Netrukus sukaks penki mėnesiai, kai Nacionalinės sveikatos tarybos nariui, Lietuvos bioetikos komiteto prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertui, profesoriui ir kunigui A. Narbekovui buvo užtrenktos Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) durys. Susirūpinę, kad Lietuvos Vyskupų konferencijos į šį komitetą deleguotas kunigas nebegali dalyvauti posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonės, Kauno tikintieji pradėjo rinkti parašus dėl jo „reabilitavimo“.
Jie neabejoja, kad dvasininkas buvo pašalintas vien dėl politikų įgeidžių. LŽ kalbinti parlamentarai taip pat tvirtino manantys, kad kunigo pašalinimas iš Seimo SRK posėdžio ir draudimas dalyvauti tolesnėje veikloje vargu ar buvo protingas išrinktųjų žingsnis. Seimo nariai neabejojo, kad parlamento durys jam turėtų atsiverti jau netrukus.
Kad kunigui A. Narbekovui vėl būtų atvertos Seimo SRK durys, pasirašyti kviečia asmenys, prisistatantys kaip Kauno arkikatedros parapijos grupė "Už gyvybę". Jų kreipimąsi platina ne viena interneto svetainė, raginimai pasirašyti siunčiami ir elektroniniu paštu. Peticijoje teigiama, kad kunigas A. Narbekovas iš Seimo komiteto posėdžių pašalintas "siekiant atsikratyti žmogaus, išreiškiančio argumentuotą gyvybės kultūrą ginantį požiūrį". Peticijos autoriai baiminasi, kad pašalinus kunigą iš posėdžių bus priimti tautai nepalankūs įstatymai dėl negimusios gyvybės išsaugojimo.
Kunigas A. Narbekovas LŽ pripažino girdėjęs, kad dėl galimybės jam dalyvauti Seimo SRK posėdžiuose renkami parašai, tačiau jis neskatino žmonių to imtis. Kunigas teigė neabejojantis, kad iš šio komiteto buvo išprašytas dėl pareikštos nuomonės, kuri nesutapo su daugumos komiteto narių požiūriu į abortus.
„Iš šio komiteto esu išvaromas jau antrą kartą“, - sakė kunigas. Jis teigė, kad antrąjį kartą jam teko oponuoti SRK dirbančiai gydytojai, taip pat profesorei Vidai Marijai Čigrienei, užimamai pozicijai abortų klausimu. Susikirtus medicininiais argumentais paremtiems požiūriams, anot A. Narbekovo, kai kurie Seimo nariai leidosi į emocijas ir balsavimu užtrenkė duris jo dalyvavimui tolesniame komiteto darbe.
„Man liko įspūdis, kad parlamentarai patys mušė, patys rėkė, o dar ir mane išvarė. Jiems turėtų būti gėda dėl tokio poelgio“, - sakė kunigas. Jis neabejojo, kad jo išvarymas - precedento neturintis atvejis. „Pirmiausia, į komitetą atėjau ir savo nuomonę išsakiau ne savo iniciatyva, o kaip jų (Seimo narių) kviestas ir Lietuvos Vyskupų konferencijos deleguotas atstovas“, - pabrėžė jis.
Seimo SRK pirmininkė D. Mikutienė LŽ pripažino, kad jai iš tiesų gėda prieš kunigą A. Narbekovą ir prieš Lietuvos žmones, kad jos kolegos taip pasielgė su garbiu dvasininku. „Išvaryti savo nuomonę pasakiusį kunigą buvo nelogiška ir nedemokratiška“, - teigė komiteto pirmininkė. Jos teigimu, komiteto nariai ir iki išvarymo itin neetiškai elgėsi su A. Narbekovu.
Seimo EPK pirmininkas Valentinas Stundys teigė, kad komisija iš tiesų jau išklausė SRK posėdžio įrašą, kalbėjosi su posėdžiavusiaisiais ir netrukus pateiks išvadas. Tai iki šiol nebuvo padaryta, nes komisija, anot jos pirmininko, dėl gaunamų skundų gausos turi itin daug darbo.
