Klaipėdos universitetinė ligoninė yra vienintelė gydymo įstaiga Vakarų Lietuvoje, teikianti aukšto lygio kvalifikuotą akušerinę pagalbą gimdyvėms ir naujagimiams. Įstaiga aprūpinta modernia diagnostine ir gydomąja įranga, dirba aukštos kvalifikacijos patyrę gydytojai akušeriai ginekologai, gydytojai neonatologai, akušerės bei kitas personalas. Klaipėdos universitetinės ligoninės gimdymo palatos yra šiuolaikiškai įrengtos, jaukios, o personalas pasirengęs suteikti kvalifikuotą pagalbą.
Nėštumo patologijos, Gimdymo bei Pogimdyminio skyrių patyrusių ir profesionalių medikų komandos rūpinasi nėščiosiomis ir gimdyvėmis ištisą parą. Paaiškėjus, kad naujagimiui reikalinga skubi pagalba, prisijungia medikai iš Reanimacijos ir intensyviosios naujagimių terapijos skyriaus, o jei reikia, mažylis tolesniam ištyrimui ir gydymui perkeliamas į Naujagimių patologijos ir neišnešiotų naujagimių skyrių.
Klaipėdos universitetinė ligoninė kvalifikuotą pagalbą suteikia ir kitų regiono ligoninių pacientams - sudėtingos sveikatos būklės gimdyvės ir naujagimiai atsivežami specialiu ligoninės transportu, kuriame įdiegta moderni įranga, skirta gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Visais atvejais pacientus lydi kvalifikuoti medikai.
Per metus Klaipėdos universitetinės ligoninės Gimdymo skyriuje vidutiniškai pasaulį išvysta apie virš 3 tūkst. mažylių. Klaipėdos universitetinę ligoninę pasirenka moterys iš visos Lietuvos ar net kitų šalių, ypač vasaros ir įvairių metų švenčių laikotarpiu, kuomet būsimieji tėvai nusprendžia papramogauti ir pailsėti pajūryje. Moterys iš aplinkinių miestų ir rajonų vertina Klaipėdos universitetinę ligoninę dėl profesionalios ir rūpestingos priežiūros, kuri teikiama nenutrūkstamai ir visą parą.
Nuo 2007 metų veikia Mažos rizikos gimdymo poskyris, kuriame gimdymus prižiūri ir priima didelę profesinę patirtį turinčios akušerės. Gimdymuose gydytojas tiesiogiai nedalyvauja, tačiau jis iškviečiamas, jei pasikeičia gimdymo eiga ir kyla bent menkiausia abejonė dėl gimdyvės, vaisiaus ar naujagimio būklės.
Sveikatos apsaugos ministerija yra sukūrusi ir patvirtinusi tikslias akušerinės priežiūros metodikas, kuriomis remiantis, atvykus nėščiajai į stacionarą, nustatoma jos gimdymo rizika. Jei ji maža, moteriai pasiūloma gimdyti tik su akušere. Taip įgyvendinamos Pasaulinės sveikatos organizacijos gerosios praktikos gairės, padedančios išlaikyti kuo daugiau natūralumo, išvengti intervencijų, paskatinti moterį pajusti gamtos ar Dievo jai suteiktą galią. Taip pat rekomenduojama kuo mažiau medikalizuoti natūralų gimdymo procesą, leisti gimdyvėms laisvai rinktis gimdymo pozą, natūralius gimdymo nuskausminimo būdus, ją prižiūrintį specialistą. Tokiu būdu tikimasi, jog gimdymo patirtis bus teigiama ir netraumuojanti.
Klaipėdos universitetinės ligoninės Mažos rizikos gimdymo poskyryje priimama apie 30 proc. gimdymų. Kaip parodė patirtis, čia gimdančios moterys renkasi mažiau medikamentinio nuskausminimo, patiria mažiau tarpvietės kirpimo ir kitų intervencijų.
Mokslo įrodyta, jog nėščiosios, kurios pasiruošia gimdymui ir gauna pakankamai informacijos iš jų nėštumą prižiūrinčių medikų, labiau linkusios pasitikėti savo jėgomis gimdymo metu, patiria mažiau nerimo, linkusios gimdyti natūraliai be medikamentinio nuskausminimo.
