Oda aplink akis yra trapi, itin sudėtinga ekosistema, kuriai reikia ypatingos pagarbos ir priežiūros. Oda aplink akis yra daug plonesnė nei kūno oda. Skaičiuojama, jog ją sudaro nuo 3 iki 5 odos sluoksnių, kuomet kitose veido srityse oda dažniausiai sudaryta iš 7-10 sluoksnių. Odoje aplink akis nėra riebalinių liaukų, todėl hidrolipidinė plėvelė sumažėjusi, o oda labiau pažeidžiama įvairių agresorių, tokių kaip užterštumas, nešvarumai ar makiažas. Be to, ši zona patiria nuolatinį mechaninį stresą, nes kasdien ji patiria apie 10 000 mirksnių.
Odos paraudimas aplink akis - plačiai paplitusi problema. Oda šioje srityje yra plona ir gležna, todėl itin greitai sureaguoja į agresyvius aplinkos veiksnius. Paraudimai akių srityje vargina, sukelia diskomfortą, tad būtina kuo greičiau nustatyti tikslią priežastį ir pradėti tinkamą gydymą.
Pastebėję besiformuojančius raudonus darinius ant kūdikių odos, tėvai labai sunerimsta. Tai gali būti hemangiomos. Hemangioma - tai kraujagyslių darinys ant odos. Kraujagyslės netinkamai susiformuoja ir dauginasi intensyviau, nei turėtų. Didžioji dalis hemangiomų atsiranda po gimimo arba per pirmąsias 6 gyvenimo savaites.
Konjunktyvitas - tai akies junginės (plonos, skaidrios gleivinės, dengiančios akies obuolio baltumą ir vidinę vokų pusę) uždegimas. Raudonos, peršinčios, ašarojančios akys - požymiai, kurių jokiu būdu nereikėtų ignoruoti. Dažniausiai šie simptomai signalizuoja apie konjunktyvitą. Tai pats dažniausias konjunktyvito tipas, ypač paplitęs rudenį ir žiemą, kai suaktyvėja kvėpavimo takų virusai. Šis uždegimas yra labai užkrečiamas, todėl neretai išplinta tarp šeimos narių, vaikų darželiuose, mokyklose ar kolektyvuose. Dažnai liga prasideda vienai akiai, bet per 1-2 dienas užsikrečia ir kita.
Konjunktyvitas yra akies gleivinės uždegimas. Jis dažniausiai pasireiškia mažiems vaikams, nes trinant akis kyla didesnė rizika perduoti infekciją kitiems vaikams darželyje ar žaidimų aikštelėje.
Konjunktyvito tipai ir simptomai
Yra trys konjunktyvito tipai:
- Virusinis konjunktyvitas: pasireiškia dėl virusinės akies ar aplinkinių audinių infekcijos. Virusinį konjunktyvitą dažniausiai sukelia Adenovirusai.
- Bakterinis konjunktyvitas: pasireiškia dėl bakterinių infekcijų. Bakterinį konjunktyvitą dažniausiai sukelia stafilokokinės ir streptokokinės bakterijos.
- Alerginis konjunktyvitas: sukeliamas alergenų ir dirgiklių, patekusių į akis.
Konjunktyvito simptomai:
- Sausos, niežtinčios, paraudusios akys;
- Ašarojančios akys;
- Svetimkūnio jausmas akyje;
- Jautrumas šviesai;
- Patinę akių vokai;
- Išskyros iš akių.
Simptomai paprastai prasideda per 24-72 valandas po kontakto su infekcijos sukėlėju ir gali trukti nuo dviejų dienų iki dviejų savaičių.
Maži vaikai ne visada gali aiškiai išreikšti jaučiamus simptomus, todėl tėvai ir globėjai turėtų patikrinti, ar vaikas:
- Vengia ryškios šviesos;
- Dažnai dengia akis;
- Trina akis;
- Dažnai verkia arba patiria pykčio priepuolius;
- Sunkiai susikaupia;
- Įsitempia.
