Šiuo metu pasaulyje yra daug skirtingų pagalbinio apvaisinimo metodų ir technologijų, padedančių poroms pastoti. Pats metas su jomis susipažinti!
Kas yra In Vitro Fertilization (IVF)?
In Vitro Fertilization, dar žinoma kaip IVF, yra procedūra, kurios metu kiaušialąstės yra apvaisinamos laboratorijos sąlygomis, o ne moters lytiniuose takuose. IVF - angl. IVF reiškia, kad pats apvaisinimas (kiaušialąstės ir spermatozoido susijungimas) įvyksta ne moters lytiniuose takuose, o už organizmo ribų - t.y. laboratorijoje. Tai nevaisingumo, t. y. būklės, kai net po vienerių metų bandymų daugumai porų neįmanoma pastoti, gydymo metodas. Apvaisinimas in vitro taip pat yra metodas, padedantis išvengti genetinių problemų perdavimo vaikams.
IVF (in vitro fertilizacija) - tai pagalbinio apvaisinimo metodas, dar vadinamas apvaisinimu mėgintuvėlyje. Pasiruošimo procedūrai metu vaistais stimuliuojama kiaušidžių funkcija, tuomet procedūros metu paimamos kiaušialąstės ir spermatozoidai, jie apvaisinami laboratorijoje - iš jų sukuriami embrionai, kurie vėliau perkeliami į moters gimdą. IVF procedūra pirmą kartą sėkmingai atlikta 1978 m. Kartais poros renkasi IVF siekiant išvengti paveldimų genetinių ligų. IVF yra gana sudėtingas procesas, susidedantis iš daugelio skirtingų etapų. Vidutiniškai vienas IVF ciklas tęsiasi nuo 4-6 savaičių.
Pagalbinio apvaisinimo procedūrą pradėjome pirmieji Lietuvoje prieš 26 metus. Per šį laikotarpį atsirado nauji modernesni gydymo protokolai, kurie leidžia sumažinti kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo dažnį. Technologijos taip pat pažengė į priekį. 2001 metais atlikome pirmą ICSI procedūrą Lietuvoje (Intracitoplazminė spermatozoido injekcija). Patobulėjo embrionų šaldymo metodika, dėl ko žymiai pagerėjo pastojimo tikimybė po atšildytų embrionų patalpinimo. Sėkmingai pradėtas kiaušialąsčių užšaldymas siekiant išsaugoti pacienčių vaisingumą. Užšaldytos kiaušialąstės leidžia bandyti pastoti vėlesniame gyvenimo laikotarpyje.
Kam atliekamas IVF?
In vitro apvaisinimas gali būti atliekamas dėl įvairių priežasčių, susijusių su nevaisingumu ar genetine rizika:
- Nevaisingumo gydymas: Tai metodas, taikomas, kai poros negali pastoti natūraliu būdu po vienerių metų bandymų.
- Genetinių problemų prevencija: IVF procedūra gali būti atlikta, siekiant išvengti tam tikrų genetinių sutrikimų perdavimo vaikams. Tai apima preimplantacinį genetinį tyrimą (PGT).
- Vėžio gydymo pasekmės: Asmenys, kuriems taikomas vėžio gydymas (pvz., chemoterapija, radioterapija), gali pasirinkti IVF, kad išsaugotų savo vaisingumą ateičiai. Kiaušialąstės ar embrionai gali būti užšaldyti vėlesniam panaudojimui.
- Kiaušintakių problemos: Užsikimšę ar pažeisti kiaušintakiai gali trukdyti natūraliam apvaisinimui ir embriono kelionei į gimdą.
- Ovuliacijos sutrikimai: Retas ar nevykstanti ovuliacija reiškia mažesnį kiaušialąsčių kiekį apvaisinimui.
- Endometriozė: Ši būklė gali paveikti kiaušides, gimdą ir kiaušintakius, trukdydama pastoti.
- Gimdos fibroidai: Nors ir nepiktybiniai, fibroidai gali trukdyti apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinti gimdos gleivinėje.
- Ankstesnės sterilizacijos procedūros: Moterys, kurioms buvo atlikta kiaušintakių perrišimo procedūra, gali pasinaudoti IVF, jei nori pastoti ir negali ar nenori atlikti atstatymo operacijos.
- Spermos problemos: Mažas spermatozoidų kiekis, jų judrumo, formos ar dydžio anomalijos gali būti priežastis, dėl kurios nepavyksta apvaisinti kiaušialąstės.
- Neaiškus nevaisingumas: Kai tyrimai neparodo aiškios nevaisingumo priežasties.
- Gestacinis nešiojimas: Kai moteris neturi gimdos arba nėštumas kelia rimtą pavojų jos sveikatai, gali būti naudojama gestacinė nešiotoja, kuriai įsodinamas embrionas.
Kaip atliekama IVF procedūra?