„Kad konfliktas būta, rodo vien tai, jog pripažinome, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje būtina nagrinėti kunigo išvarymo iš posėdžio klausimą“, - sakė V. Stundys. Anot Seimo EPK pirmininko, peticijos rengėjams greičiausiai nebereikės teikti parašų parlamento vadovybei, nes labai tikėtina, kad A. Narbekovui Seimo durys atsivers.
DELFI primena, kad kunigas A. Narbekovas Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomas Gyvybės prenatalinėje fazėje įstatymo projektas, dalyvavo kaip Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas. Pradėdamas savo pasisakymą A. Narbekovas pažymėjo, kad kai kam abortų draudimą palaikančių žmonių kalbėjimas yra visiškai nereikalingas ir tas „kai kas“ nenori girdėti, kas bus sakoma. Tačiau, jo teigimu, reikia pradėti kalbėti apie tokį dalyką kaip žmogaus sąžinė ir tuos asmenis, kurie yra įsivėlę į sąžinės konfliktą.
„Reikėtų kalbėti apie tai, kad šiandien vis dar bandoma naudotis sena taktika ir nepasakyti moteriai visos tiesos. Net neabejoju, kad jeigu mes pamatytume, kaip yra daromas abortas, pamatytumėte visą tą medžiagą su nutrauktomis rankomis, kojomis, išskrostais pilvais ir krūtinės ląsta, jūs pamatytumėt, kad ta diskusija pasidarytų labai paprasta. Aš mačiau, ką jūs darėt. Taip, taip. Jūs demonstravote studentams“, - aiškino A. Narbekovas, o fone girdima V. M. Čigriejienė, sakanti, kad negali klausyti tokių kaltinimų.
„Ar aš dariau?“ - klausia V.M. Čigriejienė. „Jūs darėte. Ir aš galiu tą paliudyti viešai. Toliau galiu pasakyti, kad abortas nėra saugus ir teko matyti situacijų, eiti operuoti moterų po aborto su perforuotomis gimdomis, su perforuotomis žarnomis, kai daromos įvairiausios operacijos, jos luošinamos. Manau, kad tai nėra pagalba moteriai. Visų Bažnyčių nuostata tokia, kad mes privalome pagaliau laikytis elementaraus teisingumo, būti teisingi, nes jeigu kas nors būtų padarę abortą mums, mes čia šiandien nediskutuotume“, - aiškino A. Narbekovas.
Konfliktas toliau būtų gal ir nesivystęs, tačiau sulaukęs progos kalbėti konservatorius Antanas Matulas pasipiktino kunigo nemandagumu. Pasak A. Matulo, besiklausant A. Narbekovo jam net burna išdžiuvo. Savo ruožtu A. Narbekovas į A. Matulo kalbą atsakė klausdamas, kaip galima mylėti ir gerbti tokius žmones, kurie nepripažįsta to, ką darė blogo.
„Dabar jau kaip kunigas kalbėsiu. Jums nereikėtų pykti dėl to, kad mes laikomės paprastos nuostatos. Man nereikia jūsų atleidimo, bet mes kalbame ir visa Bažnyčia moko: reikia mylėti nusidėjėlį, bet neapkęsti to, ką jis daro. Tol, kol jūs to nepasakote ir darote toliau tą patį, kaip galima jus mylėti ir gerbti?“ - aiškino A. Narbekovas.
Praeitą mėnesį Airijos referendume dėl abortų net 66,4 proc. balsavusiųjų pasisakė už tai, kad ši procedūra šalyje būtų nebedraudžiama. Airijos premjeras L. Varadkaras referendumo rezultatą įvertino taip: „Žmonės išsakė savo valią. Europos Sąjungoje tik trys valstybės - Airija, Lenkija ir Malta - draudė abortus nepriklausomai nuo nėštumo stadijos. Lietuvoje šiuo metu abortas leidžiamas iki 12 savaičių, vėliau - tik jei gresia pavojus moters sveikatai ar gyvybei.
