarbu vaiką ant šono versti iškart visu kūnu, kad galva, kaklas ir nugara būtų vienoje linijoje. Tai sumažintų pažeidimų tikimybę, jeigu vaikas būtų patyręs stuburo traumą. Jei vaikas prarado sąmonę, nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti jį gaivinti, t. y. Labai svarbu atvirai papasakoti medikams visas įvykio aplinkybes. Svarbu! Verksmas kūdikiui nepakenks, o supurtymas gali būti pražūtingas! Labai svarbu, kad visi šeimos nariai ir kūdikiu besirūpinantys asmenys žinotų, kokį pavojų kūdikiui kelia kratymas ir purtymas.
Galvos trankymas
Ne taip jau retai tenka girdėti susijaudinusių mamų pasakojimus apie keistą jų mažylių pomėgį trankyti galvą. Ir ne į pagalvę ar kilimėlį, bet į kokį nors kietą ir nemalonų objektą - lovytės groteles, sieną ar grindis… Suprantama, kad kyla klausimas - ar tai normalu? Nejaugi neskauda? Remiantis literatūros duomenimis, šis neįprastas pomėgis yra būdingas maždaug 15-20 proc. kūdikių ir tris kartus labiau paplitęs tarp berniukų nei tarp mergaičių. Šie vadinamieji stereotipiniai judesiai gali atsirasti apie 6-tą kūdikio gyvenimo mėnesį ir užtrukti iki 3-iojo jo gimtadienio. Pikas pasiekiamas 18-24 gyvenimo mėnesį. Galvos trankymo epizodai trunka nuo kelių iki keliolikos minučių, kartais net iki 1 val. Šie judesiai tėvams visada kelia nerimą, nes stebint iš šalies tai tikrai nėra labai malonus vaizdelis. Kodėl jis tai daro? Tai ramina. Manoma, kad ritmiški galvos judesiai kai kuriems vaikams suteikia nusiraminimą, panašiai kaip pirštuko ar antklodės kraštelio čiulpimas. Tai malonu! Kai kuriems vaikams galvos judinimas yra tiesiog malonus užsiėmimas. Moksliškai tai vadinama savistimuliacija siekiant malonumo arba pasitenkinimas dėl judesio. Vaikas pratinasi prie supimo jau mamos pilvelyje, vėliau patiria tą malonumą supamas ant rankų. Malšina skausmą. Nors ir atrodo neįtikėtina, bet ritmiški galvos judesiai gali padėti numalšinti skausmą, jei pvz., mažyliui dygsta dantukai ar skauda ausytę. Padeda išlieti pyktį. Galvos trankymas pykčio priepuolio metu (net sukeliant sau skausmą) padeda išlieti stiprias emocijas. Patenkina dėmesio poreikį. Tai gali būti bandymas atkreipti tėvų dėmesį neįprastu būdu. Paįvairina nuobodžią dieną. Iš tiesų pagrindinė betikslių ritmiškų galvos judesių priežastis nėra žinoma. Kartais galvos judesiai išties gali būti tam tikrų ligų simptomas ar vystymosi sutrikimo komponentas. Bet visais šiais atvejais, be galvos judesių, dar stebėsime ir daug kitų simptomų, patvirtinančių ligos diagnozę. Vien tik galvos judesiai, be kitų požymių, paprastai nereiškia ligos. Pvz., autizmą įtariame, jei vaikas nenori bendrauti ir nesiekia fizinio kontakto su tėvais. Ką daryti tėvams? ● Skirkite daugiau dėmesio kitu metu. Jeigu jau atmetėte galimas ligas (patys ar su gydytojo pagalba), įsitikinkite, kad skiriate vaikui pakankamai dėmesio tuo metu, kai jis NEATLIEKA tų nepageidaujamų judesių. Jeigu jis tai daro, pasistenkite nekreipti dėmesio, nes tik dar labiau paskatinsite tokį elgesį. Jeigu negalite nekreipti dėmesio, bent jau nebarkite ir nebauskite vaiko, nes jis per mažas suprasti, ką daro blogai. ● Vaikas, ritmiškai trankantis galvą, mėgsta ritmą. Galima pabandyti padėti vaikui patenkinti šį pomėgį kitais būdais, pvz., šokant, žygiuojant, mušant būgną ar plojant klausantis muzikos. Padeda supimas ant sūpynių. ● Jei šis įprotis pasireiškia prieš miegą, išbandykite raminančią miego rutiną. Kartais šilta vonia, supimas ant rankų, rami muzika, pasakėlė ar dainelė prieš miegą padeda vaikui nurimti. Venkite eiti miegoti per anksti. ● Pagalba. Jei vaikas turi vystymosi sutrikimą ir galvos judesius atlieka taip intensyviai, kad gali save sužaloti, jam gali reikėti