Neseniai viešumoje nuskambėjus istorijai apie Vilniaus lopšelio-darželio „Žvangutis“ darbuotojų galimai naudojamą psichologinį ir fizinį smurtą prieš vaikus, kiti tėvai taip pat sunerimo dėl savo atžalų saugumo ir emocinės būklės. Vaikų elgesys darželyje yra svarbi tema, reikalaujanti nuodėmesio dėmesio tiek iš tėvų, tiek iš ugdymo įstaigų. Šiaulių apylinkės teismo vyriausioji specialistė, psichologė Vaida Lisienė pasakoja, į ką tėvams dėmesį reiktų atkreipti labiausiai.
V. Lisienė pažymi, jog reikia suprasti, kad bet kokį vaiko elgesį arba emocijas sukelia jo aplinka ar aplink esančių žmonių elgesys. Anot jos, nuolatiniai grasinimai, drausminimai už darželyje netyčia išpiltą arbatos puodelį, nukritusį žaislą ar išpurvintą megztuką, nuolat patiriama emocinė įtampa gali išprovokuoti minėtus elgesio simptomus. „Jeigu mes kalbėtume apie 2-4 metų vaikus, tai tikrai pagal savo raidą ir kalbinius gebėjimus ne visi vaikai gali įvardyti tai, kas su jais vyksta artimoje aplinkoje. Dažnai pokyčiai būna staigūs, pavyzdžiui, iš pradžių vaikas į darželį nori eiti, ten jis susitinka su draugais, užsiima įdomia veikla, išbando įvairius žaislus, o staiga grįžęs iš darželio tampa piktas, irzlus, jautrus, verksmingesnis negu įprastai.
Vieni vaikai užsidaro, tampa tylūs, bailūs ir nieko nepasakoja, kiti vaikai atvirkščiai - tampa agresyvūs, pikti. Dažnai tokius dalykus vaikai parodo per savo žaidimą, per bendravimą su kitais žmonėmis. Ilgai užsitęsęs emocinis arba fizinis smurtas, tarkim, darželio aplinkoje, gali turėti ir ilgalaikių pasekmių vaiko savivertei. Jeigu auklėtoja, jos padėjėja ar bet koks kitas suaugęs žmogus drausmina vaiką ir ant jo kelia balsą už kokias nors smulkmenas, tai vaiko galvoje formuojasi mintis, kad jis negali klysti, kad jis yra blogas. „Ar tai yra nukentėjęs, ar smurtą stebintis vaikas, jam yra lygiai taip pat baisu. Tai yra žinutė, kad jeigu aš suklysiu, jeigu aš ką nors padarysiu, jeigu nepateisinsiu suaugusiojo lūkesčių, tai manęs laukia tas pats“, - komentuoja V. Lisienė.
„Reikia akcentuoti, kad tokių dalykų gali atsirasti ir šiaip, iš nuovargio, iš įtampos, iš stimuliuojančios vaiko dienotvarkės, todėl nereikia panikuoti“, - teigia V. Lisienė. Specialistė tikina, kad jeigu jau taip nutinka, reikia atžaloms sukurti saugumą. Svarbiausia tėvų transliuojama žinia vaikui turėtų būti ta, jog kad ir kas nutiktų, vaikas gali ateiti pasipasakoti. Reikia leisti vaikui suprasti, kad tėvai visada yra pasiekiami ir bus šalia. „Ryšys ir pokalbis su vaiku daro stebuklus. Svarbu neužkardyti emocijų, o leisti joms būti, reikštis ir pagalvoti, ką jos reiškia. Reikia suprasti, kad emocijos yra labai normalus dalykas ir kartais vaikui reikia tiesiog išbūti ir kad tėvai būtų šalia jo“, - akcentuoja V. Lisienė.
