Nevaisingumas - nuolat didėjanti problema, su kuria susiduria net ketvirtadalis visų vaisingo amžiaus porų. Daugeliu atveju galima taikyti gydymą, kuris pagerina spermos kokybę. Vyrų nevaisingumas sudaro net iki 50 proc. bendrų nevaisingumo priežasčių ir yra susijęs su spermos kiekio ir kokybės pakitimais.
Dažnai vyrai klaidingai mano, kad didelis sekso metu išsiskiriančios spermos kiekis automatiškai reiškia, kad ji - puikios kokybės, tačiau tai nėra tiesa. Jau ilgą laiką vyrų spermos kokybė ir vaisingumas prastėja. Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad per 45 metus vidutinis spermatozoidų kiekis vyrų spermoje sumažėjo net 51,6 %: 1973 m. viename vyro spermos mililitre vidutiniškai būdavo 101 mln. spermatozoidų, tuo tarpu 2018 m. - tik 49 mln.
Vyrų nevaisingumo priežastys
Moksliniais tyrimais nustatytas vyro nevaisingumo ir bendros sveikatos būklės ryšys. Viena dažniausių vyrų nevaisingumo priežasčių yra varikocelė - tai venų išsiplėtimas, dažniausiai aptinkamas kairiajame, tačiau galintis būti ir dešiniajame ar abiejuose kapšeliuose. Apie 15-20 procentų vyrų nustatoma varikocelė. Nedidelis pjūvis ir nesudėtinga urologinė operacija - varikocelektomija, kurios metu naudojamas galingas mikroskopas ir pašalinamos kapšelio venos, gali ženkliai pagerinti spermos kokybę ir padidinti galimybę susilaukti kūdikio. Medicinos centruose „Northway“ Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje atliekama pažangi mikroskopinė varikocelės pašalinimo operacija, pasaulyje pripažįstama auksiniu šios ligos gydymo standartu ir leidžianti pasiekti itin gerų rezultatų.
Spermos kokybė gali būti netinkama apvaisinimui ir dėl nenusileidusių sėklidžių, nevykstančios spermatozoidų gamybos sėklidėse, anksčiau sirgtų kai kurių infekcinių ligų, sėklidžių vėžio, kai taikoma chemoterapija ir kitų priežasčių.
Amžius taip pat turi įtakos: vyro galimybės susilaukti kūdikio (nors ir ne taip stipriai, kaip moters) mažėja su jo amžiumi. Jeigu vyras yra vyresnis nei 40 m., porai gali būti sunkiau pastoti, ypač jeigu ir moteris yra vyresnė.
Aplinkos veiksniai taip pat daro neigiamą poveikį: spermą neigiamai veikia ir oro bei aplinkos užterštumas parabenais, polichlorintais bifenilais, pesticidais, plastiko gamyboje naudojamais Bisfenoliu A (BPA) ir ftalatais, plastiko irimo komponentu - mikroplastiku. Mikroplastikas gali nulemti įvairius endokrininius sutrikimus, tuo pačiu ir vyrų bei moterų vaisingumo sutrikimus. Dėl savo specifinės struktūros dalis mikroplastikų vyrų organizme sąveikauja su lytinių hormonų receptoriais, jungiasi prie jų.
Deja, kartais nepavyksta nustatyti tikslios nevaisingumo priežasties. Jei reguliarų lytinį gyvenimą turinčiai porai, nenaudojant kontracepcijos priemonių, per metus laiko nepavyksta pastoti (ar per pusę metų, jei partnerei daugiau nei 35 metai), rekomenduojamas poros ištyrimas. Vyro nevaisingumo priežasčių ištyrimą rekomenduojama pradėti nuo spermogramos tyrimo.
Apvaisinimo procesas
Apvaisinimas - dviejų skirtingų tipų gametų susijungimas ir zigotos (naujo vienaląsčio organizmo arba daugialąsčio organizmo pirmosios ląstelės) susidarymas. Apvaisinime dalyvauja dviejų tipų lytinės ląstelės: moteriška kiaušialąstė ir vyriškas spermatozoidas. Iš zigotos pradeda vystytis naujas organizmas.
Lytinio akto metu į moters organizmą patenka milijonai spermatozoidų, tačiau tik nedidelė dalis jų pasiekia kelionės tikslą - kiaušintakį, kuriame laukia kiaušinėlis. Keli šimtai atkakliausių apsupa kiaušinėlį, tačiau tik vienam spermatozoidui pavyksta prasiskverbti pro jo apvalkalus ir jį apvaisinti.