Airijos referendumas parodė, kad nepaisant to, kad didelė dalis šios šalies gyventojų išpažįsta katalikiškas vertybes, jų požiūris į abortą, paliudytas referendume, yra panašus kaip Lietuvoje: remiantis 2015 metais atlikta „Spinter“ visuomenės nuomonės apklausa, apie 60 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria abortų reguliavimo griežtinimui.
Nepaisant šių tendencijų, Lietuvos Seime kelią skinasi Gyvybės prenatalinėje fazėje įstatymas kartu su Baudžiamojo kodekso ir Civilinio kodekso pataisomis, kuriomis ketinama įtvirtinti abortų draudimą ir kriminalizavimą, išskyrus atvejus, kai nėštumas kelia grėsmę moters gyvybei ar sveikatai, arba moteris pastojo po išžaginimo. Artimiausiu metu įstatymų projektų paketas turėtų būti svarstomas Seimo Žmogaus teisių komitete, ir, gavus žalią šviesą, keliauti į Seimo posėdį. Neformaliai kalbama, kad tai turėtų būti dovana rudenį į Lietuvą atvyksiančiam popiežiui Pranciškui.
Ar tikrai tokia „dovana“ ir uolumas apsaugotų nuo rizikų, kurias sukeltų nepageidaujamas nėštumas ir „abortų turizmas“? Pastarosiose savo kalbose net ir popiežius pabrėžė, kad pernelyg didelis dėmesys skiriamas abortų klausimams - ne mažiau svarbios socialinės gerovės, visuomenės skurdo, migracijos, prekybos žmonėmis, užslėptosios eutanazijos ir panašios problemos.
Aktualus taptų ir plačiai nuskambėjęs Savitos Halappanavar mirties atvejis Airijoje, kai gydytojai atsisakė atlikti šiai moteriai abortą dėl to, jog nebuvo tikri, ar grėsmė gyvybei yra išties reali (kas iki šiol buvo būtina sąlyga teisėtam aborto atlikimui). Abortų reguliavimas yra lakmuso popierėlis vertinant valstybės požiūrį į savo gyventojus. Tikinčios moterys, tikėtina, ir taip laikosi bažnyčios mokymo. Tuo tarpu visuotinis valstybės kišimasis į šeimos planavimą draudimais yra totalitarinės valstybės bruožas, kada valstybė nepasitiki savo gyventojais ir už juos prisiima sprendimus visais, net ir intymiausiais klausimais.
Atrodytų, kad Lietuva yra pakankamai aukštą demokratijos lygį pasiekusi valstybė ir tokie sprendimai neatrodytų racionaliai priimtini. Daugumos Lietuvos gyventojų nuomone valstybė neturėtų kištis į asmeninius žmonių sprendimus dėl nėštumo nutraukimo. Minėto 2015 m. „Spinter“ tyrimo duomenimis, tik 1 proc. Lietuvos gyventojų sutiktų, kad valstybė galėtų kištis sprendžiant, ar turėtų būti atliekamas abortas, ar ne. Be to, visuomenė išaugo iš požiūrio, kad tik abortas yra šeimos planavimo priemonė.
Statistika rodo, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo abortų skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik devynis kartus. Valstybė vietoje draudimų, turėtų žymiai labiau pasirūpinti visuomenės, ypač jaunimo, sveika gyvensena, lytiniu ugdymu bei rengimu šeimai. Lietuvos Statistikos departamento ir Higienos instituto duomenimis Lietuvoje kasmet 260-300 paauglių (15-17 metų) pagimdo (2 proc. visų gimdymų), o apie 70 pasidaro abortą (6 proc. visų abortų). Abortų draudimai tik pablogins nepilnamečių situaciją, o nelegalūs abortai sukels riziką jų gyvybėms ir ateičiai.
Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija išsakė būgštavimą, esą, kaip reikės užtikrinti, kad galbūt vienintelis gydytojas rajone visgi sugebėtų padėti besilaukiančiai moteriai, kuri atsidūrė ties mirties riba. Būgštavimas, jog gydytojai esą nemokės suteikti pagalbos moteriai, prireikus medicininio aborto „yra visiškas nonsensas, absoliutus nonsensas“, - sakė bioetikos mokslų daktaras, profesorius kun. Andrius Narbekovas.