Blogo elgesio priežastys darželyje
Tėvai dažnai stebisi nepriimtinu savo vaikų elgesiu, nežinodami jo priežasčių. Nors pripažįsta, kad vaikai yra jų atžalos, dažnai neigia, kad blogas elgesys yra išugdytas jų pačių. Pedagogai turi pasitelkti išradingumą, kad tai įrodytų. Daugelis tėvų nepageidaujamą vaikų elgesį aiškina prigimtimi, liga ar televizijos įtaka, o kiti kaltina sutuoktinį. Tačiau tiesa ta, kad vaiko charakterio savybės priklauso nuo laiko, praleisto su tėvais, ir jų elgesio.
Vaikų tapsmo paaugliais ir suaugusiaisiais procese viskas vyksta pagal gamtos dėsnius: niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nepranyksta, o bet kokia pasekmė turi savo priežastį - tėvus. Tėvo ar motinos charakterio bruožų vaiko charakteryje kiekis priklauso nuo laiko, praleisto kartu. Iki 5 metų vaikus daugiausia auklėja motinos arba darželio auklėtojos. Jei šeimoje yra tėvas, vaikas pradeda patirti jo įtaką, todėl pradėjus lankyti mokyklą vaiko elgesys didžiąja dalimi nulemtas tėvų elgesio.
Tėvų nenoras pripažinti savo įtakos
Žmogui sunku pripažinti savo klaidas, todėl jis ieško priežasčių kitur ir randa pasiteisinimą. Sunkiausiai save „perlaužti“ motinoms, nes tik jos gali suteikti gyvybę naujam žmogui. Šis pranašumas lemia ypatingą elgesį su vaiku: jam augant ir tampant savarankiškesniu, jos ir toliau nekeičia savo elgesio vaiko atžvilgiu, laikydamos jį bejėgiu kūdikiu. Toks vaikas auga be pareigų, laikomas nieko nesuprantančiu ir nieko nesugebančiu. O ši į gyvenimą besikabinanti būtybė godžiai įsisavina ne tik motinos pieną ar kitą maistą, bet ir tai, ką teikia aplinka, taip pat ir tėvų elgesį.
Tėvų tarpusavio santykiai
Ne visus tėvus tenkina jų tarpusavio santykiai, jų partnerių elgesys ir tokioje aplinkoje išsiugdytas jų atžalos elgesys. Tik po ilgo aiškinimosi su tėvais, mokytojais bei psichologais tėvai pripažįsta savo vaidmenį ir auklėjimo spragas.
Stručio politika ir bandymai išvengti atsakomybės
Yra dalis tėvų, kurie laikosi stručio politikos - kiša galvą į smėlį ir sako, kad nieko svarbaus nevyksta. Žinoma, auklėjimo specialistas (mokytojas, psichologas, socialinis pedagogas ar panašaus profilio konsultantas) gali užsiimti tik su tais tėvais, kurie jo paslaugų nori. Kaip sakoma, siūloma prekė - pigi, o veltui duodama - visai nevertinama.
Dalis tėvų problemą bando spręsti mažiau pastangų reikalaujančiomis priemonėmis. Vieni mokytoją bando papirkti dovanomis, kiti šantažu, kad apskųs aukštesnėms instancijoms, treti bando manipuliuoti ir intriguoti bei nuteikinėti auklėtojus vienus prieš kitus aiškindami ar įtikindami, kad kaltas auklėtojas, kuris nesugeba prisitaikyti prie jų atžalos specifinių charakterio bei elgesio savybių. Tokių tėvų pastangų tikslas - mokytojų ir kitų vaikų sąskaita suteikti savo atžalai išskirtines komfortiškas sąlygas.
Kaip spręsti blogo elgesio problemą darželyje?
Pirmiausia tėvams reikėtų suteikti žinių apie žmogaus charakterio ugdymąsi. Tai gali būti literatūra, paskaitos arba diskusijos, o gal ir visos priemonės kartu. Toliau patys tėvai turi įvardyti, koks vaiko elgesys, charakterio savybės jiems yra nepriimtinos ir kokį vaiko elgesį ir charakterį jie norėtų išugdyti. Labai agresyvių vaikų tėvai turėtų ieškoti būdų, kaip įskiepyti savo atžaloms daugiau švelnumo ir išmokyti malonaus bendravimo.