IVF procesas yra sudėtingas ir susideda iš kelių pagrindinių etapų:
1. Pasiruošimas ir tyrimai
Prieš pradedant IVF, gydytojas atliks išsamų paciento ir partnerio ištyrimą. Tai apima kraujo tyrimus hormonų lygiui nustatyti, kiaušidžių rezervo įvertinimą (kiaušinėlių kiekį), spermos analizę, taip pat tyrimus dėl infekcinių ligų. Taip pat gali būti atliekamas gimdos ir kiaušintakių tyrimas, pavyzdžiui, ultragarsas ar histeroskopija.
Prieš atliekant Pagalbinio apvaisinimo pocedūrą yra atliekamas pacientų ištyrimas remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministru Įsakymu 2016 m. gruodžio 20 d. Nr. X.
2. Kiaušidžių stimuliacija
Šiame etape moteriai skiriami medikamentai, dažniausiai hormoninės injekcijos, siekiant paskatinti kiaušides gaminti daugiau nei vieną subrendusią kiaušialąstę per vieną ciklą. Kiaušidžių stimuliacija yra atliekama medikamentų pagalba, kas dieną suleidžiant po paskirtą vaistų dozę, skiriami kiaušidžių folikulų augimą skatinantys vaistai. Stimuliacijos tikslas - subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąsčių nei natūralaus moters organizmo ciklo metu. Folikulų augimas ir kiaušialąsčių brendimas yra atidžiai stebimas ultragarsu ir kraujo tyrimais.
3. Kiaušialąsčių paėmimas (punkcija)
Kai kiaušialąstės pasiekia tinkamą brandos stadiją, atliekama kiaušialąsčių paėmimo procedūra. Ji paprastai atliekama taikant trumpalaikę bendrąją nejautrą. Naudojant specialią adatą, vedamą ultragarsu per makštį, kiaušialąstės yra išsiurbiamos iš kiaušidžių folikulų. Procedūra trunka apie 15-20 minučių.
4. Spermos surinkimas ir apvaisinimas
Tą pačią dieną, kai paimamos kiaušialąstės, partneris pateikia spermos mėginį. Sperma apdorojama laboratorijoje, siekiant atskirti sveikiausius ir judriausius spermatozoidus. Tada kiaušialąstės ir spermatozoidai sujungiami laboratorijoje, specialiose terpėse. Įprastai, IVF metu iš moters išgauta kiaušialąstė (ar kelios) yra įdedama į petri lėkštelę su specialiu mediumu. Ten taip pat yra įšvirkščiamas tam tikras kiekis spermatozoidų (dažniausiai ~75 000). Tuomet vyksta inkubacija, t.y. Po ~18 val. vyksta apvaisinimas. Neretai naudojama ir sudėtingesnė procedūra - Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI), kuomet vienas spermatozoidas sušvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę. Tai ypač naudinga esant sunkiam vyrų nevaisingumui.
5. Embrionų auginimas
Jei apvaisinimas įvyksta sėkmingai, apvaisintos kiaušialąstės, dabar vadinamos embrionais, yra auginamos laboratorijoje, inkubatoriuje, keletą dienų (nuo 2 iki 5 parų). Tai leidžia embriologams stebėti jų vystymąsi ir pasirinkti geriausios kokybės embrionus perkėlimui.
6. Embriono perkėlimas į gimdą
Geriausios kokybės embrionai (dažniausiai 1-2) yra perkeliami į moters gimdą. Ši procedūra yra neskausminga ir atliekama naudojant ploną kateterį per gimdos kaklelį. Likę gyvybingi embrionai gali būti užšaldyti vėlesniam naudojimui.
7. Nėštumo testas
Maždaug po 9-14 dienų po embriono perkėlimo atliekamas nėštumo testas kraujo tyrimu, siekiant nustatyti, ar procedūra buvo sėkminga.
Galimos komplikacijos ir rizikos
Nors IVF yra saugi procedūra, kaip ir bet kokia medicininė intervencija, ji gali turėti šalutinių poveikių ir rizikų:
- Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS): Tai būklė, kurios metu kiaušidės tampa pernelyg stimuliuotos dėl hormoninių vaistų, todėl jose prisikaupia daug folikulų. Sunkaus laipsnio hiperstimuliacija pasitaiko 0,5 proc. atvejų.
- Kraujavimas ar infekcija: Kiaušialąsčių paėmimo metu gali pasitaikyti nedidelis kraujavimas ar infekcijos rizika.
- Daugiavaisis nėštumas: Perkelto embrionų skaičius gali lemti daugiavaisį nėštumą, kuris kelia didesnę riziką tiek motinai, tiek vaikams.
- Negimdinis nėštumas: Nors ir retai, embrionas gali įsitvirtinti ne gimdoje, o kiaušintakyje ar pilvo ertmėje.
- Emocinis ir fizinis nuovargis: IVF procesas gali būti emociškai ir fiziškai varginantis dėl hormonų poveikio, procedūrų ir neapibrėžtumo.
