Kompozitorė Vaida Striaupaitė-Beinarienė, gimusi 1977 m., yra viena ryškiausių šiuolaikinės lietuvių muzikos kūrėjų. Jos kūryba, apimanti įvairius žanrus ir stilius, atspindi gilų jos santykį su tautine tapatybe, gamtos motyvais ir naujų skambesių paieškomis.
Iš Niujorko, kur dalyvavo Lietuvos 100-mečiui skirtuose koncertuose su savo kūriniais, Vaida Striaupaitė-Beinarienė grįžo tęsti muzikines iškilmes Vilniuje. Jautriai ir asmeniškai išgyvenanti tautos valstybingumo minėjimą, kompozitorė būtent šiai progai dedikuoja savo naująjį pusvalandžio trukmės „Te Deum“. Šis kūrinys yra gerokai išplėtota ankstesnės, prieš trejetą metų sukurtos kuklesnės versijos, kuri ne visu šimtu procentu išpildė jos sumanymą ir idėjas. Dvigubai išauginta kūrinio trukmė ir gerokai daugiau atlikėjų tapo pajėgūs išreikšti skambesio galią ir kompozicinį svorį.
„Te Deum“ prasideda tikroviška Vilniaus Katedros varpų imitacija ir sujungia laikui nepavaldžias klasikinės muzikos tradicijas: monumentalią bachišką dramaturgiją, melodijos grožį ir įdomią lengvai atpažįstamą žanrinę įvairovę, kintančią per visas šešias kūrinio dalis. Kūrėja vardina džiaugsmo giesmę, ramybe alsuojančius grigališkojo choralo motyvus, meilės kupiną soprano ir baritono duetą, choralą, maldą ir viską vainikuojantį himną, varpų skambesiu užbaigiantį finalinę, šeštąją dalį.
Vaidos Striaupaitės-Beinarienės muzika paprastai patraukia kur kas platesnę ir įvairesnę publiką nei tik profesinis muzikų ratas. Klausytojai, jau susipažinę su jos muzikos braižu, į koncertus sugrįžta dėl harmoningo ir šviesaus skambesio - pasineriant į jį, dažnai tarsi savaime iškyla asociacijos su saulėtomis impresionistų drobėmis. Visgi lapkričio 8-osios vakarą girdėsime kur kas daugiau ir įvairesnių spalvų, nei tai būdinga moderniam lietuviškam impresionizmui. Antrajame koncerte skambės poema „Protėvių laiškai“, kurioje bus ir suklusti priverčiančios įtampos, dramatiškų sutirštėjimų, romantikos, lengvai lietuvio ausiai atpažįstamų liaudiškų intonacijų ir netgi gyvybingų pagaulių ritmų. Tokia išraiškos priemonių visuma sukuria vaizdingą kinematografišką muzikinę drobę, tikrovišką pasakojimą apie skausmingą, bet didybės kupiną tautos praeitį.
Dar vienas kūrinys, skambėsiantis koncerte - tai dirigento Dainiaus Pavilionio pasirinktas atlikti ir daugelio pučiamųjų instrumentų kolektyvų tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse mėgstamas Kazio Daugėlos Choralas.
Mokslai ir Studijos
Vaida Striaupaitė-Beinarienė 1984-1995 m. mokėsi Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje, kur lankė fortepijono, vėliau - teorijos ir kompozicijos klases. 2000 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė bakalauro studijas prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasėje, o 2002 m. - magistro studijas pas prof. Vytautą Barkauską. 2002-2003 m. stažavosi Liono Nacionalinėje muzikos ir šokio konservatorijoje pas prof. Robert’ą Pascalį. Kompozitorė tobulinosi meistriškumo kursuose, vadovaujamuose žymių kompozitorių, tokių kaip Danielis d’Adamo, Tristanas Murail, Manfredas Trojhanas, Lucas Ferrari, Janas Vandenheede’ė. 2002 m. dalyvavo Baltijos šalių jaunųjų kompozitorių meistriškumo kursuose Dundagoje (Latvija).
Profesinė Veikla ir Apdovanojimai
Nuo 2006 m. Vaida Striaupaitė-Beinarienė dirba Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje projektų ir metodinės veiklos koordinatore bei mokytoja. Jos muzika skambėjusi daugelyje šalies festivalių, tokių kaip šiuolaikinės muzikos festivalis „Gaida“, Jaunimo kamerinės muzikos dienos Druskininkuose, kamerinės muzikos festivalis „Kuršių Nerija“, Pažaislio muzikos festivalis, taip pat šiuolaikinės muzikos festivalis „Arena“ Rygoje.
2008 m. jos kūrinys „Canto e capriccio“ obojui, smuikui, styginių kvartetui ir mušamiesiems Juozo Karoso vardo kamerinės muzikos konkurse pelnė III vietą. 2011 m. tame pačiame konkurse už kompoziciją sopranui, obojui ir vargonams „Geroji naujiena“ (Brolio Roger ž.) kompozitorei įteikta II premija. Tais pačiais metais ji taip pat apdovanota III premija Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamame geriausių metų kūrinių konkurse.
Kūrybos Bruožai ir Inspiracijos
Daugelyje kamerinių bei solinių kūrinių Vaida Striaupaitė-Beinarienė gilinasi į naujų skambesių paieškas ir netradicines garso išgavimo formas. Tai ypač akivaizdu jos gausioje kūryboje pučiamiesiems instrumentams, kurioje atsiranda daugiagarsiai, vienalaikis dainavimas, perkusinė technika, grojama atskiromis instrumento dalimis, liežuvėliais ir kt. Organizuodama kūrinio dinaminę formą, kompozitorė remiasi akustinio intensyvumo principais, sąlygojamais harmoninės bei derminės kaitos.
