Autizmas - tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai trijose pagrindinėse srityse: socialinėje sąveikoje, verbalinėje ir neverbalinėje komunikacijoje bei elgesyje. Šie sunkumai gali pasireikšti įvairiais būdais ir skirtingu intensyvumu, todėl svarbu suprasti, kaip autizmas gali paveikti žmogaus raidą, ypač lytinio brendimo laikotarpiu.

Autizmo Spektro Sutrikimo Apibrėžimas ir Požymiai

Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra įvairiapusis raidos sutrikimas, kuris tęsiasi visą žmogaus gyvenimą. Pirmieji požymiai dažnai pastebimi dar vaikystėje, o augant simptomai ryškėja. Autizmo bruožų turintys asmenys aplinką suvokia „kitaip“.

Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą, kuri padeda atpažinti autizmui būdingus požymius:

• 6 mėn. ir vyresni vaikai nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
• 9 mėn. ir vyresni neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
• 12 mėn. ir vyresni nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
• 12 mėn. ir vyresni nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
• 16 mėn. ir vyresni nesako nė vieno žodžio.
• 24 mėn. ir vyresni nesako prasmingų dviejų žodžių frazių (neįskaitant mėgdžiojimo ar kartojimo).

Svarbu paminėti, kad vienas ar keli autizmui priskiriami bruožai nebūtinai reiškia, kad vaikui yra ASS. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius.

Pagrindinės Autizmo Spektro Sutrikimo Sritys

ASS paveikia tris pagrindines sritis:

• Socialinės sąveikos sutrikimas: Pasireiškia sunkumais užmezgant ir palaikant abipusius santykius, nesidomėjimu bendraamžiais ar nemokėjimu su jais žaisti, bendrauti ir palaikyti ilgalaikį kontaktą.
• Komunikacijos sutrikimas: Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia. Jie supranta viską tiesiogiai, neturi intuicijos ir dažniausiai nesuvokia jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
• Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas: Asmenys su ASS gali turėti labai siaurą interesų ratą ir būti prisirišę prie tam tikrųjų rutinų ar ritualų.

Aspergerio Sindromas

Kai kuriais atvejais asmenys turi pavienių autizmo bruožų, kurių visuma gali reikšti Aspergerio sindromą. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai, kylantys ne dėl nenoro bendrauti, bet dėl nesupratimo ir nesugebėjimo naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Jiems sunku suprasti pokalbio taisykles, būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau negali šios informacijos spontaniškai panaudoti. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais.

Autizmo Priežastys ir Diagnostika

Autizmo priežastys iki šių dienų nėra iki galo žinomos. Sutrikimo formavimuisi įtakos turi daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą. Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms.

Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą. Dažniausiai specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais). Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmieji pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Tokiais atvejais rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir prašyti siuntimo pas neurologą.

Lytinis brendimas ir autizmas

Lytiškumas ir kūno pokyčiai yra natūrali ir neatsiejama augimo proceso dalis, kuri vyksta visiems, tiek įprastos raidos vaikams, tiek turintiems negalią. Tačiau apie žmonių su negalia lytiškumą ir seksualumą dažnai vengiama kalbėti.

Pasak G. Sabaliauskienės, kuri veda lytiškumo mokymus jaunimui, lytiškumas yra vienodas visiems vaikams, tiek neurotipiniams, tiek ne: „Juos domina tos pačios temos, vyksta tie patys kūno pokyčiai tiek berniukams, tiek mergaitėms. Tačiau skirtumas tas, kad neurotipiniai vaikai, kaip ir kitus įgūdžius, prisigaudo iš aplinkos, iš kitų vaikų, pasikalba su tėvais jiems rūpimu klausimu, ieško informacijos patys internete, knygose ir pan. O autistiški vaikai, neturi tokių sugebėjimų dėl savo komunikacijos, socialinių įgūdžių stokos, socialinio konteksto nesupratimo, o kai kuriais atvejais ir intelekto sutrikimo.“

Dėl šių priežasčių, lytiškumo ugdymas yra ypač svarbus autistiškiems vaikams.

Lytiškumo Ugdymo Svarba Vaikams su ASS

Viena svarbiausių priežasčių, kodėl su autistiškais vaikais būtina kalbėti apie lytiškumo ugdymą, yra ta, kad jie patenka į didelę riziką būti išnaudoti. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad seksualinės prievartos paplitimas gali būti iki trijų kartų didesnis tarp moterų, turinčių autizmo spektrą, palyginti su tomis, kurios jo neturi. Lytiškumo ugdymas prasideda ne tada, kai jau akivaizdūs kūno pokyčiai, tačiau gerokai anksčiau, kad vaikai išmoktų atskirti, kas yra intymu, kas gali liesti jo kūną, kaip elgtis viešoje vietoje ir pan.

