Darželiai - tai svarbi vaikų ugdymo ir socializacijos įstaiga, kurioje mažieji ne tik žaidžia ir mokosi, bet ir ugdo svarbiausias kompetencijas.
Kalvarijos mieste veikia įvairios ikimokyklinio ugdymo įstaigos, siūlančios skirtingas ugdymo(si) kryptis ir metodikas.
Vienas iš tokių darželių yra Kalvarijos vaikų lopšelis-darželis "Žilvitis".
Kalvarijos vaikų lopšelis-darželis "Žilvitis" (įmonės kodas 190387416) buvo įkurtas 1995 m. birželio 7 d. Pagrindinė jo veikla - vaikų darželių paslaugų teikimas.
Naujausiais "Sodros" duomenimis, įstaigoje dirba 56 darbuotojai.
Lopšelis-darželis "Žilvitis" įsikūręs J. Basanavičiaus g. (Pastaba: tikslus adresas gali skirtis, rekomenduojama pasitikslinti oficialiuose šaltiniuose).
Šio darželio bendruomenei rekomenduojama pasidomėti nemokama programėle „Burbulai“, kurią sukūrė kompanija „Telia“. Ši programėlė padeda vaikams ir jų artimiesiems pažinti skirtumus ir rasti ramybę, atsižvelgiant į visų neurotipų vaikų poreikius. Joje galima rasti edukacinių istorijų apie neuroskirtingumus ar negalias, garso įrašų ramybei ir susikaupimui, pasakų. Programėlė pasiekiama „Google Play“ parduotuvėje.
Vaiko adaptacija darželyje
Vienas pirmųjų reikšmingų pokyčių vaiko gyvenime įvyksta jam pradėjus lankyti darželį. Šiuo nelengvu laikotarpiu pokyčius išgyvena visa šeima. Pirmos dvi savaitės, o kartais ir mėnesį, po darželio pradžios vyksta vaiko adaptacija - laikas, kai vaikas, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais), turi prisitaikyti prie pasikeitimų ir naujų sąlygų.
Kiekvieno vaiko adaptacijos trukmė skirtinga, nes ji priklauso nuo vaiko raidos, asmeninių savybių, amžiaus ar socialinės patirties.
Sėkmingą vaiko adaptaciją darželyje lemia daugybė veiksnių. Tėvams svarbu suprasti, kad darželis prisitaiko prie vaikų poreikių ir norų, užtikrinant funkcionalumą.
Kitos ugdymo(si) kryptys ir priemonės
Be tradicinių darželių, Lietuvoje populiarėja ir kitos ugdymo(si) formos bei priemonės. Pavyzdžiui, "Pažinimo medis" - tai tęstinio ugdymo bendruomenė, kurioje vaikai mokosi rasti savo vietą pasaulyje ir prisiimti atsakomybę už savo laimę. Vaikas, tarsi medis, sluoksnis po sluoksnio augina kompetencijas ir stiprina savo „kamieną“.
Edukacinių priemonių kūrėjas „Skilsas“ padeda vaikams mokytis per garsą, žodį, žaidimą ir veiklą.
Taip pat populiarūs specializuoti būreliai, pavyzdžiui, „Mažieji šnekučiai“ - anglų kalbos būrelis darželyje ir mokykloje, skirtas 3-7 metų vaikučiams. Tai nuo 2012 m. sėkmingai veikianti anglų kalbos mokyklėlė, kurios pamokos vyksta smagių žaidimų forma, panaudojant anglų ir lietuvių kalbų žinias.
Informacinių technologijų naudojimas ugdyme
Šiuolaikiniame pasaulyje informacinės technologijos vis dažniau integruojamos į ugdymo procesą. Darželiai, siekdami užtikrinti geriausią patirtį vaikams ir jų tėvams, naudoja įvairias technologijas.
Tai apima ir interneto svetainių funkcionalumą, kur slapukai (angl. Cookie) padeda prisiminti vartotojų pageidavimus, tokius kaip kalba ar anksčiau peržiūrėtos paslaugos, ir „Pixel“ žymos, kurios padeda analizuoti svetainės naudojimą ir tobulinti paslaugas.
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. Ji perduoda informaciją apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje, į „Pixel“ paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai, kurie įrašomi į Jūsų naršyklę.
Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine, bei informaciją apie tai, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. Jie prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Slapuko tipas gali galioti vieną dieną, savaitę ar mėnesį, bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.
Bendrovė nėra atsakinga už nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus.
Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų.
Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu. Įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę.
Teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai.
Aplinkosaugos iššūkiai Kalvarijos savivaldybėje
Kalvarijos savivaldybės Jusevičių kaime veikiantis kiaulių kompleksas kelia rimtų aplinkosaugos problemų gyventojams. Nuo 2005 metų, kai kompleksas atnaujino savo veiklą, gyventojai skundžiasi nuolatiniu dvoku, užterštu oru ir vandeniu iš užterštų šulinių.