Elgesio koregavimas ir nuoseklumas
Tai labiausiai paplitę netinkamo elgesio atvejai, tačiau gali būti ir šių elgesio tipų variantų. Todėl visada būtina gerai išanalizuoti elgesio patologijas ir paruošti tinkamas šio elgesio koregavimo priemones. Bet net su geriausiais konsultantais sudarytos vaiko netinkamo elgesio koregavimo priemonės nebus efektyvios, jeigu jos nebus ilgalaikės ir jeigu jų nebus šventai laikomasi. Be tvirtos motyvacijos, dar reikalingas abiejų tėvų sutarimas. Jeigu jie vienas kitam nepadės ir nepritars vienas kito auklėjimo nuostatoms ir stiliui, tai teigiamų poslinkių sunku tikėtis. Galų gale kartais geriau netrukdyti tai daryti partneriui, negu viską neigti keliant papildomus konfliktus.
Tėvų pavyzdys ir autoritetas
Vaiko auklėjimo pagrindą sudaro tėvų tarpusavio santykiai ir jų elgesys. Todėl geriausios tinkamo elgesio pamokos yra tėvų asmeninis elgesio pavyzdys, kurio negali atstoti jokios vaiko moralizavimo, bauginimo ar kitos auklėjimo priemonės. Privalomas minimumas - tėvų pagarba vienas kitam ir mokytojui, kuriam iš dalies patikėtas vaiko mokymas ir auklėjimas. Tėvams ir mokytojams neturint nei valdžios, nei autoriteto, pasiekti gerų rezultatų neįmanoma. Todėl norint pakeisti vaikų elgesį, pirmiausia reikia pakeisti savąjį. Nors tai nelengva, bet dėl geresnės savo ir vaikų ateities verta.
Darželinukų patyčios: rimtų problemų užuomazga ar nekalti juokai?
Patyčios - tai dėsningas žodinis ar fizinis pažeminimas, menkinimas, nukreiptas į socialiai arba fiziškai silpnesnius asmenis. Svarbu atskirti patyčias nuo įprasto vaikų elgesio ir laiku į jas reaguoti.
Vaikų veiksmai, galintys tapti patyčiomis:
- Prasivardžiavimas
- Nepriėmimas žaisti, dalyvauti kartu
- Skaudi kritika
- Erzinimas
- Mušimas, spardymas, stumdymas
- Ignoravimas, dėmesio nekreipimas
- Daiktų, žaislų atėmimas, slėpimas, gadinimas
- Įžeidimas
- Gąsdinimas, grasinimas
- Melavimas
- Vadovavimas, nurodinėjimas, elgesys su kitu kaip su prastesniu už save
- Pajuoka iš kitų išvaizdos ar negalios
Kaip vaikai išmoksta tyčiotis?
Vaikai tyčiotis išmoksta įvairiais keliais: matydami patyčias tarp suaugusiųjų, bandydami pažemindami kitą, įgyti pasitikėjimo savimi, nemokėdami tinkamai išreikšti savo jausmų ir siekti tikslų. Natūralu ikimokykliniame amžiuje išbandyti įvairias reakcijas, veiksmus, taip pat ir tuos, kuriais žeidžiamas ar žeminamas kitas žmogus. Kai toks elgesys pasirodo veiksmingas - padeda vaikui pasiekti tikslą - panašūs poelgiai kartojasi.
Ką gali padaryti tėvai, kad patyčios liautųsi dar net neprasidėjusios?
- Spręskime problemas iškart, kai kyla konfliktai ar pasigirsta skaudūs komentarai.
- Netoleruokime jokio žeidžiančio elgesio, aiškiai parodydami, kad nepriimtinas šis elgesys, bet ne pats vaikas.
- Skirkime daug dėmesio maloniam ryšiui su vaikais kurti: pastebėkime tinkamus vaikų poelgius ir juos paskatinkime.
- Supraskime, jog netinkamas vaikų elgesys visada turi priežastis.
- Kartu su vaikais mokykimės jausmus išreikšti tinkamai.
Tėvų klaidos auklėjant vaikus darželyje
- Nesutariama dėl auklėjimo metodų.
- Rizikuojama vaikų akivaizdoje.