Tiek virusinis, tiek bakterinis konjunktyvitas gali pasireikšti kartu su peršalimu arba kvėpavimo takų infekcijos simptomais, pavyzdžiui, gerklės skausmu.
Ar konjunktyvitas yra užkrečiamas?
Konjunktyvitas yra užkrečiamas, jei simptomus sukelia bakterinė arba virusinė infekcija. Konjunktyvitu sergančių vaikų tėvai ir globėjai turėtų manyti, kad liga yra užkrečiama, ir laikyti vaiką namuose iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar mokyklos, ypač jei vaikas karščiuoja arba blogai jaučiasi. Kai kurie gydytojai pataria vaikams likti namuose, kol simptomai išnyks. Daugeliu atvejų infekcinė aknė išlieka užkrečiama tol, kol vaikui pasireiškia simptomai. Alerginis konjunktyvitas nėra užkrečiamas, kad ir kokia būtų jo priežastis.
Konjunktyvito gydymo metodai
Konjunktyvito gydymo metodai priklauso nuo jo tipo:
- Virusinis konjunktyvitas: reikalingi antivirusiniai lašai ir tepalai. Ypač svarbu stiprinti imunitetą, nes virusinis konjunktyvitas dažnai susijęs su sumažėjusiu imunitetu. Multivitaminai ir mikroelementai bei natūralios vaistažolių priemonės stimuliuoja imunitetą, pagreitina pasveikimą. Virusinio konjunktyvito gydymas yra vietinis ir bendras antivirusinis gydymas. Antrinių bakterinių infekcijų profilaktikai taip pat skiriami antibiotikai.
- Bakterinis konjunktyvitas: paprastai gydomas akių lašais arba tepalais, kurių sudėtyje yra plataus veikimo spektro antibiotikų.
- Alerginis konjunktyvitas: jei konjunktyvitą sukelia alergenas ar dirgiklis, gali padėti jo vengimas. Gydytojas taip pat gali rekomenduoti specialius akių lašus dirginimui malšinti.
Nors vaistinėse galima įsigyti įvairių akių lašų be recepto - savigyda gali būti klaidinga ir net žalinga. Dažniausia klaida - antibiotikų lašų vartojimas virusinio ar alerginio konjunktyvito atveju. Nors konjunktyvito simptomai iš pirmo žvilgsnio gali būti panašūs - paraudimas, ašarojimas, dirginimas, tačiau gydymas priklauso nuo to - kas sukelia uždegimą.
Kaip rūpintis infekuotomis akimis?
Be gydytojo paskirtų vaistų, svarbi gydymo dalis yra ir vokų priežiūra. Kiekvieną voką reikia valyti atskirai, nusiplaunant rankas ir švaria vatos ar marlės kempinėle plaunant kiekvieną voką nuo išorinio akies krašto į vidų. Šiam tikslui taip pat puikiai tinka "Blephaclean" drėgnos servetėlės, kurių galima įsigyti vaistinėse. Jos švelniai pašalina apnašas, nedirgina akių ir tinka vaikams nuo 3 mėnesių amžiaus.
Aplinkos dirgikliai, tokie kaip vėjas, saulė ir smėlis, taip pat yra palankūs konjunktyvito veiksniai, ypač vasarą, kai šeimos su vaikais vyksta prie jūros ir vaikai žaidžia smėlyje. Žaisdami vaikai linkę į akis berti smėlį, todėl rekomenduojame "Blephaclean" drėgnas servetėles, kurios puikiai pašalina nešvarumus, sukeliančius akių infekcijas, įskaitant konjunktyvitą, o jose esantys augaliniai ekstraktai dezinfekuoja, ramina ir jaunina jautrią odą aplink akis. "Blephaclean" vokų priežiūros servetėlės yra medicininės marlės servetėlės, skirtos vokų priežiūrai.