„Dirbant šia linkme buvo labai paprasta rasti bendrą požiūrį su įvairiomis medikų grupėmis iš skirtingų Lietuvos miestų, nes jie puikiai viską supranta. Problemą kėlė pačios ministerijos požiūris, - teigia dr. kun. A. Narbekovas. Anot A. Narbekovo, panašiai nutiko, pavyzdžiui, Anglijoje, kur daryti abortą - jau neprestižas. „Tiems, kurie atsisako, priekaištaujama, kodėl apskritai pasirinko šią specializaciją“, - tvirtina dr. kun. A. Narbekovas.
Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją iškart po to, kai dar 2008 m. buvo patvirtinta akušerio-ginekologo norma, kurioje nurodoma, kad būsimas gydytojas akušeris-ginekologas turi mokėti padaryti abortą iki 22 savaitės, tai yra patologijos atveju. „Medicinos studentai buvo priversti žudyti tokio amžiaus vaisių, kad galėtų dirbti ginekologais. Esą - tai apsigimimai, nesuderinami su gyvybe. Tačiau juk ne mūsų reikalas ištaisyti tokias klaidas. Kam nužudyti vaiką pirma laiko? Turime ne vieną atvejį, - priminė pašnekovas, - kai tėvai atsisakė tokios „pagalbos“, gimdė vaikučius, nors jie gyveno ir labai trumpai. „Priešingai, aborto atveju tėvai išgyvena košmarus“, - sakė A. Narbekovas.
Akušerių-ginekologų normos pataisymas nėra susijęs su abortų draudimu. Gydytojas, kaip pilietis, turi teisę nedaryti to, kas prieštarauja jo įsitikinimams. „Ministerija labiausia bijo, jog įsitvirtins tendencija, kad nebebus pas ką siųsti“, - įsitikinęs dr. kun. A. Narbekovas. Pasak jo, Lietuvos gydytojai, ypač tie, kurie turi privačius kabinetus, džiaugiasi, kad mažėja abortų. Tiesa, kai kurie privatūs kabinetai užsiima abortų darymu, nors įstatymas tai draudžia. Abortas leistinas tik valstybinėse gydymo įstaigose.
Abortų mažėja, nes daugėja informacijos. „Žmonėms dažnai nepasakoma tiesa, kaip atrodo tas vaikelis, nepasakoma apie pasekmes, apie galimas komplikacijas. Kad žmonės galėtų tikrai laisvai nuspręsti, būtina išsami informacija. „Rimtų sąžinės problemų iškyla tuomet, kai procedūra virsta verslu“, - reziumavo dr. kun. A. Narbekovas.
Abortas nėra vienintelis sąžinės konfliktą sukeliantis įpareigojimas. Ministerijos nuostatose rašoma, kad būsimasis akušeris turi mokėti atlikti dirbtinį apvaisinimą. Be to, studentui būtina mokėti atlikti sterilizaciją. „Tai juk yra tam tikras žmogaus suluošinimas, - primena A. Narbekovas. - Nekalbame apie sterilizaciją, kai operuojant moteriai yra pašalinami organai dėl patologinių dalykų, jei pažeidžiami kiaušintakiai. „SAM norma turi omenyje kontraceptinius dalykus, studentas turėtų išmokti daryti kontraceptines sterilizacijas. Tačiau, manau, kad būsimas gydytojas turi teisę pasakyti, jog nemato prasmės luošinti žmogų“ - įsitikinęs dr. kun. A. Narbekovas.
Abortas ir asmenybė: kokia iš tikrųjų yra moralinė dilema | Glenn Cohen | Didelis mąstymas
1989 metais JAV prezidentas Ronaldas Reaganas pavedė JAV Vyriausiajam chirurgui C. Everettui Koopui pateikti išvadas apie abortų žalą moterų sveikatai. Ieškodamas įrodymų C. E. Koopas peržiūrėjo 250 mokslinių tyrimų. Nors pats buvo abortų draudimo šalininkas, jis galiausiai atsisakė įvykdyti prezidento pavedimą ir argumentavo, kad „mokslinės studijos nepateikia pakankamai duomenų apie abortų įtaką moterų sveikatai“. C. E. Koopas teigė: „Aš visuomet sugebėdavau atskirti savo asmeninius įsitikinimus nuo savo, kaip Vyriausiojo chirurgo, pareigų“.