vartoti vaistus ir dėvėti apsauginį šalmą. P.S. Na, ir paskutinis patarimas - tiesiog pasistenkite nesinervinti. Mažylis gali šiek tiek nusibrozdinti, bet labai savęs nesužalos. Išaugs. Sveiki vaikai paprastai tai išauga iki 3-iojo gimtadienio. Vienoje studijoje, atliktoje su šį įprotį turinčiais vaikais, buvo stebima jų motorinė (judesių) raida. Įrodyta, kad šie mažyliai pradėjo laikyti galvą ir vaikščioti anksčiau nei jų bendraamžiai. Taigi, šis gąsdinantis elgesys gali būti ir šio to pozityvaus simptomas. Paprastai sveiki kūdikiai nesužaloja savęs. Skausmas apsaugo juos nuo ypač stiprių smūgių. Vaikai iki 3 metų amžiaus tiesiog neturi pakankamai jėgos, kad sukeltų sau galvos traumą su smegenų pažeidimu. Labiausiai nuo šio įpročio nukenčia kakta ar šoninės galvos sritys. Gerai patikrinkite visus vaiko lovelės varžtelius ir sraigtelius, kad nebūtų jokių išsikišimų, galinčių sužaloti. Ant vaiko lovos kojų galite uždėti gumines apsaugas, o lovos kraštus uždengti audiniu ar antklode. Tai reikalingiau tam, kad sumažintume triukšmą ir apsaugotume sienas bei grindis, nes turėjusieji (ar tebeturintys) vaiką su šiuo įpročiu žino, kokį triukšmą jis sukelia. Daugelis vaikų neužauga nepatyrę mažesnių ar didesnių galvos traumų. Nors šios traumos sukelia nemažą nerimą tėvams, svarbu žinoti, kad daugelis jų yra lengvos ir nesukelia jokių neigiamų pasekmių. Tačiau vis tik reikia elgtis apdairiai. Įvertinkite vaiko būklę. Uždėkite šaltą kompresą. Jei ant galvos po smūgio atsirado gumbas, paraudimas pirmiausia ant sumuštos vietos kuo greičiau reikia uždėti šaltą kompresą (pavydžiui, į rankšluostį suvyniotą ledą ar šaldytų maisto produktų pakelį). Jį laikyti reikėtų bent apie 20 minučių. Duokite vaistų nuo skausmo. Pasikonsultuokite su gydytoju. Galite paskambinti vaiką prižiūrinčiam šeimos gydytojui arba pasikonsultuoti telefonu, paskambinę 113. Užtikrinkite ramybę. Stebėkite 24 val. Bent 24 val. po traumos atidžiai stebėkite vaiką. Po to dar kelias dienas fiksuokite, ar nepasireiškė kokie nors simptomai ar netipinis elgesys. Kartais pirmąją parą po traumos gydytojas gali rekomenduoti vaiką (net ir nakties metu) kas 2-3 val. Galvą susimušęs vaikas nori miegoti. Mitas, kad galvą susimušusiam vaikui negalima leisti miegoti. Atvirkščiai, pirmąsias 24 val. Nuolatinis galvos skausmas. Į ligoninę reikėtų vykti, jeigu galvos traumą patyrė jaunesnis nei 6 mėn. Jei vaikas po patirtos galvos traumos prarado sąmonę, nedelsdami skambinkite 112. Net jei tyrimo rezultatai ir nerodo didelės rizikos, reikėtų atidžiai stebėti vaiką. Vienas dažniausiai atliekamų tyrimų patyrus galvos traumą - kompiuterinė tomografija. Tai neinvazinis radiologinis tyrimas, suteikiantis objektyvų smegenų ir kaukolės būklės vaizdą. Jis gali parodyti, ar nepažeistos bei kaip sunkiai pažeistos smegenys, taip pat padeda aptikti ir minimalius sužalojimus, kurių net nereikia gydyti. Jeigu stebėjimo laikotarpiu (kelias pirmąsias paras po galvos traumos) neužfiksavote nieko keista, jokių ilgalaikių problemų neturėtų kilti. Atminkite, kad didžioji dalis galvos traumų yra lengvos. Vaikai, patyrę sunkias galvos smegenų traumas, gali prarasti kai kurias raumenų, kalbos, regos, klausos ar skonio jutimo funkcijas. Jiems gali prireikti visą gyvenimą trunkančio gydymo ar reabilitacijos. Apsauginio šalmo dėvėjimas. Saugumas namuose. Laiptų apačioje ir viršuje įrenkite apsauginius vartelius, ant atveriamų langų sumontuokite apsaugas. Kūdikių saugumas.
Joga KLUBŲ atvėrimui ir KOJŲ lankstumui | Joga moterims
Kai pirmą kartą atsistoji ant galvos, pasaulis atrodo keistas. Tačiau po kelių akimirkų supranti, kad taip jis visada ir turėjo atrodyti - lengvesnis, ramesnis, sustojęs.