Prevencija
Rankų higiena yra labai svarbi. Venkite trinti akis, ypač nešvariomis rankomis. Nenaudokite svetimos kosmetikos ar kontaktinių lęšių. Tai ypač aktualu moterims. Būkite atsargūs baseinuose! Venkite alergenų. Laikykitės izoliacijos principo: vaikų ar suaugusiųjų, sergančių infekciniu konjunktyvitu, nereikėtų leisti į kolektyvą, kol simptomai aktyvūs.
Jei konjunktyvito simptomai tęsiasi ilgiau nei savaitę, jei rega prastėja, jaučiamas stiprus skausmas ar matomos išskyros tampa gausios ir pūlingos - būtina kreiptis į gydytoją. Konjunktyvitas gali pasirodyti kaip nereikšminga smulkmena, bet netinkamai gydomas jis gali kelti rimtų problemų, ypač vaikams ar žmonėms su susilpnėjusiu imunitetu. Jei kyla abejonių - visada geriausia pasitarti su specialistu. Jei kankina pasikartojantis konjunktyvitas ar kyla abejonių dėl akių sveikatos, geriausia nesigydyti savarankiškai.
Atopinis dermatitas ir akių paraudimas
Visi Jūsų aprašyti vaiko negalavimo požymiai yra būdingi atopiniam dermatitui (egzemai). Atopinis dermatitas yra dažna mažųjų liga. Lietuvoje atopiniu dermatitu serga 4 proc., o atskirų ligos simptomų aptinkama 17 proc. vaikų. Ligos atsiradimą lemia genetinių, imuninių ir aplinkos veiksnių sąveika.
Atopinį dermatitą ar jo paūmėjimą gali sukelti labai daug veiksnių. Galimas pelėsis irgi gali turėti įtakos atopinio dermatito atsiradimui. Maisto alergenai vaikams reikšmingesni nei suaugusiesiems. Todėl nežindomas mažylis yra maitinamas hipoalergianiais pieno mišiniais, kuriuos individualiai parenka jo gydytojas. Atopiniam dermatitui būdinga sąsaja su astma, alergine sloga (rinitu), alerginiu akių gleivinės uždegimu.
Iš pradžių antrą trečią gyvenimo mėnesį ant skruostų odos atsiranda pleiskanojančių, skilinėjančių, sausų, raudonų, niežtinčių įvairaus didumo židinių. Jie greitai išplinta ant rankų, kojų, vėliau ant liemens ir užpakaliuko. Gali parausti oda už ausų, įtrūkti užausis. Kūdikis niežtinčias vietas greitai nukaso, ir todėl į odą patenka infekcija, atsiranda šlapiuojančių šašų ant veido ir kitose nukasytose vietose. Mažylis tampa irzlus, neramus, blogai miega. Akys gali parausti, ašaroti, iš nosies tekėti skaidrios išskyros, padažnėti tuštinimasis, arba atvirkščiai - tapti sunkesnis, net iki vidurių užkietėjimo.
Skalbiant nenaudokite baliklio. Vaikui parinkite medvilninius, galimai mažiau siūlių ir spalvų turinčius drabužėlius, nes kito pluošto drabužiai gali dirginti vaiko odą. Naujai įgytus drabužius prieš jais rengiant visuomet juos išskalbkite.
Bute yra labai daug veiksnių, alergenų, kurių mažylis gali netoleruoti. Išvalius vieną kambarį, tuojau pat valomas kitas, nes iš vieno kambario į kitą labai greitai pernešamos mikroskopinės medžiagos ar dulkės, kurių kūdikis netoleruoja. Iš buto pašalinami audiniu apmušti baldai (arba apmušami antialerginiu audiniu), patalynė, kilimai, minkšti žaislai, gėlės.
Jeigu kūdikį maitinate papildomai, naujų patiekalų pradėkite duoti taip, kaip ir vengdami maisto alergijos.