Kai kuriems profesionalams Lietuvoje atskirti savo įsitikinimus nuo to, už ką agituoja, ne taip paprasta. Štai keletas pavyzdžių, kai „patyrusiais specialistais“ ir „ekspertais“ vadintini žmonės, stojantys ginti vienos arba kitos mūšio dėl abortų pusės, kalba menkai pagrįstus dalykus, o kartais ir visai prieštarauja tikrovei.
Daugybę metų žurnale „Panelė“ paaugles įvairiais lytinio gyvenimo klausimais konsultuojančią ginekologę Vaivą Eringytę stebina, kad Lietuvoje padaroma tik 6000 abortų per metus. „Iš kur jis paėmė tuos 6000 abortų per metus? Mano duomenimis, abortų Lietuvoje yra žymiai daugiau. Tenka vienam gimdymui vienas abortas. Lietuvoj yra maždaug 35 tūkst. gimdymų per metus“, - teigė gydytoja ginekologė 2013-ųjų gruodį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) vykusioje diskusijoje. Savo pasisakymą VU TSPMI vykusioje diskusijoje ji pradėjo toli gražu ne C. E. Koopo dvasia. „Aš labai džiaugiuosi, kad mane į tą politiką priešabortinę įjungė, nes, kaip žinote, aš jau 25 metus nedarau nėštumo nutraukimų“, - sakė gydytoja. V. Eringytė iškėlė tikimybę, jog dalis Lietuvoje padaromų abortų neregistruojami oficialioje statistikoje, kadangi 500-800 litų kainuojanti procedūra privačiose klinikose gali būti nuslepiama nuo valstybės siekiant išvengti mokesčių.
Andrius Narbekovas - kunigas ir mokslininkas bioetikas - tvirtina, kad medicinos studentai Lietuvoje negali gauti akušerio-ginekologo kvalifikacijos, jei studijų metu nepadaro aborto. Kalbėdamas VU TSPMI vykusioje diskusijoje jis teigė, kad nenorintys daryti abortų studentai yra verčiami „žudyti“. Tačiau netikėtai prabilo auditorijoje sėdinti medicinos studentė.
A. Narbekovas: Yra akušerio ginekologo norma, kurioje yra aiškiai pasakyta, kad gali gauti šitą licenciją dirbti akušeriu ginekologu, bet tu turi padaryti abortą - nėštumo nutraukimą - net iki 22 savaitės. Įsivaizduokit. Jei tu neperlipsi per šitą, tu negalėsi tapti akušeriu ginekologu. (...) Įeikite į Sveikatos ministerijos puslapį. Yra standartai įvairioms specialybėms, yra ir akušerio-ginekologo norma, kurioje yra ta nuostata, būtent: „turi padaryti abortą iki 22 savaitės“. „Gebėti...“, - pataisydamas A. Narbekovą įsiterpia šalia jo sėdintis teisininkas Jonas Juškevičius. A. Narbekovas: Turi gebėti padaryti. O kaip tą padaryti - tu turi tą padaryti iki gaunant šitą licenciją. (...) Jei pats norėtumėte būti akušeriu-ginekologu ir dabar liepia jums: jei nužudysi, tada galėsi būti ginekologu. Bet tu nenori to daryti... Žurnalistas: Bet jūs pasakėte „gebėti“. Tai „gebėti“ reiškia, kad jis privalo tai atlikti kaip per vairavimo praktikos egzaminą, ar?... A. Narbekovas: Jūs užsiminėte apie vairavimą: jums neduos teisių, jei jūs nepadarysite praktiškai. Žurnalistas: Tai ir klausiu, ar čia tas pats? A. Narbekovas: Lygiai tas pats. Žurnalistas: Kol nepadarai aborto, tol negausi?... Auditorijoje atsistoja mergina: Esu medicinos studentė, ir šiandien mums kaip tik buvo akušerija, ir profesorė [Gražina] Drąsutienė - ji yra katedros vadovė... Aš jos paklausiau apie šitą atvejį, ir ji pasakė, kad leidžia nedaryti, kad gauni licenciją.
