Darželio grupės formavimas pagal amžių yra svarbus žingsnis užtikrinant kokybišką ikimokyklinį ugdymą. Gairės, parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrina ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tai apima ugdymo(si) ir priežiūros vienovę, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermę, žaismės principą, sociokultūrinį kryptingumą, integralumą, įtrauktį, kontekstualumą, vaiko ir mokytojo bendrą veikimą, lėtojo ugdymo(si) principą bei reflektyvųjį ugdymą(si).
Šeimos ir mokyklos partnerystės principas užtikrina, kad mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę. Gairėse taip pat pateikiama nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas.
Ikimokyklinio ugdymosi sritys ir rezultatai
Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus. Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Visuminis ugdymas(is) yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi.
Universalus dizainas mokymuisi ir žaismės kontekstas
Universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga. Vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla yra pagrindinės, viena kitą papildančios ugdomosios veiklos. Vaikų žaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios.
Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos. Mokykloje susitariama dėl pedagoginių strategijų bei ugdymo(si) metodų, orientuotų į vaiko asmenybės ir pasiekimų auginimą, taikymo.
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą.
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
Ugdymosi aplinkos ir kontekstai
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.
Tarp įvairių ugdymosi kontekstų yra:
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: vaikai dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, padedančiuose kurti savo individualų tapatumą.
- Kalbų įvairovės kontekstas: kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, kalbų pažinimui.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia į aplinkos tyrinėjimą.
- Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
„Mūsų sveikata ir gerovė“ ugdymo(si) sritis
Šios srities paskirtis yra plėtoti kasdienius gyvenimo įgūdžius, fizinį aktyvumą, savivoką ir savigarbą, savireguliaciją ir savikontrolę. Įgytos patirties raišką skatina mokykloje sukurti ugdymosi kontekstai, pasižymintys patirtinių veiklų įvairove, įvairiapusio judėjimo galimybėmis.
Fizinio aktyvumo skatinimas
Vaikai nuo pat pirmųjų metų skatinami judėti, atlikti įvairius fizinius pratimus, žaidžiant lavinama judesių koordinacija, orientacija erdvėje, vikrumas, greitumas, jėga. Nevaržomai judėdami ir eksperimentuodami vaikai išbando savo kūno judėjimo galimybes, lavina pagrindines fizines ypatybes ir įgyja drąsos bei pasitikėjimo savimi.
Rankų judesių lavinimas
Nuo pat ankstyvos vaikystės lavinami rankų judesiai: siekiant žaislų, imamasi daiktų, purtoma, stuksenti, perduodama iš rankos į ranką. Vėliau lavinamas rankos judesių tikslumas, akies ir rankos koordinacija dėliojant, konstruojant, veriant, piešiant.
Sveikos mitybos įpročių formavimas
Vaikai nuo mažens su sveikatai palankiu maistu susipažįsta valgydami drauge su mokytoju ir kitais vaikais, girdėdami suaugusiųjų aiškinimus, žiūrinėdami knygeles. Vyresni vaikai aiškinasi sveiko maisto naudą, tyrinėja sveiką maisto piramidę, dėlioja savo dienos meniu, samprotauja apie maisto pasirinkimą. Taip pat mokomasi elgesio taisyklių prie stalo ir stalo serviravimo.
Dienos ritmo suvokimas
Siekiama padėti vaikams suprasti jų poreikius atitinkantį dienos ritmą ir jo laikytis. Vaikai ugdosi dienos ritmo pajautą, kai kasdienių veiklų metu yra mokytojo skatinami atpažinti kūno siunčiamus signalus: gerą nuotaiką, žvalumą, energingumą, dėmesingumą arba nuovargį, mieguistumą.
Tabata treniruotė VAIKAMS | Gyvūnų treniruotė (3–8 metų amžiaus) su @TabataKidsWorkouts
Darželio grupės dydis ir jo svarba
Tėvai, ieškodami tinkamiausio darželio savo vaikui, dažnai kelia klausimą apie vaikų skaičių grupėje. Nors skaičiai atrodo aiškūs, už jų slypi emocinis saugumas, skiriamo dėmesio laikas, mokytojo ir vaiko ryšys, galimybė augti savu tempu. Pagal Lietuvos higienos normą HN 75:2016 vaikų skaičius darželio grupėse nustatomas atsižvelgiant į amžių ir raidos ypatumus.
Vaikų skaičiai grupėse - ne vien formalios taisyklės, bet visos ugdymo filosofijos dalis. Mažesnėse grupėse pedagogai gali skirti daugiau individualaus dėmesio kiekvienam vaikui. Tačiau ir didesnės grupės turi savų privalumų: jose vaikai mokosi bendrauti platesniame rate, tartis, išlaukti eilės, pažinti ir prisitaikyti prie įvairių charakterių.
Darželyje „Saulės gojus“ grupės formuojamos atsižvelgiant ne tik į vaikų amžių, bet ir į jų raidos ypatumus bei emocinius poreikius. Siekiama išlaikyti pusiausvyrą - kad kiekvienas vaikas būtų pastebėtas, bet kartu turėtų pakankamai draugų ir mokytųsi bendravimo.
| Amžiaus grupė | Maksimalus vaikų skaičius grupėje |
|---|---|
| Ikimokyklinio amžiaus | 20 |
| Priešmokyklinio amžiaus | 20 |
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. V-93 Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 5 punktu, vaikų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupės formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus bei nustatytas vaiko ugdymo sąlygas.