Patarimai Tėvams

B. Veselienės teigimu, svarbiausia, kad tėvai pirmiausiai patys galėtų su vaikais kalbėti apie intymias temas ir pokyčius. Vienus tėvus vaikų brendimo laikotarpis „ištinka“ netikėtai, kiti - tam ruošiasi iš anksto. Pirmoji pagalba yra Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ išleista knyga „Augimas“, kurioje labai suprantamai pateikiama informacija autistiškam vaikui: kas aš esu, kas yra mano aplinka, kokios yra normos, kas gali mane liesti, kokie daiktai yra asmeniniai, kokie bendri - joje aiškinama apskritai bendrieji dalykai ir pateikiami patarimai, kaip paaiškinti brendimo laikotarpį.

Štai keletas patarimų:

• Naudokite supaprastintą ir aiškią kalbą: Venkite perkeltinių reikšmių ir abstrakčių sąvokų.
• Pasitelkite vaizdines priemones: Iliustracijos ir diagramos gali padėti vaikui suprasti kūno pokyčius ir tinkamą elgesį.
• Būkite atviri ir patikimi: Sukurkite saugią aplinką, kurioje vaikas jaustųsi patogiai užduoti klausimus ir dalintis savo patirtimi.
• Paaiškinkite ribas ir asmeninę erdvę: Mokykite vaiką atskirti, kas yra intymu ir kaip apsisaugoti nuo galimos prievartos.
• Neneikite brendimo procesų: Net jei vaiko elgesys atrodo netinkamas, svarbu pripažinti, kad vyksta brendimo procesai ir padėti jam pažinti savo kūną saugiu ir tinkamu būdu.

„Vienas iš būdų, kaip padėti autistiškiems vaikams suprasti kūno pokyčius, yra naudoti supaprastintą, labai aiškią kalbą, be jokių perkeltinių reikšmių. Taip pat padeda vaizdinės priemonės, iliustracijos, kurios aiškiai parodo kas vyksta su jų kūnais, kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje. Tai ypač svarbu, jeigu vaikas turi ir intelekto sutrikimą. Vesdama užsiėmimus autistiškiems vaikams, parenku pratimus, atsižvelgdama į individualius sensorinius poreikius, vaiko amžių ir supratingumo lygį. Svarbiausia - taikyti tuos pratimus kiekvieną dieną, tas pats kaip išgerti vitamino tabletę, neišgersime - nepasieksime rezultatų“, - komentuoja ergoterapeutė.

Sensoriniai Iššūkiai ir Masturbacija

Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, dažnai patiria sensorinius iššūkius ir gali naudoti masturbaciją kaip būdą nusiraminti. Anot G. Sabaliauskienės, nuo sensorikos priklauso ir žmogaus savijauta bei nuotaika. Vaikai su ASS neturi savireguliacijos, todėl bando savo būdais nusiraminti, o kadangi dauguma jų turi ir sensorinės integracijos sutrikimą, tas nusiraminimas būtent ir atliepiamas per sensoriką. Mokslas sako, kad maži vaikai čiulpia nykštį, kad nurimtų, o vaikai, turintys sensorikos sutrikimus, gali atrasti, kad malonu liesti lytinius organus ir taip nurimti. O tai gali tapti įpročiu, kompulsiniu elgesiu.

Svarbu suprasti, kad masturbacija nėra blogas dalykas savaime, tačiau svarbu išsiaiškinti priežastis, kodėl vaikas taip elgiasi. Tai gali būti savistimuliacija, mėgdžiojimas ar siekis atkreipti tėvų dėmesį. Atsižvelgiant į priežastis, galima parinkti tinkamus pagalbos būdus.

G. Sabaliauskienė atkreipia dėmesį, kad jei autistiškas vaikas masturbuojasi - negalima drausti, reikia bandyti išsiaiškinti priežastis, kodėl jis taip elgiasi: mėgdžioja, siekia tėvų dėmesio, užsiima savistimuliacija, nes pagalbos būdai skiriasi: „Turėjau atvejį, kai paauglys, namuose masturbuodavosi daug laiko, tėvus tai labai erzino, jie nesutarė. Išsiaiškinome, kad jis taip daro ne dėl savireguliacijos, o tiesiog siekė tėvų dėmesio, norėjo daugiau laiko praleisti kartu su jais bendroje veikloje. Štai jums ir pagalbos būdas.“

Pagalba Autizmo Spektro Sutrikimų Turintiems Asmenims

Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir pats autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.

tags: #autizmo #sprektro #sutrikima #turinciu #vaiku #lytinis

• Mokestis už vaiko išlaikymą ikimokyklinio ugdymo įstaigose
• Ko vengti nėštumo metu
• Kompiuterių evoliucija
• Kojinių mezgimo instrukcijos kūdikiams
• Ugdymas „Liepaitėje“