Iki Covid-19 pandemijos Klaipėdos universitetinės ligoninės akušerės skaitė paskaitas nėščiosioms, vesdavo ekskursijas į gimdymo palatas, kurios yra erdvios, šviesios, primenančios namų aplinką. Kiekvienoje gimdykloje yra galimybė pasinaudoti vandens terapija, kuri yra nepakeičiama gimdymo metu.
Įgyvendinant Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, sėkmingai mažinamas cezario pjūvio operacijų skaičius. Per 2019 metus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje cezario pjūvio operacijos atliktos apie 22 proc. gimdymų, tačiau per šiuos metus šis rodiklis bus gerokai mažesnis, nes moterys skatinamos gimdyti natūraliais takais po vienos buvusios cezario pjūvio operacijos bei sėkmingai atliktų išorinių vaisiaus apgręžimų, kuomet vaisius gimdoje yra įsitaisęs sėdmenine pirmeiga.
Klaipėdos universitetinės ligoninės Gimdymo skyrius visą laiką, netgi per karantiną, nenutrūkstamai teikė paslaugas ir pagalbą nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams. Šiuo metu taip pat laikomasi visų saugumo reikalavimų, siekiant apsisaugoti nuo Covid-19 grėsmės. Gimdyvė ir ją lydintis asmuo, atvykę į Priėmimo skyrių, yra patikrinami, ar neserga Covid-19 virusu, o tuomet jie keliauja į Gimdymo skyrių. Lydinčiam asmeniui leidžiama dalyvauti gimdyme ir kartu pabūti 2-3 val. po gimdymo, o tada moteris viena su naujagimiu perkeliama į pogimdyminę palatą, kur personalas juos apsupa nuoširdžiu rūpesčiu.
Klaipėdos universitetinė ligoninė laikosi naujagimiui palankios ligoninės principų. Ir iki koronaviruso pandemijos, ir dabar kiekvienai motinai su kūdikiu buvo skiriama atskira jauki ir šiuolaikiškai įrengta palata. Iš viso Pogimdyminiame skyriuje yra šiuolaikiškai įrengtų 40 vienviečių ir 10 šeiminių palatų.
Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius Vakarų Lietuvoje garsėjo kaip ne tik vietinėms, bet ir iš aplinkinių rajonų atvykstančioms moterims patrauklus gimdyti. Tačiau Lietuvos Vyriausybė 2014 m. balandį priėmė nutarimą, kad, teikiant stacionarines akušerijos paslaugas, dvejais paskutiniais paeiliui einančiais metais medicinos įstaigoje turi būti priimta ne mažiau kaip 300 gimdymų arba atstumas iki kitos artimiausios ligoninės, teikiančios stacionarines akušerijos paslaugas, turi būti didesnis negu 50 kilometrų. Atlikus analizę nustatyta, kad Kretingos ligoninė 2020 ir 2021 metais nepasiekė Vyriausybės nutarime nurodyto 300 gimdymų skaičiaus, o atstumas iki artimiausios asmens sveikatos priežiūros įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės yra mažesnis negu 50 kilometrų. Todėl Klaipėdos teritorinė ligonių kasa su Kretingos ligonine nuo šios gegužės sutarties gimdyvių paslaugai nebesudarė.
Dėl šių priežasčių Kretingos rajono savivaldybės taryba turėjo lemti, ar išliks Kretingos ligoninėje Akušerijos ginekologijos skyrius. Pagal numatomus struktūrinius pokyčius, Kretingos ligoninėje išliktų Bendrasis, Ambulatorinis konsultacinis, Priėmimo skubios pagalbos, stacionarinę pagalbą teikiantys - Vidaus ligų, Bendrosios chirurgijos (su dienos chirurgija), Vaikų ligų, Anesteziologijos reanimacijos - skyriai, taip pat - diagnostiniai skyriai. Tačiau Akušerijos ginekologijos skyrius, teikiantis gimdymo paslaugas, buvo svarstomas uždaryti.
Buvusi ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė teigė, kad reformos yra reformos, jos koreguoja gyvenimą, ir tai nepriklauso nuo jų. Ji pasidžiaugė dabartinio įstaigos vadovo įžvalgomis ir iniciatyva, kad besilaukiančios moterys visais nėštumo trimestrais gautų visapusišką akušerinę priežiūrą iki pat gimdymo, o ginekologinės ligonės - kvalifikuotas konsultacijas ir gydymą, ūmiais atvejais būtų joms suteikiama skubi pagalba.