- Nesilaikoma gydytojo rekomendacijų.
- Vaikams leidžiama daryti tai, kas draudžiama tėvams.
- Meluojama vaikams.
- Slepiami konfliktai.
- Nuteikinėjama prieš vieną iš tėvų.
- Neatsiprašoma.
- Vartojama necenzūrinė leksika.
- Demonstruojamas intymus gyvenimas.
- Puolami vaikų autoritetai.
Vaiko adaptacija darželyje
Vaiko adaptacija darželyje yra svarbus etapas, kupinas iššūkių tiek mažyliui, tiek jo tėvams. Dažnai pasitaiko įvairių problemų - nuo bendravimo sunkumų iki emocinių iššūkių. Adaptacija - tai vaiko savo vietos pagal savo asmeninius poreikius radimas naujoje, jam nepažįstamoje aplinkoje. Pirmieji mėnesiai darželyje dažnai būna tikras iššūkis ne tik vaikams, bet ir tėvams. Todėl pirmiausia tėvai turi susitvarkyti su savo emocijomis, nusiraminti ir tarti sau: „Darželyje mano vaikui bus gerai, juo tinkamai pasirūpins”. Tėveliai turi būti pasiruošę blogiausioms vaiko reakcijoms į darželį: vaiko elgesys gali keistis, vaikas gali tapti sunkiai sukalbamas, vaiko miegas gali tapti neramus, vaikas gali daugiau sirgti ir pan. Jeigu susidursite su šiomis reakcijomis, išlikite ramūs ir kantrūs, tai nesitęs ilgai.
Kaip padėti vaikui lengviau adaptuotis darželyje?
- Palaipsnė adaptacija: Trumpas atsisveikinimas (vaiko neskubinimas, atsisveikinimas vieną kartą, trumpai, greitas išėjimas iš patalpos).
- Pasitikėjimo stiprinimas: Ritmas (susitarimas su vaiku dėl atsisveikinimo formos pvz.: bučkis, žaibas ir tuomet į grupę, vaiko atvedimas į darželį kasdien, tuo pačiu laiku).
- Aiškus atsisveikinimo ritualas: Palaikantys žodžiai (tėvų šypsena, džiaugsmingas, pakylėtas balsas, žodžiai: „geros dienos”, „smagaus žaidimo”, „skanių pusryčių”).
- Emocijų pripažinimas: Emocinis palaikymas (rami tėvų reakcija į vaiko verksmą, ar kitus veiksmus, tokius kaip mušimą(si), rėkimą, kritimą ant žemės).
- Tiesos sakymas (tėvų nuoširdumas, laikymasis duoto žodžio „ateisiu po vakarienės”).
Adaptacijos pabaigą rodantys ženklai:
- Vaikas nebebijo suaugusiųjų, bendrauja su jais.
- Vaikas žaidžia ir bendrauja su kitais vaikais.
- Vaikas domisi darželio aplinka, žaislais, daiktais.
TIK NEPAINIOKITE - rytinės ašaros ne visada reiškia tai, kad vaikas vis dar adaptuojasi. Taip, dažniausiai tai įprasta mažylio reakcija į naują aplinką. Dažniausiai rytinės vaiko ašaros yra savotiškas įprotis, ritualas, arba bandymas „paprašyti” tėvelių laisvadienio.
Naudingi patarimai tėvams:
- Būkite kantrūs.
- Bendraukite su auklėtojais.
- Skatinkite teigiamą požiūrį.
- Sukurkite pastovų dienos režimą.
10 mokymo strategijų darželiui – dešimt patarimų, kaip mokyti darželinukus
Kaip sukurti vaikui saugią ir palaikančią aplinką?
Kiekvienas iš mūsų nori jaustis suprastas, mylimas ir palaikomas - lygiai to paties nori ir kiekvienas vaikas. Tai, kokias nuostatas formuojame apie vaiką, ko iš jo tikimės, kaip jį priima viena pirmųjų bendruomenių jo gyvenime - darželis, turi didžiulę įtaką vaiko savivertės formavimuisi. Užtikrinti nuolatinį dialogą tarp tėvų ir darželio bendruomenės. Jei leidžiame šioms erdvėms persidengti, atvirai kalbame apie vaiką, jo gerąsias savybes, o taip pat apie kylančias problemas, galime padėti vaikui augti jį palaikančioje aplinkoje. Darželio personalui svarbu žinoti, kas vyksta vaiko gyvenime.
