Nėštumas - tai ypatingas ir atsakingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu svarbu skirti dėmesį ne tik būsimo kūdikio, bet ir savo sveikatai. Viena iš svarbių medicininių sričių, kurios priežiūra nėštumo metu gali būti itin svarbi, yra endokrinologija. Endokrinologas - tai gydytojas, kurio specializacija yra skydliaukė, jos veikla ir gaminami hormonai.
Endokrinologijos skyrių sudaro 15 stacionarinių lovų. KUL Endokrinologijos skyrius yra vienintelis stacionarines endokrinologinas paslaugas teikiantis skyrius Vakarų Lietuvoje. Visi skyriuje dirbantys specialistai konsultuoja ambulatoriškai, teikia antrinio lygio ir tretinio lygio paslaugas. Sudėtingais, neaiškiais diagnostikos ir gydymo požiūriu atvejais sprendimai priimami gydytojų endokrinologų konsiliumuose ar multidisciplininiuose konsiliumuose, dalyvaujant kitų specialistų gydytojams (chirurgams, angiochirugams, traumatologams, radiologams, onkologams, nefrologams, kardiologams ir kitiems specialistams). Affidea klinikose konsultuoja rūpestingi ir patyrę endokrinologai, kurie konsultuoja dėl sutrikusios hormonų veiklos, diagnozuoja ligas, atlieka skydliaukės echoskopiją, skiria reikalingus kraujo tyrimus ir sudaro individualų paciento gydymo planą.
Endokrininės sistemos vaidmuo ir sutrikimai
Skydliaukė yra itin mažas organas, esantis žmogaus kakle. Nepaisais nedidelio dydžio, skydliaukės veikla turi didelę įtaką mūsų išvaizdai bei bendrai savijautai. Šio organo sutrikimai gali sąlygoti mūsų svorį, širdies plakimo ritmą, bendrą jautrumą ir net reakcijos greitį. Turint skydliaukės sutrikimų, žmogus gali susirgti endokrininėmis ligomis, o jas gydo gydytojas endokrinologas.
Dažniausiai endokrininės sistemos sutrikimai atsiranda dėl rūkymo, alkoholio vartojimo, prastų mitybos įpročių, įvairių paveldimų bei lėtinių ligų. Taip pat skydliaukės veikla šiek tiek pakinta brendimo, nėštumo ir menopauzės laikotarpiais.
Nėštumo metu moterų organizme padidėja insulino poreikis. Nėščiųjų, arba gestacinis, diabetas atsiranda tuomet, kai organizmas išskiria nepakankamai insulino, kuris kontroliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Pasaulyje net 15 procentų besilaukiančių moterų nustatomas gestacinis diabetas - būklė, kurios metu nėščiosios organizme aptinkamas angliavandenių apykaitos sutrikimas. Gydytoja M. Nėščiųjų diabetas įprastai neturi jokių akivaizdžių požymių, o kai kuriuos simptomus nesunku supainioti ir su įprasta nėštumui savijauta - sergančiąją gali kamuoti dažnas šlapinimasis ar nuovargis, o kitais atvejais atsiranda ir specifinių simptomų - troškulys, perdžiūvusi burna.
Gestacinis diabetas - tai angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje, pirmą kartą diagnozuotas nėštumo metu. Motinai: pacientėms, kurioms diagnozuotas gestacinis diabetas, nėštumo metu dažniau gali pakilti arterinis kraujo spaudimas, padaugėti vaisiaus vandenų, gimdymas prasidėti prieš laiką. Dėl vaisiaus makrosomijos dažniau gali prireikti Cezario pjūvio operacijos. Vaisiui/naujagimiui: hiperglikemija gali sąlygoti įvairias komplikacijas. Moters kraujo gliukozė lengvai pereina placentą ir stimuliuoja vaisiaus kasą, kuri normoglikemijos palaikymui išskiria daugiau insulino. Tai skatina vaisiaus augimą ir kartu stabdo jo brendimą. Stambiam vaisiui gali pradėti trūkti deguonies, gaunamo iš motinos per placentą, po gimdymo gali sutrikti kvėpavimas dėl plaučių nesubrendimo. Naujagimiams stebima didesnė vaisiaus pečių užstrigimo, neonatalinės hipoglikemijos rizika.
Kada reikėtų kreiptis į endokrinologą nėštumo metu?
Užsirašyti į endokrinologo konsultaciją reikėtų, jei pasireiškė bent vienas iš žemiau minimų simptomų: nutukimo požymiai, staigus svorio kritimas, cukrinio diabeto simptomai, menstruacijų ciklo sutrikimai be ginekologinės priežasties, padidėjęs irzlumas ir bendras jautrumas, pakitusi kaklo apimtis bei forma, slenka plaukai arba padidėja plaukuotumas. Pajutus bent vieną iš minėtų požymių, derėtų profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją endokrinologą. Tai ypač aktualu žmonėms, sulaukusiems 35-erių metų amžiaus.