Palyginimui, Danijoje kiaulių augintojams taikomi griežti reikalavimai. Didžiausiame kiaulių ūkyje Danijoje per metus auginama 27 tūkst. kiaulių, o ūkininkai privalo turėti nuosavą žemės sklypą srutoms panaudoti, kurio dydis atitinka 1 hektarą kiekvienam 1,4 gyvulių vienetui.
Kalvarijos savivaldybės Jusevičių kaime veikiančiame kiaulių komplekse per metus auginama 102 tūkst. kiaulių, o tai yra beveik keturis kartus daugiau nei Danijoje.
Danijoje toks ūkis turėtų turėti bent 20 km spindulio plotą nuosavos žemės aplinkui fermą srutoms išlaistyti, ir šiame plote negalėtų būti nei mokyklų, nei gyvenamųjų namų.
Jusevičių kaime 1500 m spinduliu aplink fermą gyvena 478 gyventojai, iš jų - 18 vaikų iki 3 m. amžiaus, 90 vaikų - 3-18 m. amžiaus. Veikia dvi mokyklos: pradinėje mokykloje mokosi 16, o pagrindinėje - 104 moksleiviai.
Akivaizdu, kad kiaulių ūkiai šiandien Lietuvoje yra kur kas didesni, nei Danijoje, o jiems keliami reikalavimai ir normos - ne tokios griežtos.
Nerimą kelia tai, jog aplink Jusevičių kaime esantį kiaulių kompleksą visai nėra nustatyta sanitarinė zona, nors pagal LR Vyriausybės nutarimą, kiaulių kompleksuose, kurių pajėgumas yra nuo 12 000 iki 54 000 kiaulių per metus, turi būti nustatyta 1500 metrų sanitarinė zona, kurioje draudžiama statyti gyvenamuosius ir visuomeninius objektus.
Mat, pagal galiojančius teisės aktus, sanitarinėse zonose negali būti nei mokyklų, nei darželių, nei visuomeninių ar gyvenamų namų.
Todėl tėra vienas kelias - skatinti kiaulides diegti tokias technologijas, kad jų tarša „neišeitų“ už kiaulidžių tvoros.
Bendrovės „Saerimner“ padalinys Kalvarijos savivaldybėje Jusevičių kaime baustas net 25 kartus! Bendra sumokėtų baudų suma - 16 700 lt. Matyt, baudos negąsdina ir tai nėra pakankamas saugiklis nepažeisti įstatymų.
Vienas pagrindinių ir dažniausiai minimų nusižengimų - vietoj galimo auginti 25 000 kiaulių skaičiaus, fermoje auga 29-31 000 kiaulių.
Gyventojai skundžiasi, jog pastaraisiais metais dėl per didelės amoniako koncentracijos padaugėjo kvėpavimo ligų susirgimų, žmonėms ašaroja akys, juntamas rūgšties kvapas, jog dėl antibiotikų, kurie naudojami gyvulių gydymui bei profilaktikai, atsiranda antibiotikams atsparių ligų sukėlėjų.
Pasaulinė sveikatos organizacija yra išreiškusi rimtą susirūpinimą, kad dėl plačiai paplitusio antibiotikų naudojimo gyvulininkystės ūkiuose, infekcijas žmonėms sukeliančios bakterijos, patekusios į žmogaus organizmą, jau tapo atsparios antibakteriniams preparatams.
Europos maisto saugos kontrolės ekspertai išspausdino mokslinę apžvalgą, kuri rodo, jog tam tikroms bakterijų rūšims, tokioms kaip: salmonelės ir kampilobakterijos, kuriomis žmonės užsikrečia vartodami infekuotų gyvūnų pieną, mėsą, kiaušinius, žmogaus organizme stipriai priešinasi gydomiesiems antibakteriniams preparatams, ir tai yra susiję su tuo, jog ūkiuose naudojami antibiotikai.
Stambiuose kiaulių ūkiuose susikaupia didžiulis kiekis skysto mėšlo, kuris paskleidžia į aplinką kenksmingų dujų kokteilį, į kurio sudėtį įeina: amoniakas (sukeliantis lėtines plaučių ligas, o fermų darbininkams ir chronišką astmą ar bronchitą), vandenilio sulfidas, antibiotikams atsparios bakterijos ir kt.organinės dalelės.
Daugelyje Europos šalių kiaulių ūkiuose susikaupusias srutas, prieš išlaistant jomis laukus, leidžiama laikyti vadinamosiose lagūnose. Iš rūgstančių lagūnų ir nuo srutomis išlaistytų laukų sklandantys amoniako dujų debesys sukelia ne tik šleikštulį, bet ir ligas. Ašaroja ir peršti netoliese gyvenančių žmonių akys, kamuoja nemiga, nerimas, kvėpavimo ir neurologines ligos ir net depresija.
