Daržo augalai nebūtinai turi būti tik daržovės ir žolynai. Yra daugybė augalų, kurie gali papuošti jūsų sodą savo neįprasta lapų spalva ir forma, o kartu atlikti ir dekoratyvinę, ir net valomąją funkcijas. Vienas tokių augalų - skindapas, dar žinomas kaip sukilis. Nors Lietuvoje jis dažniausiai auginamas kaip kambarinis augalas, jo margi, blizgūs lapai gali suteikti ypatingo žavesio bet kuriai erdvei.
Skindapas (lot. Epipremnum) priklauso aroninių augalų šeimai. Gamtoje, ypač Pietryčių Azijos miškuose, jis gali užaugti iki 40 metrų ilgio, vijdamasis aplink medžius. Mūsų kraštuose skindapas auginamas kaip kambarinė vijoklinė gėlė, vertinama dėl savo blizgių, raštuotų lapų, kurių žalumą paįvairina auksiniai, geltoni ar balti atspalviai. Nors kambariuose jis beveik nežydi, jo lapų spalvingumas ir raštai kompensuoja žiedų trūkumą.
Gentyje priskaičiuojama iki 30 rūšių, tačiau Lietuvoje populiariausios ir geriausiai žinomos kelios rūšys:
- Auksuotasis skindapas, arba auksuotasis sukilis (Epipremnum aureum): tai pati populiariausia rūšis. Jo stiebai užauga iki 1-2 metrų, o širdelės formos lapai išmarginti auksinėmis dėmėmis ir juostelėmis. Kuo daugiau saulės gauna augalas, tuo ryškesni tampa aukso atspalviai.
- Miškinis skindapas, arba miškinis sukilis (Epipremnum silvaticum): gana reta rūšis, užauganti iki 6 metrų ilgio. Blizgūs, ovalūs lapai siekia iki 20 cm ilgio.
- Plunksninis skindapas, arba plunksninis sukilis (Epipremnum pinnatum): viena stambiausių skindapo rūšių, užauganti iki 10 metrų ilgio. Viršutinė lapų pusė tamsiai žalia ir blizgi, apatinė - matinė, šviesi. Augdami lapai įgauna išraižytą plunksnos pavidalą ir net susiformuoja skylės.
Skindapas Lietuvoje auginamas patalpose ir paprastai neperkeliamas į lauką vasarai, nes nepakenčia žemesnės nei +15 °C temperatūros. Todėl jis idealiai tinka dekoruoti bet kurį namų kampelį ar biurą.
Svarbiausi skindapo auginimo aspektai
Norint, kad skindapas džiugintų savo grožiu, svarbu atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius auginimo aspektus:
Vieta
Skindapui patinka šviesios vietos, tačiau be tiesioginių saulės spindulių. Jis gali augti ir tamsesnėje vietoje, todėl puikiai tinka miegamiesiems ar biuro patalpoms. Vis dėlto, auginant mažiau apšviestoje patalpoje, margų veislių lapai gali pradėti žaliuoti ir prarasti savo spalvingumą. Skindapas nemėgsta skersvėjų.
Žemė
Skindapui tinka lapinių augalų žemė. Svarbu užtikrinti gerą drenažo sluoksnį, kurį galima suformuoti iš vermikulito, keramzito ar molio šukelių.
Temperatūra
Optimali skindapo auginimo temperatūra yra 15-20 °C.
Laistymas
Šiltuoju metų laiku skindapas laistomas gausiai, bet tarp laistymų viršutinis dirvos sluoksnis turi pradžiūti. Augalas mėgsta būti apipurškiamas. Žiemą laistomas rečiau, taip pat stebint, ar pradžiūvo viršutinis dirvos sluoksnis. Skindapas labiau bijo perlaistymo nei sausros. Apie perlaistymą gali signalizuoti vandens lašeliai apatinėje lapų dalyje. Vanduo, likęs lėkštelėje po vazonu, turi būti išpilamas.
Sodinimas ir dauginimas
Skindapą galima lengvai dauginti auginiais. Auginiai su dviem ar trimis lapais gali būti merkiami į vandenį arba iš karto sodinami į paruoštą dirvą. Palankiausia auginimo temperatūra auginiais yra 20-22 °C. Auginiai įsišaknija per 2-3 savaites. Išleidusius kelis naujus lapus auginius galima persodinti į atskirus vazonėlius.
Tręšimas
Nuo balandžio iki rugsėjo skindapas tręšiamas kas dvi savaites, o šaltuoju metų laiku - kartą per mėnesį.
Persodinimas
Skindapo nereikia dažnai persodinti - užtenka kas 2 metus arba dar rečiau, kai šaknys pilnai apima visą vazoną. Persodinama pavasario viduryje. Naujas vazonas turėtų būti ne didesnis nei 2 cm platesnis už senąjį. Persodinant augalas su visomis šaknimis ir žemėmis perkeliamas į naują vazoną su paruoštu drenažo sluoksniu.
Formavimas ir priežiūra
Kad skindapas augtų tankesnis, pavasarį galima nuskabyti jo viršūnėles. Taip pat kerpamos per ilgos šakos, kurios trukdo formuoti norimą išvaizdą. Siekiant atjauninti augalą, seni stiebai kerpami prie pat pagrindo, paliekant porą lapų.
Skindapas yra pakankamai atsparus ir nereiklus augalas, todėl auginimo problemų kyla retai. Tačiau svarbu žinoti galimas klaidas:
- Trąšų perdozavimas: lapai pagelsta. Tokiu atveju kurį laiką tręšti nereikia.
- Tiesioginiai saulės spinduliai: lapų galiukai gali pagelti. Taip pat lapai gali gelsti nuo per arti stovinčių šildytuvų.
- Šviesos trūkumas: nors skindapui nereikia daug šviesos, pernelyg tamsi patalpa gali pakenkti. Esant nedideliam šviesos trūkumui lapai gali gelsti ir blankti, o esant dideliam - visai kristi.
- Per dažnas laistymas: gali sukelti stiebo puvimą, juodas dėmes ant lapų. Tokiu atveju laistyti reikia rečiau, mažesniu kiekiu vandens, o pasilikusį vandenį išpilti. Per didelė drėgmė gali paskatinti ir šaknų puvimą.
- Drėgmės stygius: lapai suminkštėja ir sugleba.
Skindapui pavojų gali kelti voratinklinės erkės ir tripsai. Juos galima naikinti augalą nuvalant muilo tirpalu.
My Evidence-Based Skincare Routine
Skindapo nauda
Be savo dekoratyvumo, skindapas yra efektyvus oro valytojas. Jis geba pašalinti iš oro kenksmingas medžiagas, tokias kaip formaldehidas ir benzolas, kurios dažnai sklinda iš baldų, apdailos medžiagų ir kitų elementų šiuolaikiniuose būstuose. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vieno vidutinio dydžio skindapo pakanka 9 kv.m. patalpoje, kad šios kenksmingos medžiagos būtų visiškai pašalintos.
Svarbu paminėti, kad skindapas yra šiek tiek nuodingas. Jo sultys gali dirginti odą ir gleivinę, todėl dirbant su augalu rekomenduojama mūvėti pirštines ir po kontakto nusiplauti rankas, vengti liesti akis.
Skindapas - tai puiki namų dekoravimo priemonė, kurią, dėka vijoklinių savybių, galima įvairiai komponuoti interjere. Iš jo galima formuoti žaliąsias sieneles, ekranus, kolonas ar kitas kompozicijas, taip pat leisti jam gražiai svirti iš pakabinamų vazonų ar aukštesnių lentynų.
tags: #margalapis #darzo #augalas