Ligoniukui labai niežti odą, todėl svarbu, kad nesikasytų. Trumpai nukarpykite jam nagučius, per dieną kelis kartus juos valykite. Kūdikio rankutes apmaukite kumštinėmis pirštinėmis, ties alkūnėmis marliniu raiščiu pririškite iš standaus popieriaus padarytus vamzdelius arba kartono juosteles, kad negalėtų sulenkti rankų.
Vaikus užtenka maudyti 2 kartus per savaitę. Kad oda mažiau sausėtų, geriau maudyti drungnu nekarštu vandeniu po dušu. Maudynės neturi užtrukti ilgiau 10 minučių. Jei vaikas maudomas vonelėje, nerekomenduotina į ją pilti maudymui skiro aliejaus, nes jis nenuprausia kūno, o tik sutepa odą. Dera naudoti tik tuos prausiklius, kuriuos rekomendavo gydytojas alergologas. Nepamirštama išvalyti visų kūno raukšlelių. Kiekviena jų perbraukiama prausikliu suvilgytu pirštu ir nuplaunama. Po maudynių oda greitai (per 2 - 3 minutes) nusausinama flaneliniu vystyklu. Oda netrinama, nenaudotini frotiniai rankšluosčiai. Nusausinta oda tuojau pat sutepama odos barjerą atkuriančiu kremu ar tepalu, t.y. gydytojo skirtu emolientu. Be gydytojo leidimo netepkite niežtinčio bėrimo vietų hormonų (kortikosteroidų) tepalu. Jie tik laikinai palengvina ligonio būklę. Ilgiau juos vartojant oda suplonėja, darosi dar sausesnė ir jautresnė. Gydydama atsiminkite - kuo mažiau liesite odą, tuo bus geriau.
Daugelį sergančiųjų atopinėmis ligomis gerai veikia vasaros saulė. Tačiau sergantį mažylį prie saulės pratinkite atsargiai - jos spinduliai neturi suerzinti ar nudeginti labai švelnios jo odos. Kiekvienu konkrečiu atveju elkitės individualiai, nes nuo saulės išbėrimas kartais dingsta, o kartais vėl staiga atsiranda ir išplinta.
Kitos galimos raudonų ratilų priežastys
Yra daugybė priežasčių, dėl kurių kūdikiams gali atsirasti raudoni ratilai aplink akis. Štai keletas dažniausių:
- Naujagimių trumpalaikiai bėrimai: Per pirmas dvi savaites nuo gimimo ant naujagimio odelės galima pastebėti keletą rūšių bėrimų.
- Alerginės reakcijos: Dažniausiai odos aplink akis paraudimas ir niežulys esti pirmieji alerginės reakcijos požymiai. Paraudimo lokalizacija neapsiriboja vien tik akių zona. Labiausiai paplitę alerginės reakcijų tipai - tai egzema, kontaktinis dermatitas (lėtojo tipo alerginės reakcijos) ir dilgėlinė (greitojo tipo alerginė reakcija). Akių srityje alergines reakcijas dažniausiai sukelia šioje vietoje naudojamos kosmetikos priemonės - blakstienų tušas, akių šešėliai, paakių kremai. Taip pat minėtas reakcijas gali provokuoti nagų priežiūros priemonės, maisto produktai, kartais- netgi vandentiekio vanduo.
- Alerginis rinitas (šienligė): Prie alerginių reakcijų priskiriama ir šienligė (alerginis rinitas) - liga, kurią provokuoja žiedadulkės, kitos ore esančios dulkės, cigarečių dūmai. Ši liga pasireiškia nosies gleivinės uždegimu, o patys pirmieji požymiai - tai nosies, gomurio ir gerklės niežulys, kutenimas, akių uždegimas ir paraudimas. Toliau atsiranda sloga, čiaudulys, apsunkintas kvėpavimas, akių ašarojimas.