Nors ES direktyva reikalauja, kad visos srutų lagūnos būtų uždengtos iki 2012 m. pradžios, jau dabar matyti, jog dauguma ūkininkų nesiruošia to daryti arba uždengs paskutinę minutę, ar gavę baudas.
Nors išlaisčius srutas dirvą būtina aparti per 24 valandas, dažnas ūkininkas to nepadaro. Kita bėda, jog išlaistoma daugiau srutų nei leidžiama į kvadratinį metrą.
Pievų ir ganyklų negalima aparti, todėl skystas mėšlas turėtų būti įterpiamas specialiais įrenginiais, o jo įterpimas vykti 2 kartus - pavasarį ir rudenį numatant 3 - 4 savaičių laikotarpius.
Kai laistymas vyksta visą vasarą, esant net 30 laipsnių karščiui, tokia padėtis yra netoleruotina.
Gyventojų bendruomenės teigia, kad skysto mėšlo ir srutų išlaistymo kontrolė yra formali, srutovežiai veža srutas per miestelius, dalis srutovežių nėra sandarūs.
Oficialiai yra nustatyti dideli skysto mėšlo išsiliejimai į vandens telkinius, tačiau šiuo metu Lietuvoje nėra sertifikuotos laboratorijos, turinčios teisę tirti srutas ir skystą mėšlą.
Kalvarijos savivaldybės Jusevičių kaimo gyventojai su vaikais reikalauja: „Norim, kad vaikai turėtų gražią vaikystę ir žaistų savo kieme kvėpuodami tyru oru”, o “Saerimner” atstovai atsikerta: “Juk ne gėles auginame!”
Fermų skleidžiamas kvapas yra įvardijamas kaip problema ir kai kuriose kitose Europos šalyse. Kvapo koncentracijai nustatyti parengtas Europos Sąjungos standartas EN 13725:2003, kuris tapo tarptautiniu standartu, jį taiko ir JAV, Kanada, Australija bei kitos valstybės.
Kvapo koncentracija matuojama tarptautiniu vienetu OU/m3 arba tiesiog OU (angl. OU - odour unit, liet. KV - kvapo vienetas).
Belgijoje kvapai tiriami dėl 16 ekonominės veiklos rūšių, viena iš jų - kiaulių fermos. Taigi, kvapus kontroliuoti yra būdų ir svertų.
Visgi, matome didžiulę bėdą, jog lietuviškoje, nuo sausio 1 dienos įsigaliosiančioje tvarkoje - didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m3) ir nėra ribojama, kiek laiko tai gali tęstis.
Remiantis Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento surinkta informacija, daugelyje Europos Sąjungos valstybių kvapų vienetai skirtingose kategorijos vietovėse yra skirtingi. Pavyzdžiui, Latvijoje 5 OUE/m³ gyvenamojoje vietovėje ir 8 OUE/m³ žemės ūkio paskirties teritorijoje negali viršyti ilgiau kaip septynias paras per metus.
Situacija sudėtinga ne tik Kalvarijos savivaldybėje. Išanalizavus savivaldybių atsakymus, matyti, jog sanitarinės apsaugos zonos aplink kiaulių auginimo fermas yra labai skirtingos, arba visai nenustatytos.
Liūdniausia, jog mažesniu nei 1,5 km spinduliu nuo kiaulių fermų yra ne viena mokykla: Molėtų rajone, Suginčiuose - mokykla, kurioje mokosi 201 moksleivis ir vaikų darželis (22 vaikai); Jurbarko rajone netoli ūkininko V.Giedraičio fermos veikia mokykla, kurioje mokosi 25 moksleiviai ir darželis, kuriame ugdomi 28 auklėtiniai; Anykščių rajone prie fermos (UAB „Jara“) - mokykla, kurioje mokosi 80 moksleivių; Plungės rajone prie K.
Kai kurios kiaulidės paskutiniaisiais metais itin plėtėsi Lietuvoje. Dalis jų jau 5 kartus didesnės nei kitose Europos Sąjungos šalyse.
Kaip rodo Seimo parlamentinių tyrimų departamento tyrimas, didžiausiose Europos Sąjungos fermose vienu metu auginama iki 9000 kiaulių. Tuo tarpu Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje kai kuriose fermose auginama 20-47 000 kiaulių.
Pristatant situaciją kiaulių ūkiuose, dažnai manipuliuojama skaičiais. Žmonės klaidinami nepaminint - ar tiek gyvulių gyvena vienu metu, ar užauginama per metus.
Jau ne vienerius metus kalbama, kad mūsų įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose reiktų numatyti maksimalų, vienu metu auginamų kiaulių skaičių.
Kalvarijos mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, vaikų darželiai siekia užtikrinti kokybišką ugdymą, atsižvelgiant į individualius vaikų poreikius ir šiuolaikines ugdymo tendencijas.
