Nėštumas - tai vienas jautriausių ir viltingiausių laikotarpių moters gyvenime. Tačiau ne visos laukimo istorijos baigiasi džiugiai. Viena skaudžiausių, tačiau gana dažnų patirčių - nesivystantis nėštumas. Tai diagnozė, kuri gali sukrėsti, kelti daug klausimų ir palikti emocinę tuštumą. Suprasti, kas tai yra, kokios galimos priežastys bei kaip padėti sau po tokios patirties - svarbus žingsnis link sveikimo.

Kas yra nesivystantis nėštumas?

Nesivystantis nėštumas (mediciniškai dar vadinamas missed abortion) - tai būsena, kai embrionas ar vaisius nustoja vystytis, tačiau organizmas kurį laiką „to nesupranta“, todėl persileidimo požymiai nepasireiškia iškart. Kitaip tariant, moteris vis dar jaučiasi nėščia, bet vaisius jau nebegyvas. Tikslias nesivystančio nėštumo priežastis nustatyti sunku, tačiau dažniausiai tai yra natūrali gamtos atranka, t.y. Kartais, jeigu nėštumas nustoja vystytis labai anksti ir prasideda savaiminis persileidimas, moteris gali net nesužinoti, kad ji buvo pastojusi. Dažniausiai nesivystantis nėštumas nustatomas per pirmąjį trimestrą, t. y. iki 12 nėštumo savaitės.

Galimos nesivystančio nėštumo priežastys

Tikslios priežastys dažnai lieka nežinomos, tačiau dažniausiai pasitaiko:

• Chromosominės anomalijos - netinkamas genetinis „kodas“ trukdo vaisiui normaliai vystytis. Tai natūrali atranka, kuri dažnai nepriklauso nuo moters sveikatos ar elgesio.
• Hormonų disbalansas, ypač progesterono trūkumas.
• Imuninės sistemos sutrikimai.
• Uždegimai, infekcijos (pvz., toksoplazmozė, citomegalo virusas).
• Ankstesnės gimdos ligos - miomos, sąaugos ar gimdos formos anomalijos.
• Blogi gyvenimo įpročiai (nors daugeliu atvejų ne tai lemia vystymosi sustojimą).
• Stresas - ilgalaikis ir stiprus psichologinis spaudimas gali turėti įtakos, nors tiesioginio ryšio mokslas dar neįrodė.

Svarbu žinoti: motina nėra kalta. Daugeliu atvejų tai - atsitiktinumas, kurio nebuvo įmanoma numatyti ar išvengti.

Kaip nustatomas nesivystantis nėštumas?

Dažniausiai moteris nejaučia jokių išskirtinių simptomų. Kartais pasireiškia:

• nebūdingas kraujavimas,
• pilvo maudimas,
• sumažėję ar dingę nėštumo požymiai (pykinimas, krūtų jautrumas).

Diagnozė dažniausiai patvirtinama echoskopijos metu, kai:

• nėra vaisiaus širdies plakimo,
• embrionas mažesnis nei turėtų būti pagal nėštumo savaites,
• matomas tik tuščias gemalo maišelis.

Kraujavimas nėštumo pradžioje: simptomai ir priežastys

Kraujavimas nėštumo pradžioje, nepatikslintas, dažniausiai susijęs su reprodukcine sistema, ypač su moters gimda ir kiaušidėmis. Nėštumo metu gimdoje vyksta daug pokyčių, kad būtų užtikrintas embriono vystymasis. Gimdos gleivinė (endometriumas) storėja, kad galėtų priimti apvaisintą kiaušinėlį. Kraujavimas nėštumo pradžioje, nepatikslintas, yra simptomas, kuris gali pasireikšti įvairiais nėštumo etapais, bet dažniausiai pasireiškia pirmaisiais trimestrais. Ši liga yra svarbi, nes ji gali rodyti tiek normalius fiziologinius procesus, tiek rimtas problemas, tokias kaip persileidimas ar užsikimšimas. Kraujavimo nėštumo pradžioje priežastys gali būti įvairios.

Kraujavimas pirmuoju nėštumo trimestru yra gana dažnas reiškinys - jį patiria apie 15-25 % nėščiųjų per pirmąsias 12 nėštumo savaičių. Kraujavimo priežastys gali būti įvairios - nuo visiškai nepavojingų iki rimtų būklių, reikalaujančių skubios medicininės pagalbos.