„Jei cukraus kiekis kraujyje viršija 5,1 mmol/l, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas ir moteris siunčiama endokrinologo konsultacijai. Jo konsultacijos metu aptariama glikemijų savikontrolė, mitybos ir gyvenimo būdo keitimas. Visoms nėščiosioms, kurioms pirmo vizito metu nebuvo nustatytas nėščiųjų diabetas, 24-28 nėštumo savaitę atliekamas gliukozės toleravimo mėginys. Jei randamas bent vienas padidėjęs rodiklis - diagnozuojama ši liga“, - sako M. Nustačius nėščiųjų diabetą, nėščiosioms, anot gydytojos, išsigąsti ir nerimauti nereikia, nes daugumos moterų nėštumas būna sklandus.
Nėščiųjų diabetą nėštumo pradžioje arba antroje nėštumo pusėje nustato gydytojai akušeriai ginekologai arba šeimos gydytojai. Jei nustatomos kritinės glikemijos reikšmės ir patvirtinama nėščiųjų diabeto diagnozė, moterys nukreipiamos gydytojui endokrinologui. Norime atkreipti dėmesį, kad testas turi būtų atliktas esant įprastinei nėščiosios mitybai. Tai reiškia, kad pacientė kelias pastarąsias paras iki testo atlikimo neturėtų valgyti daugiau angliavandenių turinčio ar riebesnio maisto nei įprastai. Prieš tyrimą pacientė turėtų būti 10-12 valandų nevalgiusi ir atvykti ryte kraujo paėmimui. Jei nustatoma kritinė daugiau nei 5,1 mmol/l riba arba ji atitinka gliukozės toleravimo mėginio rezultatus ir viršija bent vieną reikšmę, tada patvirtiname nėščiųjų diabeto diagnozę.
Gestacinio diabeto diagnostika ir gydymas
Visoms nėščioms moterims turėtų būti atliekama glikemija nevalgius I-ą trimestrą (paprastai tai atliekama pirmojo vizito pas gydytoją metu). Nustačius alkio (nevalgius) glikemiją ≥ 5,1mmol/l, pacientei diagnozuojamas gestacinis diabetas. Jei glikemija - normos ribose, moteriai turėtų būti atliekamas gliukozės toleravimo mėginys (GTM) 24-28 nėštumo savaitę. Šį mėginį, nepriklausomai nuo rizikos veiksnių rekomenduojama atlikti visoms nėščiosioms. Jeigu yra bent vienas patologinis glikemijų rodiklis, diagnozuojamas gestacinis diabetas: Glikemija nevalgius 5,1-6,9 mmol/l; Glikemija 1 val. po 75g gliukozės ≥10,0 mmol/l; Glikemija 2 val. po 75g gliukozės 8,5-11,0 mmol/l.
Nustačius gestacinį diabetą, moteriai rekomenduojama dieta ir fizinis aktyvumas. Dieta - tai pagrindinis gydymas koreguojant glikemiją. Norint išsiaiškinti, ar normaliam gliukozės kiekiui kraujyje palaikyti užtenka dietos, po diagnozės nustatymo moteris keletą dienų 4-6 kartus per dieną matuoja cukrų kapiliariniame kraujyje. Tai atlieka pati moteris savikontrolės priemonėmis. Matavimų rezultatus įvertinęs gydytojas endokrinologas tęsia gydymą dieta arba, esant padidėjusiam gliukozės kiekiui paskiria gydymą insulinu. Paprastai insulinoterapija rekomenduojama, jei 1-2 sav. laikotarpyje du ar daugiau kartų yra išmatuotos glikemijos, viršijančios rekomenduojamas tikslines glikemijas. Didesnės nei rekomenduojamos glikemijos, nurodo, kad tikslinga koreguoti dietą ir dar kartą įvertinti glikemijas kelių sekančių dienų laikotarpyje arba svarstyti dėl gydymo insulinu pradėjimo. Gydytojui endokrinologui nusprendus, kad glikemijos korekcijai užtenka dietos, moteris iki gimdymo ir toliau turi bent kelis kartus per savaitę tirti glikemiją nevalgius ar po valgio.
Pacientes supažindiname su tuo, kas yra diabetas ir kokios jo priežastys. Neretai nėščiosios pas gydytoją endokrinologą atvyksta jau pasiskaičiusios, išsigandę ir susidarę išankstinę nuomonę. Gydytojo endokrinologo pareiga nėščiąją nuraminti ir leisti suprasti, kad tai yra nėščiosios būklė - ne liga, kuri tęsis iki nėštumo pabaigos. Tai būklė, atsirandanti dėl placentos išskiriamų hormonų, veikiančių priešingai nei insulinas. Nėščiajai rekomenduojamas tolesnis stebėjimas, paaiškinama fizinio aktyvumo reikšmė, pacientė nukreipiama slaugytojos diabetologės konsultacijai, kurios metu paaiškinami mitybos principai ir išduodama savikontrolės priemonė.