Kūrybinėmis inspiracijomis Striaupaitei-Beinarienei dažnai tampa garsai iš aplinkos - pavyzdžiui, traukinio važiavimas, lietus („Lietaus žaidimai“ obojui solo, 2006), bangų mūša ar „laiko tėkmė“ (Kvintetas mediniams pučiamiesiems Nr.2 „Laikas“, 2004), „saulės spindesys“ ir kt. Kartais idėją suformuoja literatūra ar dailės kūrinys („Neperskaityta knyga“ fortepijonui, 2006; „Mozaikos“, 2002, 2003, 2007), įvairių tautų muzika („Protėvių laiškai“, 2009; „Fantazija Enrique Granados tema“, 2008; „Preludio e Saltarello“, 2007).
Šeimos Įtaka ir Muzikinės Tradicijos
Vaida Striaupaitė-Beinarienė yra kilusi iš šeimos, kurioje muzikinės tradicijos puoselėjamos iš kartos į kartą. Nors jos pačios šeimoje muzikantų nebuvo tiek daug kaip vyro Roberto šeimoje, tačiau meilė muzikai visada buvo svarbi. Jos seneliai, nors ir nebuvo profesionalūs muzikantai, buvo neabejingi muzikai. Būtent jų dėka Vaida ir tapo kompozitore.
Muzikinės ištakos Beinarių šeimoje prasidėjo nuo šviesios atminties Kauno arkikatedros bazilikos ilgamečio vargonininko, chorvedžio, kompozitoriaus Pranciškaus Beinario. Jo motina buvo garsi apylinkės dainininkė, o brolis - vargonininkas ir muzikos mokytojas. Roberto Beinario gyvenimo partnerė - kompozitorė Vaida Beinarienė, su ja susipažino ir mokėsi toje pačioje mokyklos klasėje.
Vaidos Striaupaitės-Beinarienės tėtis, nors ir pasirinko inžinieriaus specialybę, baigė septynmetę muzikos mokyklą. Jos močiutė, medicinos sesuo, nuo vaikystės domėjosi muzika, ypač gitara, vėliau išmoko skambinti pianinu. Vaida Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje devynerius metus mokėsi skambinti fortepijonu, vėliau perėjo į teorijos skyrių, kur lankė ir kompozicijos fakultatyvą. Kūrybinis polėkis nuvedė ją į gilesnes kompozicijos studijas, ir šiandien ji nė kiek nesigaili pasirinkusi kūrybą.
Kompozitorė semėsi inspiracijų ne tik iš savo pedagogų, bet ir iš vyro šeimos. „Man teko mokytis pas Roberto senelį. Sužinojau, kad jis rašo nuostabias lietuviškas mišias, daugybę bažnytinės, chorinės muzikos. Man buvo nepaprastai įdomu, todėl paprašiau Roberto, kad nusivestų pas senelį ir aš iš jo galėčiau pasisemti šiek tiek patirties. Buvo nepaprastai įdomūs ir vertingi susitikimai. Jis labai daug pasakojo, kaip kūrė, kokią harmoniją naudojo. Jo harmoniniai posūkiai, moduliacijos išskirtinės, savitos, o religinė muzika labai graži ir profesionali. Šią patirtį labai vertinu ir visada atsimenu“, - pasakoja V. Beinarienė.
Vaikai ir Muzika
Roberto ir Vaidos Beinarių šeimoje auga trys vaikai, ir visi jie ateityje save mato kaip profesionalius muzikantus. Vyriausioji dukra aštuoniolikmetė Gabrielė Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje nuo aštuonerių metų mokosi groti arfa ir ketina stoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Dvylikametė Brigita M. K. Čiurlionio menų mokykloje mokosi groti fleita ir lanko dainavimo fakultatyvą. Septynmetis sūnus Laurynas nuo rudens ruošiasi pradėti mokslus M. K. Čiurlionio menų mokykloje, pučiamųjų instrumentų skyriuje.
Pasak Roberto Beinario, tai nereiškia, kad jie vaikams parenka muziką. Kadangi namuose muzika skamba kasdien, vaikams kyla natūralus domėjimasis, noras išbandyti girdimus instrumentus ar net patiems ką nors sukurti.
Bendros Veiklos ir Ateities Planai
Abu su vyru, obojininku Robertu BeNariu, dirba Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje. Taip pat yra įkūrę asociaciją „Muzikos idėjos“, per kurią rengia įvairius renginius - koncertus, konkursus, festivalius, tarptautinį obojininkų čempionatą ir konkursą.
Vaida Striaupaitė-Beinarienė šiuo metu rašo operos tęsinį. Opera „Šventavartė“, pagal Antano Vienuolio legendą, buvo atlikta Anykščiuose. Šiemet festivalio „Operetė Kauno pilyje“ organizatoriai pasiūlė šią operą praplėsti, papildant Justino Marcinkevičiaus tekstu iš dramos „Mindaugas“ ir pridedant naują personažą - karalių Mindaugą. Naujoji opera „Mindaugo Lietuva“ išsiskiria ryškiais džiazo motyvais, orkestre groja operos bendraautoris Saulius Šiaučiulis su džiazo kvartetu. Operos premjera numatyta liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną. Neseniai kompozitorė baigė rašyti varinių pučiamųjų instrumentų trio tarptautiniam šiuolaikinės muzikos festivaliui „Druskom“.
tags: #vaida #beinariene #gime