Dažniausios kraujavimo nėštumo pradžioje priežastys:

• Implantacinis kraujavimas: Dėmių atsiradimas netrukus po ovuliacijos gali būti kraujavimo po implantacijos požymis. Implantacijos kraujavimas yra nekenksmingas. Ankstyvas nėštumo tepimas yra normalus reiškinys ir gali būti pirmasis nėštumo požymis. Kai kurios moterys tai klaidingai laiko įprastomis mėnesinėmis, nes jos gali atrodyti panašiai ir atsirasti numatomu įprasto ciklo metu. Tačiau paprastai jis būna lengvesnis nei mėnesinės ir dažnai pasireiškia nuo 7 iki 14 dienų po pastojimo. Dažniausias simptomas, susijęs su kraujavimu iš implantacijos, yra nedidelis kraujavimas arba tepimas, kuris paprastai trunka kelias dienas. Implantacijos kraujavimas yra tipiškas nėštumo ženklas ir dažniausiai nėra pavojinga. Todėl nereikia gydyti. Implantacijos sukeltas kraujavimas paprastai praeina per kelias dienas. Implantacijos kraujavimas dažniausiai būna lengvas ir trumpas, trunkantis kelias dienas. Paprastai tai įvyksta praėjus 10-14 dienų po pastojimo arba maždaug tuo metu, kai moters mėnesinės nutrūksta. Implantacijos kraujavimas įvyksta, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi į moters gimdos gleivinę.
• Padidėjęs gimdos kaklelio jautrumas: Nėštumo metu į gimdos kaklelį priplūsta daugiau kraujo, jis tampa minkštesnis ir jautresnis. Tai natūralus pasiruošimas vaisiaus augimui ir gimdymui. Dėl padidėjusio jautrumo ir kraujotakos intensyvumo, bet koks mechaninis dirginimas gali sukelti negausų kraujavimą ar tepimą. Pavyzdžiui, lytiniai santykiai ar apžiūra pas gydytoją.
• Negimdinis (ektopinis) nėštumas: Tai viena pavojingiausių būklių, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina ne gimdoje, o dažniausiai kiaušintakyje. Augdamas embrionas gali suplėšyti kiaušintakį, sukeldamas vidinį kraujavimą, kuris kelia grėsmę moters gyvybei. Negimdinis nėštumas yra būklė, kai vaisius pradeda vystytis ne gimdoje (pavyzdžiui, kiaušintakiuose).
• Persileidimas: Kraujavimas gali reikšti ir gresiantį arba prasidėjusį persileidimą. Statistiškai dauguma persileidimų įvyksta per pirmąsias 13 savaičių. Persileidimas yra nėštumo nutrūkimas iki 20 savaičių.
• Kitos priežastys: Lengvas kraujavimas įvairiais nėštumo etapais yra normalus. Įvairūs veiksniai, įskaitant dirginimą dėl įprastinio egzamino, sekso ar makšties infekcija, taip pat gali sukelti nedidelį kraujavimą. Paprastai tai trunka neilgai.

Ką daryti, pajutus kraujavimą ar susirgus nesivystančiu nėštumu?

Gavus nesivystančio nėštumo diagnozę, gydytojas pateikia kelis galimus variantus:

• Laukiama taktika: Jei organizmas pats pradeda persileidimo procesą. Moters būklė privalo būti kruopščiai įvertinama ir periodiškai stebima, nes laukimas (ypač užsitęsęs) yra siejamas su didesne kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos rizika. Nesivystantis nėštumas anksčiau ar vėliau pasibaigs savaiminiu persileidimu, todėl kartais pasirenkama paprasčiausiai palaukti.
• Vaistinis išvalymas: Skiriami vaistai, skatinantys gimdos susitraukimus. Konservatyvus, t.y. medikamentinis nesivystančio nėštumo nutraukimas. Nesivystančiam nėštumui nutraukti dažniausiai naudojamas vaistas misoprostolis. Jis paskatina gimdos kaklelio suminkštėjimą ir atsivėrimą, gimdos susitraukimus ir vaisiaus bei kitų nėštumo audinių pasišalinimą, t.i. vaistas sukelia persileidimą. Persileidimas dažniausiai įvyksta per pirmąją parą nuo vaistų vartojimo pradžios. Konservatyviam nesivystančio nėštumo nutraukimui naudojami medikamentai gali sukelti virškinimo sistemos sutrikimus (pilvo skausmą, viduriavimą), kurie išnyksta savaime pabaigus vartoti vaistą.
• Chirurginis išvalymas (abraziija): Atliekamas stacionare, dažniausiai taikant narkozę. Vakuumo aspiracija (atsiurbimas). Procedūra įprastai atliekama iki 12 (rečiau, labai patyrusių gydytojų iki 15) nėštumo savaitės. Jos metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, per jį įvedamas vamzdelis ir žuvęs vaisius bei kiti nėštumo audiniai yra atsiurbiami. Abrazija. Procedūros metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, o gimdos sienelės išgramdomos specialiais metaliniais instrumentais. Procedūra įprastai atliekama bendrinėje nejautroje, t.y. su narkoze.