Spermos varžybų ekspertas Timas Birkheadas iš Šefyldo universiteto (D.Britanija) sakė, kad šis tyrimas elegantiškai paaiškina stebinančius lytinių santykių ir spermos išnaudojimo poveikius. „Poveikis vištoms yra labai ryškus, o autorių pateiktas paaiškinimas, kad patinai taip adaptavosi prie spermos varžybų, yra prasmingas. Žinoma, lieka klausimas - kodėl patelės leidžiasi taip kvailinamos. Jei patelėms tokios apgavystės biologiniu atžvilgiu kainuoja brangiai, tai galima būtų tikėtis, kad jos turėtų turėti mechanizmą, kuriuo nustatytų, ar buvo apvaisintos, ar ne“, - sakė ekspertas.
Nors iki šiol visada manyta, kad sperma yra pigesnė investicija nei kiaušiniai, pastaraisiais metais mokslininkai pradėjo suvokti, kad sperma taip pat yra labai brangi biologiniu atžvilgiu. 2003 metais T.Pizzari su kolegomis įrodė, kad gaidžiai savo neįkainojamą sėklą paskirsto atsižvelgdami į tikimybę susilaukti palikuonių. Nepažįstamos vištos visada gaudavo pilną spermos dozę, o tuo tarpu vištoms, su kuriomis tas gaidys jau buvo poravęsis keletą kartų, dažniau būdavo tik pakedenamos plunksnos.
Ir nors kitos rūšys pasižymi tik sau būdingais ypatumais, šis atradimas padeda paaiškinti, kodėl seksas be apvaisinimo yra svarbus - galbūt netgi žmonių atžvilgiu. „Yra stebinantis panašumas tarp to, kas vyksta mūsų ir gyvūnų bendruomenėse - kai nevaisingi lytiniai santykiai taip pat yra svarbūs. Tačiau vienintelis dalykas, kurį galima sakyti užtikrintai - žmonėms seksas akivaizdžiai yra ne tik giminės pratęsimo būdas“, - sakė T.Pizzari.
Apvaisinimas dažniausiai įvyksta kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per 12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto metu į moters lytinius takus patenka apie 300-500 mln. spermatozoidų, kurie juda netvarkingai, maždaug 2-3 mm per valandą greičiu. Orgazmo metu gimdos kaklelis trumpam atsidaro, o paskui vėl užsiveria, šitaip sudarydamas sąlygas spermatozoidams patekti iš makšties į gimdą ir iš rūgštesnės terpės (kuri yra makštyje ir pavojingesnė spermatozoidams) į šarmingesnę gimdą. Be to, ovuliacijos dienomis padidėja gleivių praeinamumas, kas taip pat skatina spermatozoidų kelionę link tikslo. Kitomis moters ciklo dienomis gleivinis kamštis yra žymiai sunkiau praeinamas. Jiems judėti padeda gimdos ir kiaušintakių raumenų susitraukimai. Spermatozoidai keliaudami prieš srovę (teigiamasis reotaksis), per maždaug 30 min po ejakuliacijos pasiekia gimdos ertmę (cavitas uteri), o per maždaug 1,5 val. - kiaušidės ampulę (ampulla tubae uterinae).
Patekę į lytinius moters takus spermatozoidai dar nėra pajėgūs apvaisinti kiaušialąstės - tam jie dar turi subręsti. Spermatozoidų brendimas, trunkantis apie 7 valandas, vadinamas kapacitacija (lot. capacitas). Kapacitacijos metu nuo spermatozoido akrosomos srities pasišalina jį dengiantis baltyminis sluoksnis ir glikoproteinai. Akrosomos fermentai, tokie kaip hialuronidazė, padeda spermatozoidui pereiti pro spindulinį vainiką, tripsino fermentai skaido skaidriosios srities (zona pellucida) medžiagas. Dėl šių fermentų, taip pat akrosino poveikio spermatozoidas gali pereiti antrinį oocitą (dar besiformuojanti kiaušialąstė) dengiančius sluoksnius.