A. Narbekovas pernai gruodį atsiima Šv. Kristoforo statulėlę už nuopelnus Vilniui, V. Skaraičio (BFL) nuotr. „Ten nėra kalbama apie abortų draudimą. Ten yra kalbama apie embriono apsaugą iki gimimo. Tai yra du labai skirtingi dalykai“, - toje pačioje diskusijoje teigė kunigas ir mokslininkas A. Narbekovas. Kartu su šiuo įstatymu Seime svarstomose Baudžiamojo kodekso pataisose už „gyvybės atėmimą vaikui prenatalinėje fazėje“ numatoma laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų, o neteisėtai abortą padariusiam gydytojui - iki dvejų metų nelaisvės.
Pernai gruodį vykusio Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu A. Narbekovas įsivėlė į plačiai nuskambėjusį konfliktą su komiteto nariais. Komitetas nubalsavo daugiau jo nekviesti į posėdžius. Tą pačią dieną A. Narbekovas aiškino, kad Seimo narių - buvusių gydytojų Antano Matulo ir Vidos Marijos Čigriejienės - pyktį sukėlė „poabortinis sindromas“. „Ką dabar reikėtų kalbėti ir kodėl buvo tokia neadekvati reakcija - tai yra būtent poabortinio sindromo pasekmė. Tai ne teorija, kurią kunigai kalba, o medicinos sritis, kuri turi daugybę atliktų tyrimų, - konflikto komitete priežastis aiškino A. Narbekovas. - Pasirodo, kad poabortinio sindromo požymiai gali būti moteriai, kuri pasidarė abortą, tam, kuris darė abortą, netgi vaiko tėvui. Politikams gali būti, pavyzdžiui, kurie pritarė kokiam projektui, įstatymui ir kuris paskui išvirto į tai, kad yra daromas blogis“. A. Narbekovas teigė, kad Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautiniame ligų klasifikatoriuje (TLK) „labai aiškiai galima surasti“, kad „poabortinis sindromas“ yra postresinio trauminio sindromo dalis.
Tačiau išties „poabortinis sindromas“ tėra abortų draudimo šalininkų vartojamas argumentas siekiant įrodyti, kad abortai daro žalą moterims. „Poabortinis sindromas“ buvo sugalvotas JAV prieš daugiau nei 30 metų, tačiau iki šiol medicina jo nepripažino ir Tarptautiniame ligų klasifikatoriuje jo nėra.
Tačiau tuo pačiu metu C. E. Koopas tapo išdaviku savo rėmėjų akyse. Konservatoriškos nevyriausybinės lobistinės organizacijos „Conservative Caucus“ vadovas Howardas Phillipsas „The New York Times“ 1989 m. teigė: „Dr. Koopas nusprendė, kad jam būtų nepadoru savo įsitikinimus paversti veiksmu. (…) Jis bijo taikyti savo paties požiūrį ir vertybes“.
Prieš kelias dienas pranešėme, jog Norvegijos sveikatos ministerija nusprendė, jog nuo šiol dvynukų ar trinukų besilaukiančioms moterims bus leidžiama abortu nužudyti vieną ar porą šių vaikų, kitiems leidžiant gimti - net jei jie visiškai sveiki ir net jei moteris yra kitos šalies pilietė. Skelbiame kun. A. Narbekovo komentaro esmę.