Vyriausiasis Kretingos ligoninės gydytojas Romaldas Sakalauskas akcentavo, kad tam, kad ligoninei Klaipėdos TLK apmokėtų už gimdymus, privaloma vykdyti reikalavimus, tai yra priimti ne mažiau kaip 300 gimdymų per metus. Jei Klaipėdos TLK nutraukia finansavimą, skyrių reikėtų išlaikyti iš rajono Savivaldybės biudžeto, o tai pareikalautų didelių lėšų.
Klaipėdos TLK direktoriaus pavaduotoja Vilma Stasiulienė paaiškino, kad TLK, apmokėdama už gydymo įstaigų paslaugas, vadovaujasi Sveikatos draudimo įstatymu ir Vyriausybės nustatytais kriterijais. Kretingos ligoninė gimdymo skaičiaus kriterijaus neatitiko, o 50 km reikalavimo irgi neišpildo. Kadangi Kretingos ligoninė turi licenciją akušerijos ginekologijos paslaugoms teikti ir ji yra galiojanti, lieka vienintelė išeitis - jeigu steigėjas ryžtasi, Savivaldybei pačiai išlaikyti šį skyrių.
Kretingos rajono mero Antano Kalniaus įsitikinimu, rajono Savivaldybė turėtų dėti visas pastangas išsaugoti Kretingos ligoninės visumą, tai yra visus jos skyrius. Tačiau jis pripažino, kad tai būtų labai didelė našta Savivaldybei. Jis pritarė alternatyvai teikti kitas ginekologines paslaugas, stiprinti jas ir taip suteikti medicinos pagalbą, rūpintis jos plėtra.
Sveikatos komiteto narė, ilgametė gydytoja Kretingos šeimos medicinos centro vadovė Augenija Juknevičienė įsitikinusi: Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius turi išlikti kaip rezervinis visam Vakarų Lietuvos regionui ekstremalių situacijų atvejais. Ji pabrėžė, kad ligoninėje dirba kvalifikuotas medicinos personalas ir yra gerai įrengtas skyrius, galintis teikti greitą pagalbą ūmiais atvejais.
Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Vinkus pastebėjo, kad Kretingos ligoninė turi susiformavusias ilgametes akušerijos paslaugų tradicijas ir galėtų būti rezervinė dėl ekstremalių priežasčių. Jis taip pat suabejojo, ar gimdymo atvejų skaičius yra vienintelis kriterijus, galintis nulemti Akušerijos ginekologijos skyriaus likimą, pabrėždamas, kad ligoninė turi kompetentingą ir patyrusį medikų personalą, o gimdyvės nuolat džiaugiasi kokybiškomis paslaugomis.
Gimdyvės krepšelis į ligoninę. Kraitelis su antru vaikeliu
Nors Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus ateitis buvo neapibrėžta, tačiau ligoninės vadovų ir darbuotojų pastangomis skyrius ne tik atlaikė permainų vėtras, bet ir pelnė Naujagimiui palankios ligoninės statusą, o gimdyvių atsiliepimai apie jį yra vieni geriausių Lietuvoje. Tai ir turėjo didžiulės įtakos, kad skyriui pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą buvo skirta moderni 153 tūkst. eurų vertės aparatūra.
Šiame sąraše taip pat yra rinkiniai gimdymo takų apžiūrai bei Cezario pjūvio operacijai. Gauti netgi naujagimių muliažų komplektai, kad būtų galima mokytis, kaip intubuoti naujagimių kvėpavimo takus, kaip daryti dirbtinį kvėpavimą. Taip pat yra moters mažojo dubens muliažai, pagal kuriuos galima geriau orientuotis, kokios pagalbos reikia gimdymo metu.
Prietaisai bei įrenginiai yra patalpinti operacinėje, gimdykloje, palatose. Didžioji įrangos dalis jau sumontuota: su ja kasdien dirba 4 gydytojai akušeriai ir dar 2 budintys gydytojai, taip pat - gydytoja neonatologė Vida Jurgutienė. Jiems talkina 6 akušerės, 7 naujagimių slaugytojos bei 2 jų padėjėjos.