- Aplinkos faktorių poveikis: Ilgai būnant šaltyje, labai saulėtoje ar vėjuotoje aplinkoje, veido oda rausta, pradeda pleiskanoti. Ypač greitai šios problemos pradeda varginti žmones, turinčius sausą odą ir tai išryškėja tose kūno dalyse, kurių oda yra plona ir gležna (pvz., paakių oda).
- Periorbitalinis dermatitas (perioralinis dermatitas): Liga, kuriai būdingas odos paraudimas aplink akis, nosį ir burną. Oda parausta, tampa jautri, atsiranda tempimo, veržimo pojūtis, stebimos labai smulkios pūslelės. Ši liga labiausiai paplitusi tarp jaunų moterų.
- Infekciniai susirgimai: Infekciją gali sukelti virusai (tymai, raudonukė, vėjaraupiai), grybeliai (pvz., lygios odos grybelinė infekcija), bakterijos (skarlatina, rožė, kitos streptokokų sukeliamos ligos). Bėrimai neapsiriboja vien tik akių zona.
- Vokų dermatitas (egzema): Gyd. Vis daugiau pacientų kreipiasi dėl paraudusių, sausėjančių, pleiskanojančių ir niežtinčių vokų. Ši būklė sukelia diskomfortą, dauguma sergančiųjų pirmiausiai įtaria alergiją maistui ar kosmetikai. Jis gali atsirasti dėl sąlyčio su dirginančiomis medžiagomis (iritacinis kontaktinis dermatitas) ar alergenais (alerginis kontaktinis dermatitas), arba tai gali būti pagrindinės odos ligos, pvz., atopinio dermatito, žvynelinės ar seborėjinio dermatito, pasireiškimas.
Klausimas: 4 metų dukrytei dažnai būna raudonis visur aplink akis, gal dėl to, kad dažnai serga, kosti, sloguoja. Labai bijo saulės šviesos. Vedėm pas gydytoją, bet nieko doro nepasakė. Nuo ko gali būti tas raudonis aplink akis? Atsako vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė dr. Raudonis apie akis gali būti tiek alergijos, tiek ir užsitęsusios infekcijos požymis.
Kaip atpažinti priežastį?
Norint suprasti tikslias raudonų ratilų aplink akis priežastis kūdikiui, būtina atkreipti dėmesį į kitus simptomus ir aplinkybes. Pasikonsultuoti su gydytoju, kad nustatytų tikslią priežastį. Vengti galimų alergenų ar dirgiklių. Naudoti gydytojo rekomenduotus tepalus ar vaistus. Laikytis tinkamos higienos. Drėkinti odą aplink akis.
Gydymo būdai
Gydymo metodai priklauso nuo raudonų ratilų priežasties. Gydytojas gali rekomenduoti:
- Alergijos atveju - antihistamininius vaistus, tepalus su kortikosteroidais.
- Dermatito atveju - drėkinančius kremus, tepalus su kortikosteroidais arba kalcineurino inhibitoriais.
- Infekcijos atveju - antivirusinius arba antibiotinius vaistus.
- Esant vokų dermatitui - drėkinančius ir raminančius kremus, vėsius kompresus, kremus su cinku, variu, pantenoliu, hialiuronu ar alijošiaus geliu.
- Periorbitalinis dermatitas - odos drėkinimas, uždegimo malšinimas pasitelkiant cinko oksido kremus, antibakterinis gydymas (tepamaisiais ar geriamaisiais antibiotikais- metronidazoliu, eritromicinu, doksiciklinu).
- Akių rožinė - antibiotikai (tepamieji ar geriamieji- metronidazolis, tetraciklinas, eritromicinas, doksiciklinas), vietinio poveikio imunomoduliatoriai, cinko oksido kremai.
Namų priemonės
Kai kuriais atvejais, siekiant palengvinti simptomus, galima naudoti ir namų priemones, pvz.:
- Šaltus kompresus.
- Ramunėlių arbatos kompresus (jei nėra alergijos).