Perėjęs pro oocito skaidriąją sritį, spermatozoidas sąveikauja su antrinio oocito paviršiumi. Vos tik jis paliečia oocito membraną, pakinta skaidriosios srities cheminės savybės ir ji tampa nelaidi kitiems spermatozoidams - pakinta kiaušialąstės medžiagų apykaita. Visų pirma suintensyvėja jos angliavandenių apykaita, baltymų sintezė, iš aplinkos daugiau imama fosforo ir kalio. Šių procesų metu taip pat pakinta išorinio kiaušialąstės sluoksnio elastingumas ir skaidrumas, po to susiformuoja apvaisinimo dangalas, kuris nebeleidžia kitiems spermatozoidams patekti į kiaušialąstę. Ir nors kiti spermatozoidai jau būna perėję spindulinį vainiką, ar pradėję tirpdyti skaidriosios srities sluoksnį, į kiaušialąstę dėl to patekti negali.
Susiliejus spermatozoido ir oocito membranoms, į oocito vidų patenka spermatozoido galva, kaklas ir uodega. Oocitas tuo metu baigia antrąjį mejozinį dalijimąsi ir virsta kiaušialąste, turintį moteriškąjį probranduolį bei dar susidaro vienas polinis (redukcinis) kūnelis. Tuo metu atsiskiria spermatozoido uodega nuo galvos ir suyra, o jo branduolys virsta vyriškuoju probranduoliu (pronukleusu). Prasideda lytinio susijungimo kelias (via copulativa), kurio metu pradeda artėti spermatozoido ir kiaušialąstės branduoliai. Branduolius dengiantys apvalkalai išnyksta, chromosomos susilieja ir išsidėsto centrosomos sudarytoje dalijimosi verpstėje.
Dauguma spermatozoidų, esančių moters lytiniuose takuose, gali dalyvauti apvaisinime 2-3 paras, o kartais net 4-5 paras po ejakuliacijos. Tuo tarpu ovuliavusi kiaušialąstė yra gyvybinga maždaug 24 valandas. Taigi, geriausias laikotarpis apvaisinimui įvykti yra subrendusio folikulo plyšimo metas, šitaip išsilaisvinant kiaušialąstei, taip pat 2-3 dienos prieš ovuliaciją.
Nevaisingumo gydymo metodai
Kiekvienos nevaisingos poros gydymas yra individualus. Diagnozavus vyro nevaisingumo priežastį, sprendžiama, kokiu būdu įmanoma ją pašalinti. Spermos kokybei ir vyrų vaisingumui teigiamą įtaką turi sveika subalansuota mityba, svorio mažinimas, didesnis fizinis aktyvumas ir judrumas, rūkymo atsisakymas ir saikingas alkoholio, kofeino vartojimas.
Vertėtų atkreipti dėmesį, kad dalis lubrikantų mažina spermatozoidų gyvybingumą bei judrumą, sutrikdo judėjimą moters lyties organais.
Su nevaisingumu susidūrusioms poroms taip pat teikiamos medicininės akupunktūros procedūros. Akupunktūros poveikis vaisingumui įrodytas moksliniais tyrimais. Remiantis jų duomenimis, akupunktūros naudojimas kartu su medicininėmis pagalbinio apvaisinimo procedūromis turi reikšmingą teigiamą poveikį pastojimų dažniui. Akupunktūra veikia vaisingumui svarbių hormonų išsiskyrimą, taip pagerindama reprodukcinių organų funkciją. Akupunktūros terapija taip pat sėkmingai slopina streso hormonų išsiskyrimą, simpatinę nervų sistemą, kuriai suaktyvėjus, neveikia parasimpatinė nervų sistema, apimanti ir reprodukcinę funkciją. Akupunktūra taip pat gali padėti pagerinti spermos kokybę.
Jeigu spermatogenezės pakitimai yra neaiškios kilmės, dėl gydymo sprendžiama pagal nevaisingumo trukmę, pakitimų laipsnį, poros amžių ir kitus veiksnius. Toliau taikomi šie metodai:
- Intrauterininė inseminacija (IUI).
- Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF).
- ICSI (intracitoplazminė spermatozoido injekcija).
- TESA arba mikroskopinė TESE procedūra. TESA - tai mikrochirurginė procedūra, kai iš sėklidžių paimami sėkliniai latakėliai ir juose ieškoma spermatozoidų. Mikroskopinė TESE - tai procedūra, kai atsargiai atidengus sėklidės dangalus, mikroskopu ieškoma spermatozoidų, kurių nėra niekur kitur. Net ir vienas rastas spermatozoidas gali būti panaudotas kiaušialąstės apvaisinimui.