„Tai yra katastrofa, kai klausimą, gyventi kūdikiui ar ne, gali nuspręsti moteris: gali to vieno negimdyti, iš dviejų gali vieną pasirinkti... Noriu, gimdysiu tris, noriu - du, noriu - vieną... Kaip vertinamas tas negimdęs žmogus? Absurdas. Kas yra tas embrionas ar vaisius? Jeigu nėštumas yra, tarkime, išprievartavimo pasekmė, nėra jokios grėsmės moters gyvybei - ji gali pagimdyti tą vaikelį, palikti jį ir daugiau gyvenime jo nematyti. Ar tikrai reikia žudyti tą, kuris yra mažiausiai kaltas dėl susidariusios situacijos? Pasakyti, kad šitas vaisius gimęs negyvens, todėl mes jį nužudykime, - taip pat bloga nuostata. Kad gimęs jis tikrai neišgyvens, niekada nebūna iš anksto aišku. Net ir tyrimuose būna daugybė klaidų - sako, negyvens, o tie gimę vaikai gyvena. Jeigu gimęs vaikelis negyvens - jis numirs, jeigu jis numirs - jį palaidosime. Tokia yra gyvenimo dialektika. Niekas nežino, kaip bus. Juk miršta ir sveiki naujagimiai. Taip, gimdydama gali numirti ir pati motina - niekas nežino gimdymo komplikacijų. Aš manau, kad žmogus turi rūpintis tuo, kuris ateina į šitą pasaulį. Akušerijoje-ginekologijoje jau dabar dar negimdytas kūdikis įvardijamas kaip antras pacientas. Kodėl mes norime supriešinti motiną su tuo vaikeliu? Reikia viską daryti, kad nė vienas nepražūtų, ir nelyginti nelygintinų dalykų: teisės rinktis ir gyvybę arba mirtį. Į tą dar negimdytą žmogų reikia žiūrėti kaip į mums lygų, nebent iškiltų situacija, jeigu abiejų gyvybei kiltų pavojus. Tokiais atvejais reikia gelbėti nors vieną ir dažniausiai tai būna motina, nors moraliai žiūrint ir tai būtų ne visada priimtina. Apskritai šiame kontekste reikėtų pasakyti, kad tik 2 proc. abortų yra daromi dėl tų ypatingų atvejų, o 98 proc. - be jokios rimtos priežasties, tiesiog nenoriu ir negimdysiu.“
„Tai yra ankstyvo nėštumo nutraukimo būdas, kuris turi savo indikacijas, kuris yra patikimas, geras ir naudojamas daugelyje Europos šalių“, - „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė V. A. Pasak jo, nėštumo nutraukimo skaičių padidina ne nėštumo nutraukimo būdas, o tai, ar moterys turi galimybę saugiai ir efektyviai planuotis savo nėštumą. „Tos šalys, kurios bando administracinėmis priemonėmis sumažinti abortų skaičių - uždraudžia abortus, tam tikrus nėštumo nutraukimo būdus - abortų poreikio nesumažina, sumažina tik abortų prieinamumą. Tai skriaudžia tas moteris, kurios neplanuotai pastojo, kad sukeltų joms kuo daugiau problemų“, - sakė V. A.
„Turime komplikuotą situaciją dėl medikamentinio aborto. To preparato, kuris skirtas nėštumui nutraukti, instrukcijoje teigiama, kad reikalingas kitas preparatas, kuris yra būtinas ir kuris nėra registruotas Lietuvoje. Tad grynai iš teisinės pusės naudoti preparatus, kurie naudojami ne pagal indikaciją, yra nepriimtina, nesaugu ir to negalėtų būti“, - laidoje kalbėjo A. Narbekovas. Jis pridūrė, kad medikamentinis abortas netinka iki 12 savaičių nėštumui, jis būtų neefektyvus, todėl, anot jo, ir negali būti pateikiamas kaip alternatyva chirurginiam abortui. Be to, medikamentinio aborto komplikacijos, kalba A. Narbekovas. „Ten, kur yra medikamentinis abortas legalus, yra moterų mirčių dėl įvairių komplikacijų. Viena iš pagrindinių - kraujavimas, būna kraujo užkrėtimas ir kitos komplikacijos“, - kalbėjo A. Narbekovas.
Seime yra buvę pateikta įstatymo projektų dėl reprodukcinių teisių, bet Seimas jiems nepritarė. Iki šiol nesėkmingos buvo ir iniciatyvos įstatymu uždrausti abortus.
tags: #abortu #draudimas #norbekovas