Pasirinkimas priklauso nuo nėštumo savaitės, organizmo būklės ir moters pageidavimų. Bet kuriuo atveju reikalinga medikų priežiūra.

Jeigu pastebėjote kraują, pirmiausia ir svarbiausia taisyklė - nepanikuoti. Stresas tik didina gimdos tonusą. Pirmiausia, užsidėkite higieninį įklotą (ne tamponą!), kad galėtumėte tiksliai stebėti kraujavimo intensyvumą ir spalvą. Jokiu būdu nenaudokite tamponų, nes jie gali padidinti infekcijos riziką. Stebėkite papildomus simptomus: ar jaučiate skausmą, ar kyla temperatūra, ar jaučiate silpnumą. Jei kraujavimas yra gausus (vienas įklotas peršlampa greičiau nei per valandą), jaučiate stiprų skausmą arba alpstate, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą arba vykite į priėmimo skyrių. Jei kraujavimas negausus ir jaučiatės gerai, susisiekite su savo gydytoju artimiausiu metu konsultacijai.

Kraujavimo gydymo galimybės ir prevencija

Kraujavimo nėštumo pradžioje diagnozuojamas naudojant kelis metodus. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, kad įvertintų hCG (human chorionic gonadotropin) hormonų lygį, ultragarso tyrimus, kad patikrintų embriono būklę ir gimdos struktūrą. Kraujavimo gydymo galimybės priklauso nuo priežasties. Jei kraujavimas yra lengvas ir nesusijęs su rimtomis problemomis, gydytojai gali rekomenduoti poilsį ir stebėjimą. Esant sunkiam kraujavimui ar persileidimo grėsmei, gali prireikti hospitalizacijos ir medicininio gydymo. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip hormonų terapija, gali būti taikomos, siekiant stabilizuoti nėštumą. Svarbu, kad moterys, patiriančios kraujavimą, gautų tinkamą medicininę priežiūrą ir konsultacijas, kad būtų užtikrinta jų ir vaisiaus sveikata.

Emocinė pusė ir ateities planai

Nesivystantis nėštumas yra netektis, net jei aplinkiniai jos nemato ar nesupranta. Normalu jausti liūdesį, pyktį, kaltę, nusivylimą. Svarbu:

• Leisti sau išgyventi emocijas, neversti savęs „greitai pamiršti“.
• Pasikalbėti su artimaisiais arba specialistais - psichologo pagalba labai svarbi.
• Neslėpti jausmų ir nebijoti ieškoti palaikymo (yra moterų grupės, forumai).
• Skirtii laiko atsigauti tiek fiziškai, tiek emociškai prieš planuojant naują nėštumą.

Gydytojas, atsižvelgęs į moters fizinės ir psichinės sveikatos būklę, patars, kada galima vėl bandyti pastoti. Įprastai rekomenduojama būtinai palaukti, kol vėl prasidės ir normalizuosis mėnesinių ciklas.

Taip. Dauguma moterų po nesivystančio nėštumo be problemų pastoja ir pagimdo sveikus vaikus.

tags: #po #nesivystancio #nestumo #kraujavimas

• Plačiau apie kūdikių mitybą
• Daugiau apie "Drugelį" Biržuose
• Kaip stebėti nėštumą
• Vaikų kūrybinės dirbtuvės Garliavoje
• Dienos norma vitamino C vaikams