Darbo kodeksas (DK) numato, kad teisę į vaiko priežiūros atostogas turi visi, faktiškai auginantys vaiką: motina, įmotė, tėvas, įtėvis, senelis ir senelė, taip pat darbuotojas, paskirtas vaiko globėju. Šios atostogos suteikiamos tol, kol vaikui sukanka treji metai. Vaiko priežiūros atostogas galima imti visas iš karto, dalimis arba pakaitomis, o tvarka abiems tėvams yra vienoda.
Įstatymai nereglamentuoja termino, per kurį darbuotojas turėtų įspėti darbdavį apie nėštumą ir planuojamas vaiko priežiūros atostogas. Tačiau darbuotojas turi teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų). Apie šias atostogas darbdavys turi būti informuotas.
Nėštumo ir gimdymo atostogos skaičiuojamos bendrai ir suteikiamos darbuotojai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti keturiolikos dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. Nėštumo ir gimdymo atostogų atveju, įspėjimo terminas nėra reglamentuojamas, todėl darbuotoja turėtų darbdavį įspėti per protingą laikotarpį. Elektroniniai nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai išduodami 126 kalendorinėms dienoms (70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo) moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių. Darbuotoja nėštumo ir gimdymo atostogomis naudojasi elektroninio nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo numatytais terminais.
Apie planus grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbuotojas darbdavį privalo įspėti raštu ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbuotojui priėmus sprendimą grįžti, darbdavys privalo jam užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas, nei darbuotojas turėjo prieš vaiko priežiūros atostogas, privalo išsaugoti darbo vietą ir darbo sąlygas.
Darbo vietos išsaugojimas ir grįžimas į darbą
Po vaiko priežiūros atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankiomis sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, kartu su darbo užmokesčio padidėjimu, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs. Jokio atskiro pasiruošimo darbuotojo grįžimui nereikia, tačiau svarbu, kad darbdavys saugotų darbuotojo vietą. Tai - bene svarbiausia jo užduotis.
Keisti darbo sutarties sąlygas ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavys gali tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojui atsisakius, darbo santykiai gali būti nutraukti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nustatyta tvarka, tačiau auginantys vaiką iki trejų metų nuo tokio sutarties nutraukimo yra apsaugoti įstatymo.
Grįžus po tikslinių atostogų, darbdavys gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu, išdėstant darbo sutarties nutraukimo sąlygas: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita. Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas.
Nesutarus dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu, darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Jeigu darbo santykiai nenutraukiami DK 59 ar DK 54 straipsnio pagrindais, tuomet darbuotojo darbo santykiai tęsiasi darbo sutartyje nurodytomis sąlygomis.
Kai darbuotojo vaikui sueina 3 metai, o darbdavys nori nutraukti darbo santykius, darbuotoją jis turi įspėti prieš mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Darbo, pamainų grafiko pokyčiai ir darbas nuotoliu
Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Ši taisyklė netaikoma susitarimams dėl papildomo darbo ir budėjimo. Privaloma užtikrinti, kad darbuotojai pamainomis keistųsi tolygiai.
Asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, turi teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo. Asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, turi tokią teisę, jeigu yra tokia galimybė. Darbo, pamainų grafikas suprantamas kaip numatomas kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį. Darbo, pamainų grafikai sudaromi savaitei, mėnesiui ar ilgesniam laikotarpiui, nurodant, kiek valandų, kokioje pamainoje ir kokią dieną darbuotojas dirbs.
Jeigu pamainos nustatomos mėnesiui ir darbuotojui nustatoma dirbti visą mėnesį naktinėse pamainose, tai darbuotojas, auginantis vaiką iki trejų metų, turi teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo ir, pavyzdžiui, pereiti iš naktinės pamainos į dieninę ir atvirkščiai, arba jeigu nustatyta dirbti rytinėse pamainose, pereiti iš rytinės pamainos į vakarinę ir atvirkščiai. Darbuotojas galėtų išreikšti norą pakeisti jam nustatytą pamainą tiek vienetiniu atveju, tiek pakeičiant viso mėnesio grafiką. Tiesa, jeigu darbas organizuojamas neišskiriant pamainų, t. y. vienas darbo laikas visiems, tuomet darbuotojas negali pasirinkti pamainos, nepaisant to, kad augina vaiką iki trejų metų.
Valstybinių įstaigų darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai.
Mišrus darbo pobūdis, kada darbuotojai gali dirbti ne tik fiziškai būdami darbo vietoje, bet ir nuotoliu, gali būti sunkiai įgyvendinamas auginant mažamečius vaikus. Jei darbdavys reikalautų darbuotojo tam tikrą kiekį valandų ar visą darbo laiką dirbti iš namų, darbuotojas gali nesutikti. Tai negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas.
Nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, gali prašyti dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą.
Darbas vaiko priežiūros atostogų metu ir nekonkuravimo susitarimai
Būnant vaiko priežiūros atostogose (VPA) vienoje darbovietėje, galima sudaryti darbo sutartį su kita ir dirbti. Svarbu laikytis konfidencialumo, ypač jei pasirašyti konfidencialumo susitarimai, ir neatskleisti informacijos, tokios kaip klientų duomenys, apskaitos informacija ar „know-how“ kitai įmonei.
Jeigu darbuotojas su savo darboviete nėra pasirašęs nekonkuravimo susitarimo, kliūčių sudaryti darbo sutartį su kita darboviete, bebūnant vaiko priežiūros atostogose, nėra. Kadangi konkuravimas gali vykti tik toje pačioje veiklos srityje, pasirašant tokį susitarimą turi būti aiškiai nurodoma, kokia būtent veikla darbuotojas negali užsiimti.
Turint pasirašytą nekonkuravimo susitarimą su darboviete, galimybės VPA metu gali būti apribojamos, kadangi nekonkuravimo susitarimas įpareigoja darbuotoją nekonkuruoti su savo darbdaviu darbo santykių metu ir (arba) jiems pasibaigus. Pasitaiko, kad nekonkuravimo sąlyga yra numatyta, bet jokia kompensacija nėra mokama arba ji įskaitoma į darbo užmokestį. Pasirašius nekonkuravimo susitarimą, darbdavys turi mokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis nustatomas susitarime, bet negali būti mažesnis kaip 40 proc. Šioms gautoms pajamoms nėra taikomas apribojimas kaip dirbant su Darbo Sutartimi.
Sudaryta nauja darbo sutartis vaiko priežiūros atostogų metu neturės kliūčių, jei nėra pasirašytas nekonkuravimo susitarimas. Dažnai žmonės planuoja keisti darbą, bet dėl norimo stabilumo planuojant šeimos pagausėjimą, ne visuomet tam yra pasiryžtama. Darbas vaiko priežiūros atostogų metu yra įmanomas.
Motinystės išmokos ir darbo stažas
Motinystės išmoka moteriai mokama suėjus 30 nėštumo savaičių, kai būsimoji mama išeina į dekretą (nėštumo ir gimdymo atostogas). Įprastai ji mokama už 126 kalendorines dienas. Motinystės išmoka sudaro 77,58 proc. nuo vidutinio moters darbo užmokesčio iki mokesčių ir gali būti mokama tik tuo atveju, jeigu moteris per pastaruosius dvejus metus yra įgijusi 12 mėnesių socialinio draudimo stažą.
Jei moteris nedirba visą nėštumo laikotarpį, negauna darbo užmokesčio arba nevykdo savarankiškos veiklos, motinystės išmoka jai nemokama, nes jos tikslas yra kompensuoti dėl vaikelio gimimo netektas pajamas. Jeigu tokių pajamų, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, visą nėštumo laikotarpį nebuvo, tuomet nėra galimybių jų kompensuoti.
Darbo stažas yra laikas, per kurį asmuo turėjo darbo santykius, taip pat kiti laikotarpiai, kurie pagal norminius teisės aktus ar kolektyvines sutartis gali būti įskaičiuojami į darbo stažą. Atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu darbuotojui yra paliekama darbo vieta ir pareigos, išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama. Šis atostogų laikotarpis yra įskaičiuojamas į darbuotojo darbo stažą (atostogų laikotarpis patenka ir į valstybinio socialinio draudimo stažą). Į darbuotojo darbo stažą taip pat įskaičiuojami laikotarpiai, kurių metu darbuotojui buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos bei tėvystės atostogos. Laikas, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, nėra įskaitomas į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti.
| Laikotarpis | Įskaitoma į darbo stažą | Įskaitoma į stažą kasmetinėms atostogoms |
|---|---|---|
| Vaiko priežiūros atostogos (iki 3 m.) | Taip | Ne |
| Nėštumo ir gimdymo atostogos | Taip | Taip |
| Tėvystės atostogos | Taip | Taip |
Darbo birža ir sveikatos draudimas
Netekus darbo būtina registruotis darbo biržoje. Pašalpa skiriama, jei yra atitinkamas stažas (per 30 mėn. 12 mėn. stažo). Registruotiems darbo biržoje galioja draudimas valstybės lėšomis ir nereikia mokėti PSD įmokų.
Jei dėl nenumatytų aplinkybių asmuo nedirba ir negali būti registruojamas darbo biržoje (pavyzdžiui, ūkininkas, asmuo turintis žemės), tai sveikatos draudimą gali gauti per ligonių kasas, kaip "gali būti draustas vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m."
tags: #esu #motinystes #atostogose #ar #galiu #stoti