„Jei nėščiajai nustatomi padidinti glikemijos rodikliai, endokrinologas sprendžia dėl gydymo insulinu. Svarbu suprasti, kad insulinas skiriamas tik nėštumo laikotarpiu. Gliukozė iš motinos kraujo lengvai pereina per placentą ir stimuliuoja vaisiaus kasą, kuri išskiria daugiau insulino ir stimuliuoja vaisiaus augimą. Vaisiaus, kuris gamina daugiau insulino, kraujyje po gimdymo gali būti mažas gliukozės kiekis, todėl naujagimiui gali prireikti specializuotos pagalbos. Ji pabrėžia, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog moterims, sirgusioms nėščiųjų diabetu, atsiranda 7 kartus didesnė rizika per 5-15 metų po nėštumo susirgti 2 tipo cukriniu diabetu.“
Gydytojai endokrinologai insuliną skiria ypač atsakingai. Prieš paskirdami konsultuojasi su gydytojais akušeriais ginekologais, kurie įvertina vaisiaus būklę. Insulinas neskiriamas nustačius vienkartinai padidėjusią motinos glikemiją. Tiek diabeto diagnozė yra gąsdinanti, tiek ir vaisto insulino naudojimas kelia nerimą. Insulinas yra geras vaistas tuo, kad nepraeina placentos barjero ir veikia tik motinos organizme esančią glikemiją. Tuo tarpu gliukozė yra labai lengvai pro placentą praeinanti medžiaga. Nustatyti, koks yra glikemijos lygmuo vaisiaus kraujyje, negalime, todėl apie vaisiaus glikemiją sprendžiama pagal mamos glikemijos rodiklius.
Jei laiku neskiriamas insulinas, gliukozė iš mamos kraujo per placentą patenka į vaisiaus kraują ir stimuliuoja jo kasą. Kasa ima sparčiai gaminti insuliną, kuris vaisiaus organizmą veikia kaip augimo hormonas ir skatina tiek jo paties bendro svorio augimą, tiek tam tikrų organų didėjimą. Šios komplikacijos dažnai matomos ir ultragarsu. Jei visgi moteris nusprendžia insulino nesileisti ar insulinas nepaskiriamas, kai jo reikia, gresia komplikacijos. Paprastai šios komplikacijos yra susijusios su nėštumu ir gimdymu bei yra būdingos vaisiui. Dėl per didelio vaisiaus svorio gali būti apsunkintas gimdymas, dažniau atliekama cezario pjūvio operacija.
Taigi, esate nėščia, kas dabar?! Akušerio-ginekologo patarimai saugiam ir sveikam nėštumui.
Nėštumų priežiūra ir ilgalaikė rizika
Nėštumo metu moterys prižiūrimos specialistų komandos - akušerio, akušerio-ginekologo, endokrinologo, o esant reikalui ir dietologo. Nėščiųjų diabeto nustatymas ir gydymas sumažina naujagimių sergamumą, nėštumo ir gimdymo komplikacijų riziką. Gydytoja pabrėžia ir fizinio aktyvumo svarbą. Anot M. „Sėkmingai nėštumo ir gimdymo baigčiai svarbiausia yra gliukozės kiekio kraujyje sekimas ir korekcija pagal endokrinologų nurodymus - sveika mityba, fizinis aktyvumas ir mankšta. Kilus klausimams, visada reikėtų tartis ir konsultuotis su prižiūrinčia specialistų komanda. Mūsų tikslas bendras - sklandus nėštumas, sėkmingas gimdymas, sveika mama ir naujagimis“, - priduria Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytoja akušerė-ginekologė M.
Tai nėra liga, o būklė, susijusi su nėštumu. Po gimdymo glikemija turėtų susitvarkyti ir grįžti į normos ribas. Vis dėlto, kai diagnozuojamas nėščiųjų diabetas, tai vertinama kaip angliavandenių apykaitos sutrikimas. Nėra žinoma, ar angliavandenių apykaitos sutrikimas buvo jau iki nėštumo ir nustatytas tik nėštumo metu, ar tai yra tiesiog būklė, susijusi su nėštumu. Kai po gimdymo moters organizmas grįžta į ankstesnes vėžes, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pakartoti gliukozės toleravimo tyrimą. Jei tyrimo rezultatai geri, vadinasi, būklė buvo susijusi su nėštumu ir daugiau nieko daryti nereikia. Tačiau rizika dėl angliavandenių apykaitos sutrikimo išlieka visam gyvenimui. Todėl būtų tikslinga kas metus kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus.
Nustatyta, kad moterims, kurioms buvo nustatytas gestacinis diabetas, rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu yra apie 7 kartus didesnė. Net apie 40-60 proc. moterų per artimiausius 5-15 metų gali išryškėti 2 tipo cukrinis diabetas. Širdies ir kraujagyslių ligų bei metabolinio sindromo rizika taip pat didesnė, ypač turinčioms antsvorio ar nutukusioms moterims. Riziką galima sumažinti visiems prieinamomis profilaktinėmis priemonėmis: fizinis aktyvumas 30-60 minučių per dieną, 3-7 kartus per savaitę. Taip pat svorio korekcija, sveika mityba.
Tikslinės glikemijos tiriant savikontrolės priemonėmis:
- Nevalgius ≤ 5,3 mmol/l;
- 1 val. po valgio ≤ 7,8 mmol/l;
- 2 val. po valgio ≤ 6,7 mmol/l.
tags: #endokrinologas #nestumo #metu