Kaip susikalbėti su vaiku?
Pakvieskime vaiką pažaisti jo mėgstamą žaidimą - pabūkime šalia, nulipdykime ką nors drauge, ieškokime lobio ar pažaiskime gaudynių.
Vaiko agresyvus elgesys darželyje
Vaiko agresyvus elgesys gali kelti nerimą tėvams ir aplinkiniams. Muštynės, stumdymasis ar kitoks fizinis smurtas dažnai pasireiškia ikimokykliniame ir pradinių klasių amžiuje, kai vaikai dar mokosi valdyti emocijas ir spręsti konfliktus. Svarbu suprasti šio elgesio priežastis ir išmokyti vaiką tinkamų būdų išreikšti pyktį.
Agresijos priežastys:
- Nepakankami emocijų valdymo įgūdžiai
- Bendravimo problemos
- Dėmesio siekimas
- Aplinka ir pavyzdys
- Per didelis stresas ar nerimas
- Savęs gynimas
- Baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka
- Draudimai ir nurodymai
- Nepriklausomybės noras
Kaip tinkamai reaguoti į agresyvų elgesį?
- Nedelsiant sustabdykite muštynes.
- Padėkite vaikui suprasti pasekmes.
- Nekritikuokite vaiko asmenybės, bet pasmerkite elgesį.
Kaip išmokyti vaiką tinkamai spręsti konfliktus?
- Skatinkite emocijų atpažinimą.
- Mokykite alternatyvių būdų išreikšti pyktį.
- Paskatinkite taikius problemų sprendimo būdus.
- Ugdydykite empatiją.
- Apribokite smurtinį turinį.
- Apdovanokite už gerą elgesį.
Jei vaiko agresija yra dažna, stipri ir trukdo jo socialiniam gyvenimui, verta kreiptis į specialistus: psichologą, pedagogą ar mokytoją.
Taisyklės ir ribos auklėjant vaikus darželyje
Auklėjant vaikus svarbu nustatyti taisykles ir nubrėžti elgesio ribas, kurių vaikas turi laikytis, nes vaikai atėję į šį pasaulį nežino jame galiojančių taisyklių, kas yra saugu, kas nesaugu, ką galima daryti, o koks jo elgesys bus nepriimtinas ar net pavojingas.
Nuo kokio amžiaus vaikai gali gyventi pagal taisykles ir suprasti elgesio ribas?
Nuo penkerių metų vaikai jau geba tiesiogiai suprasti kokios elgesio taisyklės kokioje vietoje galioja ir kad jų laikytis reikia. Iki penkerių metų vaikai taisyklių nesupranta tiesiogiai ir savo elgesį reguliuoja pagal tai, kaip reaguoja arba seniau į tokį elgesį reaguodavo suaugęs žmogus.
Kaip nubrėžti ribas, kad tėvai neatrodytų despotais, o vaikas nebūtų itin suvaržytas?
Ribos ir taisyklės turi atitikti vaiko amžių ir prigimtį. Prieš nubrėžiant vaikui ribas, būtų gerai susėsti abiems tėvams ir apgalvoti tokius tris dalykus: kokio vaiko elgesio niekada negalėsite toleruoti, dėl kokio vaiko elgesio galima vaikui derėtis ir kokių taisyklių ar ribų laikymasis Jums nėra svarbus.
Kaip elgtis su maištaujančiais vaikais?
Pirmiausia ką reikėtų padaryti, kai vaikas tampa paaugliu, tai susėsti su juo ir iš naujo aptarti taisykles, nes tai kas tinka trimečiui ar septynmečiui nebetinka keturiolikos ar šešiolikos metų paaugliui. Turime paaugliui suteikti daugiau laisvės ir atsakomybės už savo elgesį.