Apvaisinimas ir nėštumo pradžia
Moters menstruacinis ciklas yra reguliarus procesas, kurio vidutinė trukmė - apie 28-32 dienos (nors gali svyruoti), skaičiuojant nuo pirmosios mėnesinių dienos. Maždaug ciklo viduryje (apie 14-ą dieną 28 dienų cikle, bet laikas gali skirtis priklausomai nuo ciklo trukmės ir individualių ypatumų) įvyksta ovuliacija. Subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušidės folikulo ir pradeda kelionę kiaušintakiu link gimdos. Kai kurios moterys ovuliacijos metu gali jausti nestiprų, trumpalaikį skausmą pilvo apačioje (vadinamąjį „ovuliacijos skausmą“).
Nors pats kiaušinėlis po ovuliacijos yra gyvybingas ir gali būti apvaisintas tik gana trumpą laiką (apie 12-24 valandas), vaisingų dienų langas yra platesnis. Taip yra todėl, kad spermatozoidai moters lytiniuose takuose gali išlikti gyvybingi iki 5 dienų (kartais net iki 7, nors tai rečiau). Dėl ilgo spermatozoidų gyvybingumo, didžiausia tikimybė pastoti yra turint lytinių santykių kelios dienos prieš ovuliaciją ir pačią ovuliacijos dieną. Šis periodas, trunkantis apie 6 dienas, ir yra vadinamas vaisinguoju langu.
Po apvaisinimo zigota pradeda kelionę kiaušintakiu link gimdos ir tuo pačiu metu ima sparčiai dalintis: Pirmasis ląstelės pasidalijimas įvyksta maždaug po 24-30 valandų. Vėliau ląstelės dalijasi vis greičiau, maždaug kas 12-15 valandų. Praėjus maždaug 3-4 dienoms po apvaisinimo, susidaro ląstelių kamuolėlis, sudarytas iš keliolikos ar keliasdešimties ląstelių, vadinamas morule (išvaizda primena avietę). Keliaudama link gimdos, morulė toliau vystosi ir virsta blastocista - pūslelės pavidalo struktūra, turinčia vidinę ląstelių masę (iš kurios vystysis embrionas) ir išorinį sluoksnį (trofoblastą, iš kurio formuosis placenta). Blastocistą sudaro jau apie 100-250 ląstelių.
Maždaug 6-10 dieną po apvaisinimo (atitinka maždaug 20-24 ciklo dieną), blastocista pasiekia gimdą ir pradeda įsitvirtinti jos gleivinėje. Šis procesas vadinamas implantacija. Implantacijos metu kai kurios moterys gali pastebėti nežymų kraujavimą ar patepliojimą, kurį kartais galima supainioti su prasidedančiomis mėnesinėmis.
Pirmasis nėštumo trimestras (ypač embriono periodas, pirmosios 8 savaitės po apvaisinimo) yra labai jautrus laikotarpis. Tuo metu formuojasi visi gyvybiškai svarbūs organai, todėl embrionas yra itin pažeidžiamas žalingų išorės veiksnių (teratogenų): alkoholio, rūkymo (įskaitant pasyvų), narkotinių medžiagų, kai kurių vaistų (todėl būtina pasitarti su gydytoju dėl bet kokių vaistų vartojimo), infekcijų (pvz., raudonukė, toksoplazmozė), radiacijos. Šių veiksnių poveikis gali sutrikdyti normalią raidą, sukelti įvairius raidos sutrikimus (apsigimimus) ar net savaiminį persileidimą. Todėl planuojant nėštumą ir jo metu ypač svarbu vengti žalingų įpročių ir saugoti sveikatą.
Edukacinis turinys, nuo apvaisinimo iki gimdymo | 3D medicininė animacija | sukūrė „Dandelion Team“
Kasmet į specialistus kreipiasi vis daugiau vaikų negalinčių susilaukti porų. Dauguma jų patiria didžiulį stresą, įtampą, ir net aplinkinių spaudimą. Giminaičių ir artimųjų klausimai, apie tai, kada pagaliau susilauks vaikų, jiems tarsi dūris į paširdžius, o depresija - dažnas nevaisingų porų palydovas.