- Nesėkmė: Nepaisant visų pastangų, IVF gali būti nesėkmingas. Tai gali neigiamai paveikti poros psichologinę būseną.
Prieš atliekant Pagalbinio apvaisinimo procedūrai yra atliekamas pacientų ištyrimas remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministru Įsakymu 2016 m. gruodžio 20 d. Nr. Kiaušidžių stimuliacija; (Kiaušidžių stimuliacija yra atliekama medikamentų pagalba, kas dieną suleidžiant po paskirtą vaistų dozę, skiriami kiaušidžių folikulų augimą skatinantys vaistai. Stimuliacijos tikslas - subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąsčių nei natūralaus moters organizmo ciklo metu. Folikulų punkcija. Pagalbinis apvaisinimas neatliekamas jei moteriai nustatyta gimdos defektų, dėl kurių neįmanoma išnešioti vaisiaus ar ji neturi gimdos. Būklė, kuri gali išsivystyti ruošiant moterį pagalbinio apvaisinio procedūrai yra kiaušidžių perstimuliavimo sindromas. Tai nereiškia, kad stimuliacijos eigoje yra perdozuoti vaistai. Sunkaus laipsnio hiperstimuliacija pasitaiko 0,5 proc. Pagalbinio apvaisinimo procedūros metu galima komplikacija yra kraujavimas po kiaušidžių punkcijos į pilvą arba į išorę. Ovuliacijos skatinimas pagalbinio apvaisinimo procedūrai į bendra sveikatos būklę įtakos neturi.
Finansiniai aspektai ir valstybės parama
IVF procedūros gali būti brangios. Lietuvoje valstybė kompensuoja dalį pagalbinio apvaisinimo paslaugų ir vaistų iš Privalomojo sveikatos fondo (PSDF) lėšų. 2022 m. per 1 630 moterų ir 1 308 vyrus pasinaudojo beveik 8 tūkst. įvairių pagalbinio apvaisinimo paslaugų, kurioms apmokėti skirta 3,6 mln. eurų. Paprastai draudimo lėšomis apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai. Tačiau svarbu pasidomėti, kokios konkrečios paslaugos ir vaistai yra kompensuojami, nes dalis išlaidų gali tekti padengti patiems.
Vien tik pati IVF procedūra, mokant iš savo lėšų, vidutiniškai kainuoja apie 2 500 eurų. Poroms, norinčioms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis,draudimo lėšomis yra apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai.
IVF ciklas - kas tai? Pagalbinio apvaisinimo procedūros ir naujovės | Vaisingumo šaknys #34
Psichologinis pasiruošimas ir parama
Nevaisingumas yra didžiulis išbandymas šeimai. Žmonės negalėdami sulaukti vaikų išgyvena stresą. Daugybė tyrimų patvirtina, kad nevaisingos poros dažnai serga depresija lyginant su kitomis šeimomis. Poroms, kurios ryžtasi IVF, svarbu pasirūpinti ne tik fizine, bet ir psichologine sveikata. Svarbu nepamiršti, kad esi žmogus, o ne robotas. Kartais reikia sustoti, įsiklausyti į save ir pailsėti. Desperatiškas siekis pastoti - metai spaudžia, visi kiti jau turi vaikų - gali susargdinti. Reikia atrasti ir daugiau gyvenime prasmių ir siekių. Ne tik susilaukti vaiko. Rekomenduojama ieškoti profesionalios psichologinės pagalbos, palaikymo grupių ar tiesiog atvirai kalbėtis su artimaisiais.
Daugelis IVF procedūrai pasiryžusių porų jaučiasi išsekę dėl nuolatinės kovos su nevaisingumu. Gydymas galiausiai užvaldo mintis, ir tai tampa viena pagrindinių pokalbių temų bei didžiausias ateities planas. Prieš pradėdami IVF apgalvokite kelių ateinančių mėnesių planus. Apribokite veiklas ir įsipareigojimus, kurie padidina jūsų emocinį krūvį. Šiuo įtemptu laikotarpiu itin svarbu rasti tinkamiausią būdą pasirūpinti savo fizine ir dvasine sveikata. Atsipalaidavimo treniruotės - tai įvairios metodikos, skirtos raumenų įtampai sumažinti, protui nuraminti ir įkyrioms mintims atsikratyti. Atsipalaidavimo sesijų tikslas - paskatinti organizmą natūraliai atsipalaiduoti: sulėtinti kvėpavimą, sumažinti kraujospūdį. Atsipalaidavimo metodai apima gilaus atsipalaidavimo, meditacijos, vaizdinių bei laipsniško raumenų atpalaidavimo praktikas. Nevenkite išsipasakoti ir kitiems žmonėms: nesukraukite visko ant partnerio pečių.
tags: #skrecingas #yra #ivf