2015 m. Kretingos ligoninėje priimti 302 gimdymai, 2016 m. - 327. Manoma, kad teigiamam įvertinimui įtakos turėjo ir Cezario pjūvio atvejų sumažėjimas. Tarkim, 2012-2014 m. kas ketvirtam gimdyvei buvo atliekamas Cezario pjūvis, o pernai jau pasiekta, kad Cezario pjūvis atliktas 12,1 proc., arba kas devintai gimdyvei.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Žindymo skatinimo komitetas, rinkęs duomenis apie įstaigų darbą, įvertino, kad gimdyvių atsiliepimai apie Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus darbą buvo geriausi tarp visų šio statuso siekusių ligoninių Lietuvoje.
Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius visada siekė pažangos, kad atitiktų iškeltus kriterijus. Nors iš pradžių nebuvo skirta moderni aparatūra, tačiau darbuotojams teko tik mokymai, tai tapo svarbiu pagrindu, nes, gavus aparatūrą, išsyk galima su ja sėkmingai dirbti.
Ukrainiečių vaikai, atvykę į Kretingą, su seneliu Andrejumi Matveičuku dalyvauja maldose už taiką. Jo anūkai, 11-kos Kirilas ir 9-erių Danilas, jau laisvai kalba maldas, nors iš pradžių tik klausėsi ir klausinėjo jų reikšmės. Berniukai džiaugiasi Kretingoje įgiję draugų, su kuriais žaidžia futbolą ir maudosi tvenkinyje.
Andrejus su ukrainiete žmona Taisia norėtų, kad vaikai ir per mokslo metus liktų Lietuvoje, tačiau berniukai sakė grįšią į tėvynę pas savo tėvus. Abu berniukai mokosi dešimtukais, domisi istorija ir žino J. K. Chodkevičių, kurio vardu Kijeve yra pavadinta gatvė šalia jų namų.
Andrejus Matveičukas kalba lietuviškai su rusišku ir žemaitišku akcentu, nes gyvenimas jį mėtė po įvairias šalis. 2019 m. jis gavo Lietuvos pilietybę ir, vos prasidėjus karui Ukrainoje, su žmona persikraustė į Kretingą, kur yra jo šaknys.
Andrejus gimė Sibire, kur buvo ištremti seneliai. Jo tėvai, karo medikai, vėliau persikėlė į Kaliningradą, o iš ten - į Birobidžaną. Andrejus pasekė tėvų pėdomis, įstojo į aukštąją karo mokyklą Kijeve, kur susipažino su būsima žmona Taisia.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Andrejus su žmona persikėlė į Kretingą. Kijevas, kuris iki karo buvo rusiškai kalbančiųjų miestas, dabar, karo metu, visi kalba tik ukrainietiškai, nes nebegali pakęsti nieko, kas rusiška. Rusų kalba liko tik kaip tarptautinio bendravimo būdas.
Kretingos ligoninės vadovų bei darbuotojų pastangomis Akušerijos ginekologijos skyrius pelnė Naujagimiui palankios ligoninės statusą. Tai turėjo įtakos, kad skyriui pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą buvo skirta moderni 153 tūkst. eurų vertės aparatūra.
Užbaigta pernai gruodį pradėta Kretingos ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyriaus priestato statyba, kainavusi 1 mln. 674 tūkst. eurų. Naujasis priestatas sujungtas su senosiomis, renovuotomis patalpomis, ir bendras patalpų plotas viršija 1 tūkst. kv. metrų. Įsigyta moderni medicininė įranga, baldai naujoms patalpoms kainavo 111 tūkst. eurų.
Kretingos ligoninės steigėja yra Kretingos rajono savivaldybė. Nuo 2020 m. iki dabar Savivaldybė iš savo biudžeto į ligoninę investavo apie 1,7 mln. eurų. Šiemet nupirktas 47,79 tūkst. eurų kainavęs kaulų tankio matavimo aparatas, modernizuotas ligoninės šilumos punktas, tam išleista 32 tūkst. eurų.
Siekiant, kad į ligoninę dirbti ateitų jaunų medikų, Savivaldybė yra pasirašiusi sutartis su gydytojais rezidentais, jų paskatinimui atvykti į Kretingą iš Savivaldybės biudžeto skirta 20,7 tūkst. eurų.
Kretingos ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas vadovaujasi nuostata, kad gydymo sąlygos turi būti vienodos Vilniaus, Klaipėdos ar Kretingos ligoninėse. Jis taip pat akcentavo, kad žinodami, jog priestatui statyti gaus ES paramą, jį būtų projektavę ir statę ne vieno, o dviejų aukštų.
