Vaiko nuomonė yra svarbi visais su jo interesais susijusiais klausimais. Tai yra principas, kurio laikomasi visose srityse, susijusiose su vaiko gerove. Specialistas turi būti gerai pasirengęs šiam darbui, išmanyti vaiko psichologiją. Pokalbis su vaiku dažniausiai vyksta jo namuose, vaiko kambaryje, kur jis geriausiai jaučiasi. Vaikas turi teisę atsisakyti kalbėtis, ši jo teisė yra gerbiama.
„Su sprendimą turinčiu priimti vaiku susitikęs specialistas pasitelkia tam tikras psichologines praktikas: kalba tik ramiu tonu, išlaiko pauzes, neužduoda daug klausimų, atsakymų neskubina. Vaikas jaučiasi saugiau, kai turi erdvės ir patylėti, ir apgalvoti savo atsakymą. Su vaikais dirbantys specialistai pastebi, kad dažnai net patys mažiausieji turi savo aiškią nuomonę ir drąsiai ją gina. Būna, kad tenka paskatinti ir padrąsinti savo sprendimą išreikšti. Yra situacijų, kai tenka padėti susivokti mintyse ir jausmuose, o pokalbiui susitikti ir ne vieną kartą.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos komentare sakoma, kad „valstybės dalyvės turėtų skatinti vaiką sukurti laisvą nuomonę ir sukurti aplinką, kuri leistų vaikui pasinaudoti savo teise būti išklausytam“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, kad vaiko nuomonė yra vienas iš reikšmingų įrodymų. Vaikas turi teisę išsakyti savo nuomonę dėl visų su jo gyvenimu susijusių klausimų. O vaiko gynėjams ji ypatingai svarbi tam, kad galėtų priimti geriausius jo interesus atliepiančius sprendimus.
„Neužmirškime pasikalbėti su vaiku dėl įvairių permainų šeimoje, taip apsaugosime jį nuo bereikalingų išgyvenimų. Vaikas kur kas jautriau nei suaugęs žmogus reaguoja į pokyčius, aiškumas ir atvirumas jam suteikia saugumo jausmą. „Su vaiku bendraujame priklausomai nuo gauto pranešimo turinio, jis apsprendžia, kiek gilus pokalbis bus reikalingas. Gynėjas padeda vaikui atsiverti ir taip siekia išsiaiškinti tikrą informaciją. Pokalbis su vaiku padeda suprasti, ar yra problema, jeigu taip, tai kiek ji vaiką palietusi, kaip skubiai ir kokio specialisto pagalba yra reikalinga“, - paaiškina I. Skuodienė. Galutinis pokalbio su vaiku tikslas - sprendimas dėl pagalbos. Pasikalbėjęs su vaiku ir sužinojęs jo poziciją apie konkretų įvykį arba situaciją šeimoje, taip pat išklausęs jo tėvų arba globėjų, gynėjas inicijuoja pagalbą.
Vaiko Nuomonė Svarbi Skyrybų Procese
Vaiko nuomonė reikšminga tėvų skyrybų procese. Šeimai skiriantis, teismas nustato vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu / motina tvarką, apsprendžia išlaikymo ir kitus klausimus. Vaiko teisių atstovai užtikrina, kad vaiko nuomonė visais jam rūpimais klausimais būtų išgirsta: susitinka su juo, išsiaiškina jo norus, fiksuoja nuomonę ir pateikia ją teismui.
Vaiko Sutikimas Dėl Globėjo ir Įvaikinimo
Vaikas išreiškia sutikimą dėl būsimo globėjo. Be tėvų globos likęs vaikas gali būti apgyvendintas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar institucijoje. Į nepilnamečio nuomonę dėl globėjo skyrimo turi būti atsižvelgta. Nepilnamečio nuomonė reikšminga visose globos formose, o ypač svarbi dėl nuolatinio globėjo, juk greičiausiai kartu gyvens iki sulauks pilnametystės. Sėkmingai globai turi įtakos ne tik šeimos pasirengimas priimti vaiką, bet ir su kokia nuostata vaikas ateis į šeimą. Gal globėjo šeimoje vaikas nepritapo arba kilo kitų sunkumų ir jų išspręsti nepavyko - vaiko argumentuotu prašymu, globėjas gali būti keičiamas.
Vaiko nuomonė yra lemiama įvaikinant. Paties vaiko nuomonė - vienas svarbiausių aspektų įvaikinimo procese. Net jeigu ir nėra teisinių kliūčių, gali būti, kad įvaikinimo procedūra vaikui nesutikus nebus pradėta. Mažojo piliečio brandumas ir gebėjimas išreikšti savo nuomonę vertinamas individualiai. Nustatyta, kad nuo dešimties metų ir vyresni vaikai raštu patvirtina sutikimą būti įvaikinti konkrečios šeimos. Iki 10 metų amžiaus vaiko, gebančio išreikšti nuomonę, ji išklausoma.
Vaiko Teisė Nuspręsti Dėl Grįžimo į Biologinę Šeimą
Vaikas gali atsisakyti grįžti į biologinę šeimą. Nepilnametis gali nuspręsti, ar grįžti į biologinę šeimą. Pasitaiko, kad patirti išgyvenimai šeimoje verčia priimti kitokį sprendimą - negrįžti pas tėvus. Kai gynėjai įvertina vaiko situaciją šeimoje ir nustato apsaugos poreikį, vaikui skiriama laikinoji priežiūra.
I. Skuodienė atkreipia dėmesį, kad itin svarbi vaiko teisių atstovų užduotis yra įvertinti, ar vaiko nuomonė neprieštarauja geriausiems jo interesams. Vaiko nuomonės išklausymas nėra paprasta procedūra.
Kas iš tiesų formuoja baimę, kas pelnosi iš „šešėlio“ ir ar Baltijos valstybės-tik šachmatų figūros?
Kauno Miesto Socialinių Paslaugų Centras ir Seniūnijos
Informacija apie prašymus skirti atvejo vadybininką ir kontaktus:
- Kauno miesto socialinių paslaugų centras, Nemuno g. 8-603 46878
- Kauno miesto socialinių paslaugų centras, Partizanų g. 8-674 87975
- Kauno miesto socialinių paslaugų centras, Nemuno g. 8-676 62926
- Kauno miesto socialinių paslaugų centras, Partizanų g. 8-603 46973
- Eigulių seniūnija, P. Plechavičiaus g. 8-603 46863
- Kauno miesto socialinių paslaugų centras, Nemuno g. 8-607 98234
- Kauno miesto socialinių paslaugų centras, Nemuno g. 8-603 46759
- Kauno miesto socialinių paslaugų centras, Nemuno g. 8-603 46883
- Kauno miesto socialinių paslaugų centras, Nemuno g. 8-646 61429
- Petrašiūnų seniūnija, R. Kalantos g. 8-645 13204
- Kauno miesto socialinių paslaugų centras, Nemuno g. 8-607 98240
- Šilainių seniūnija, Baltų pr. 8-603 46847
- Vilijampolės vaikų dienos ir krizių centras, Tilžės g. 8-603 46869
- Žaliakalnio seniūnija, Partizanų g. 8-673 75013
- Kauno miesto socialinių paslaugų centras, Nemuno g. 8-603 46845
